Kasdienybėje dažnai susiduriame su nemaloniu triukšmu, kuris gali kilti tiek iš įvairių gamyklų, tiek arti gyvenančius žmones gali erzinti ir įvairių koncertų bei kitų pramoginių renginių skleidžiamas triukšmas. Triukšmas apibrėžiamas kaip neharmoningi, nepageidaujami arba kenksmingi žmogui išoriniai garsai, kurie jį veikia priklausomai nuo jų stiprumo ir dažnumo.
Kenksmingumas ir pavojingumas priklauso nuo jo stiprumo ir dažnumo. Jei triukšmas būna labai stiprus - 110 decibelų ir daugiau - jis jau gali sugadinti mūsų klausos organus, tuomet galime prarasti klausą, gali sprogti ausų būgneliai, būti pažeistas klausos nervas. Kitas poveikis, kuris gali pakenkti išsėtinei nervų sistemai, yra ne tokio stipraus, bet nuolat besitęsiančio, įkyraus triukšmo. Žmogus nuo tokio pobūdžio triukšmo gali net išprotėti arba kartais nuo jo keliamo streso ir numirti. Tam tikro itin žemo dažnio garsai pradeda slopinti širdies veiklą, kyla baimės, nepasitikėjimo jausmas, irzlumas. Dažnai šių garsų netgi nelabai girdime, tik jaučiama, kaip nemaloniai tai veikia. Dėl pažeidimų, jeigu triukšmas yra labai stiprus, žmogus gali ir mirti.
Triukšmo reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje triukšmas yra reguliuojamas keliais pagrindiniais teisės aktais. Triukšmo valdymo įstatymas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis kuriami ir kiti dokumentai bei reglamentai. Taip pat svarbios yra Lietuvos higienos normos, ypač 33-ia norma, reglamentuojanti triukšmą gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Visos savivaldybės turi nusistačiusios ir pasirašiusios triukšmo prevencijos taisykles viešosiose vietose, kuriose apibrėžiamos triukšmo prevencijos, mažinimo priemonės, pareigos, teisės, kontrolės vykdymas ir apribojamos veiklos.
Laiko periodai ir triukšmo ribojimai
Tiek daugiabučiuose, tiek nedaugiabučiuose namuose paros laikas yra skirstomas į tris periodus:
- Dienos laikas: nuo 6 iki 18 val.
- Vakaro laikas: nuo 18 iki 22 val.
- Nakties laikas: nuo 22 iki 6 val.
Daugiabučiuose tylos reikėtų laikytis naktį - nuo 22 iki 6 val. Tuo metu neturėtų būti garsiai leidžiama muzika, neturėtų būti kaukšėjimo garsų, taip pat negalimi jokie triukšmingi renginiai. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad administracinių nusižengimų kodekse (ANK) baudžiama už sudrumstą ramybės laiką nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto. Nors daugelyje savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val. iki 9 val., tačiau pagal ANK baudžiama už viešosios rimties trikdymą nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.
Higienos normos taip pat nustato ribinius triukšmo dydžius gyvenamuosiuose patalpose:
- Dienos metu: iki 45 dB
- Vakaro metu: iki 40 dB
- Nakties metu: iki 35 dB
Triukšmas iš transporto priemonių
Triukšmas iš transporto priemonių yra ne tik estetinė problema, bet ir sveikatos bei viešosios tvarkos klausimas. Nors daugeliui automobilių ir motociklų entuziastų garsus variklio „burbulys“ ar išmetimo sistemos tūsa suprantama kaip dalis automobilizmo kultūros, Lietuvos teisės aktai, Europos Sąjungos reglamentai ir vietinės techninės apžiūros taisyklės riboja, kiek triukšmo leidžiama skleisti kelyje.
Teisinis pagrindas ir ribojimai
Lietuvoje triukšmo kontrolę transporto srityje reglamentuoja keli dokumentai: Kelių eismo taisyklės, Nacionalinė techninės apžiūros tvarka, Administracinių nusižengimų kodeksas ir atitinkami Europos Sąjungos reglamentai bei direktyvos. Naujos transporto priemonės turi atitikti ES tipo patvirtinimo reikalavimus, o eksploatuoti keliuose leidžiami tik tie automobiliai ir motociklai, kurių išmetimo ir triukšmo sistema atitinka homologacijas. Triukšmo reikalavimai gali skirtis pagal transporto priemonės tipą, pagaminimo metus ir naudojimo paskirtį. Lietuvos institucijos turi teisę atlikti vietinius triukšmo matavimus ir skirti sankcijas už pernelyg triukšmingas modifikacijas ar sugadintas sistemos dalis.
Triukšmo matavimo metodika ir praktiniai aspektai
Triukšmo matavimas atliekamas specialiais garso matavimo prietaisais (decibelmačiais), remiantis standartais ir nustatyta metodika. Matavimai daromi tam tikru atstumu nuo transporto priemonės, esant apibrėžtam variklio apsisukimų skaičiui arba važiavimo greičiui. Matavimo sąlygos (atstumas, kampas, paviršius, foninis triukšmas) turi atitikti reglamente nustatytus kriterijus, kad rezultatas būtų teisėtai pripažintas.
Praktiškai svarbu atkreipti dėmesį į išmetimo sistemos integralumą: visi originalūs ir homologuoti elementai (duslintuvas, katalizatorius, rezonatorius) turi būti įrengti tinkamai. Tam tikri pakeitimai, pvz., katalizatoriaus išmontavimas ar nehomologuoto duslintuvo montavimas, dažnai padidina triukšmą ir gali lemti techninės apžiūros neišlaikymą. Policijos arba techninės apžiūros metu atlikti triukšmo matavimai gali sukelti administracines sankcijas, jei matavimų rezultatai viršija leistinas normas.
Techninė apžiūra (MOT) ir triukšmo reikalavimai
Techninė apžiūra Lietuvoje yra privaloma daugeliui transporto priemonių. Per apžiūrą tikrinama, ar išmetimo sistema yra tvarkinga, ar nėra matomų defektų, ar įranga atitinka tipą ir homologaciją. Jei transporto priemonė su modifikuota išmetimo sistema neatitinka reikalavimų arba per matavimus nustatomas perteklinis triukšmas, ji gali būti pripažinta netinkama eksploatuoti iki tol, kol problema bus pašalinta. Daugelis automobilių entuziastų susiduria su dilema: sportiškas duslintuvas gerina garso charakterį, bet netinkamos modifikacijos sukelia techninės apžiūros neigiamą rezultatą. Todėl rekomenduojamos homologuotos dalys su E-marke pažymėjimu.
Policijos kontrolė ir administracinės sankcijos
Policija gali sustabdyti automobilį ar motociklą dėl triukšmo tikrinimo. Jei nustatoma, kad išmetimo sistema pažeista, modifikuota arba triukšmo lygis viršija leistinas ribas, vairuotojui gali būti surašytas protokolas, skiriama bauda, reikalaujama pašalinti pažeidimą arba transporto priemonė gali būti laikinai uždrausta eksploatuoti. Administracinės sankcijos gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio: nuo įspėjimo ir baudos iki privalomos priregistravimo į techninę apžiūrą su pataisytais trūkumais.
Modifikacijos: ką leidžiama, o ko geriau vengti?
Leidžiami pakeitimai apima:
- Homologuotos, sertifikuotos išmetimo sistemos (su E-mark arba tipo patvirtinimu).
- Garso reguliatoriaus (pvz., klapanos) įrengimas, jei sistema turi homologaciją.
- Profesionali įranga, kuri nepakeičia emisijos kontrolės komponentų (katalizatoriaus, lambda zondo) ir atitinka triukšmo normas.
Ką patartina vengti:
- Katalizatoriaus ar dyzelinių filtrų išmontavimo - tai ne tik triukšmo, bet ir emisijų kontrolės pažeidimas.
- Nehomologuotų, laisvųjų rankų įrangos (angl. "straight pipe") sistemų montavimo, kurios ženkliai padidina dB lygį.
- Elektroninio valdymo blokelio (ECU) perdarymo, kuris keičia variklio charakteristikas taip, kad padidėja garsas ir emisijos.
Triukšmo poveikis sveikatai ir elgesiui
Triukšmas ilgai veikdamas ne tik žaloja klausą, bet ir veikia visą organizmą - dėl jo mums sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti informaciją, susikaupti, jis slopina norą suteikti pagalbą, didina agresyvaus elgesio tikimybę. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius sveikatai: klausos pažeidimas, galvos skausmai, neurozių vystymasis, miego sutrikdymas, streso hormonų išsiskyrimas, nepasitenkinimo jausmas, įtaka kalbos suvokimui, protinių užduočių atlikimui, neigiamas poveikis mokymosi procesui.
Garsiai klausomasi muzika, o ypač per ausines, gali sulėtinti vairuotojų reakciją iki 20 proc., trukdyti operatyviai reaguoti į kelyje netikėtai susidarančias situacijas. Kai garsas pasiekia 90 decibelų ribą, jis yra panašus į pro šalį važiuojančio traukinio keliamą triukšmą. Būtent ties šia riba priimant sprendimus ir atliekant užduotis žmonėms reikia penktadaliu daugiau laiko nei įprastai. Nors reakcija dėl garsiai klausomos muzikos gali sulėtėti trečdaliu sekundės, šis pokytis vairuojant gali būti lemtingas. Šeimos gydytojai rekomenduoja vairuojant nesiklausyti muzikos garsiau nei 45-50 decibelų.
Kur kreiptis dėl triukšmo?
Gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą. Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui. Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.
Prevencinės priemonės ir patarimai
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Tai padeda ne tik prevenciškai, bet ir suteikia pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į taisykles pažeidžiančius asmenis.
Svarbu prisiminti, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinio naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, t. y. skųsti kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto - vaikų verkimo, keliamo vaikų triukšmo, šuns lojimo, grojimo tam tikru instrumentu, buities prietaisų naudojimo, kuris skleidžia triukšmą ir pan., nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai - tai trumpalaikis, nepastovus triukšmas.
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie planuojamus triukšmingesnius darbus ar renginius. Tai turėtų būti suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga. Renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas.
Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai
tags: #automobilio #leidziami #decibbelai