Aplinkos apsaugos departamento atstovai atkreipia dėmesį, kad mėgėjų žvejybos taisyklių nepaisymas gali užtraukti atsakomybę, todėl ragina žvejus būti sąmoningus ir atsakingus. Šie pokyčiai yra susiję su žuvų neršto laikotarpiu, todėl itin svarbu jų laikytis, siekiant apsaugoti vandens ekosistemas ir užtikrinti žuvų išteklių atsinaujinimą. Primename, kad kilus klausimams visuomet galima kreiptis konsultacijos.
Neteisėtos žvejybos atvejai ir skirtos baudos
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami įvairias akcijas, nuolat nustato neteisėtos žvejybos atvejus, už kuriuos taikomos solidžios baudos ir privaloma atlyginti gamtai padarytą žalą.
Reidai akcijos „Saugom lydeką“ metu
Šių metų kovo mėnesį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami akcijos „Saugom lydeką“ reidus, nustatė ne vieną brakonieriavimo atvejį. Akcijos tikslas - užtikrinti lydekų apsaugą per nerštą. Draudimas gaudyti lydekas ir akcija trunka nuo vasario 1 d. iki balandžio pabaigos. Šiuo laikotarpiu draudžiama lydekas žvejoti visuose šalies vandens telkiniuose tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.
- Zarasų rajone: Asmenys žvejojo su 10 statomųjų tinklų ir sugavo didelį kiekį žuvų, tarp jų ir 8 lydekas. Žala žuvų ištekliams siekia 5 865 eurus.
- Jurbarko miesto Mituvos uoste (Kovo 12 d.): Kauno pareigūnai nustatė asmenį, žvejojusį 3 statomaisiais tinklais. Neteisėtos žvejybos metu jis sugavo lydeką, 4 šapalus, 41 žiobrį ir 30 kg kuojų. Asmuo turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - 5 190 eurų. Praėjus savaitei tas pats asmuo buvo pastebėtas darantis pažeidimą dar kartą, tik jau su kitu asmeniu. Gaudydami žuvį 3 tinklais, jie sugavo 4 lydekas, 3 sterkus, 5 lynus, 3 karšius, 10 žiobrių ir 26 kg kuojų, taip padarydami 3 870 eurų žalą žuvų ištekliams.
- Šilutės rajono Minijos upėje (Kovo 13 d.): Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai nustatė asmenį, žvejojusį be žvejo mėgėjo kortelės lašišoms ir šlakiams. Jis sugavo ir paėmė du šlakius. Kadangi asmuo žvejojo Minijos ichtiologiniame draustinyje, kuriame padarius pažeidimą taikomas trigubas žalos apskaičiavimo įkainis, asmeniui teks atlyginti 5 820 eurų žalą žuvų ištekliams.
- Antalieptės hidroelektrinės tvenkinys (Zarasų r.): Pareigūnams įtarimą sukėlė du asmenys, kurie įsėdo į valtį ir išplaukė į tvenkinį. Pažeidėjai į krantą grįžo po vidurnakčio ir buvo sulaikyti. Nustatyta, kad asmenys buvo pastatę 10 statomų tinklų, kuriais neteisėtai sugavo šamą, vėgėlę, lyną, 2 sykus, 3 eršketus, 8 lydekas, 11 karšių, 6 kg ešerių ir 1 kg kuojų, padarydami 5 865 eurų žalą žuvų ištekliams. Už neteisėtai pagautas žuvis jiems reikės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - 1 440 eurų. Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimtos žuvys, medinė irklinė valtis ir tinklai.
Neteisėto dydžio žuvų gaudymas ir kitos baudos
- Panevėžio Širvėnos ežere: Pareigūnai patikrino žvejojusio asmens laimikį ir nustatė, kad žvejys sugavo mažesnę, nei leistiną, lydeką (44 cm) ir šamą (39 cm). Už šamą jam teks atlyginti 480 eurų žalą, už lydeką - 240 eurų (iš viso - 720 eurų). Be to, gresia bauda iki 60 eurų.
- Klaipėdos rajone: Buvo nustatytas draudžiamo dydžio salatį pagavęs asmuo. Šiam žvejui, be baudos, reikės atlyginti 240 eurų žalą.
- Vilniaus r., Girijos ežere: Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gavę pranešimą, nustatė du draudžiamu būdu žvejojančius asmenis. Pažeidėjams gresia baudos ne tik už neteisėtą žvejybos įrankių naudojimą (nuo 120 iki 300 eurų su įrankių konfiskavimu), bet ir už pareigūnų įžeidinėjimą - baudos gali viršyti 1 tūkst. eurų. Vienam iš pažeidėjų dar teks susimokėti nuo 50 iki 300 eurų baudą už aplinkos apsaugos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą. Taip pat šis asmuo praeitų metų gegužės mėnesį buvo aplinkosaugininkų užfiksuotas vaizdo kameromis Musios ežere žuvį gaudantis tinklais.
Gyvūnų brakonieriavimas | Informacijos laikas
Svarbiausi draudimai ir apribojimai
Aplinkosaugininkai primena žvejams svarbiausius visus metus galiojančius draudimus ir apribojimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimų datos galioja imtinai.
- Nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. - draudžiama gaudyti lydekas.
- Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. - draudžiama gaudyti kiršlius.
- Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. - draudžiama gaudyti sterkus.
- Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d. - draudžiama gaudyti salačius.
- Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. - galioja draudimas karšių žvejybai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus karšių žvejybą polderiuose).
- Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. - draudžiama žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.
- Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. - draudžiama gaudyti šamus.
- Nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. - draudžiama gaudyti siauražnyplius vėžius.
- Visus metus - draudžiama gaudyti ungurius Kuršių mariose.
- Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. - vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba, nakties metu ji yra draudžiama (praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo pagal kalendoriuje nurodytą laiką).
- Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. - draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).
Minimalūs leistini žuvų ir vėžių dydžiai
Privaloma paleisti mažesnes nei šių dydžių žuvis ir vėžius (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo):
- Šamai - 75 cm
- Lašišos - 65 cm
- Šlakiai - 65 cm
- Salačiai - 55 cm
- Vėgėlės - 45 cm
- Ūsoriai - 45 cm
- Sterkai - 45 cm
- Lydekos - 50 cm
- Kiršliai - 30 cm
- Margieji upėtakiai - 30 cm
- Šapalai - 30 cm
- Meknės - 30 cm
- Lynai - 25 cm
- Karpiai - 40 cm
- Baltieji amūrai - 40 cm
- Margieji plačiakakčiai - 40 cm
- Siauražnypliai vėžiai - 10 cm
Lašišų ir šlakių žvejybos ypatumai
Lašišų ir šlakių žvejybos metu privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę. Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, gali žvejoti lašišas ir šlakius tik „pagavai - paleisk“ principu. Norint pasiimti sugautą lašišą ar šlakį, tai galima daryti nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d., jei žuvis yra ne mažesnė nei 65 cm ilgio, ir tik „1 lentelėje nustatytuose upių ruožuose“, kaip apibrėžta Limitotuos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše. Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis.
Neteisėtos žvejybos atvejų pranešimas ir konsultacijos
Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, prašome kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. - asmenis darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu. Visus reikalavimus galima rasti mėgėjų žvejybos taisyklėse. Taip pat gauti konsultaciją visada galima parašius el. paštu.
tags: #veryga #baudos #zvejams