Branduolinės katastrofos yra sudėtingi įvykiai, kurių padariniai neapsiriboja tik tiesiogine žala sveikatai ar aplinkai. Istorinė patirtis rodo, kad tokios nelaimės dažnai yra nulemtos žmogaus klaidų ir technologinių trūkumų, o tinkamas pasirengimas bei informuotumas yra esminiai veiksniai siekiant suvaldyti krizę.
Černobylio katastrofos pamokos
Anot ekspertų, Černobylio avarija nebuvo atsitiktinė. Ji įvyko atliekant bandymus, kai reaktorius veikė pažeidžiant saugumo reikalavimus. „Strypai buvo ištraukti daugiau nei leido saugumas, o reaktorius paliktas veikti 7 proc. galingumu“, - aiškina ekspertai. Dėl konstrukcinės ydos energijos išsiskyrimas staiga šoktelėjo, karštis deformavo kontrolinius strypus, padidėjo garų slėgis, o galiausiai įvyko keli sprogimai, į aplinką išmetę milžiniškus kiekius radioaktyviųjų medžiagų. Tai nebuvo momentinė nelaimė - radioaktyviųjų medžiagų išmetimas tęsėsi apie 10 dienų.
Katastrofos mastas buvo milžiniškas: iš labiausiai paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje evakuota apie 350 tūkst. žmonių. Avarijos naktį apšvitą patyrė apie 600 elektrinės darbuotojų, ūmi spindulinė liga diagnozuota 134 likviduotojams, iš kurių 28 mirė per pirmąsias savaites. Ilgalaikės pasekmės taip pat buvo reikšmingos - 1991-2005 metais užfiksuota apie 7 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų tarp asmenų, kurie 1986 metais buvo jaunesni nei 18 metų.
Socialinis ir psichologinis poveikis
Viena skaudžiausių pasekmių buvo ne tik medicininė, bet ir socialinė. Dėl baimės ir informacijos stokos milijonai žmonių priėmė drastiškus sprendimus. „Apie milijonas besilaukiančių moterų darėsi nepagrįstus abortus, bijodamos apsigimimų“, - pažymi specialistai. Svarbu vertinti ne tik radiologinius, bet ir neradiologinius padarinius: psichologinius, socialinius bei ekonominius. Nežinojimas ir slaptumas sukelia dar didesnes pasekmes nei pati avarija.
Radiacinės saugos užtikrinimas Lietuvoje
Lietuva taip pat pajuto katastrofos padarinius: į likvidavimo darbus buvo išsiųsta apie 7 tūkst. lietuvių, o radioaktyvūs debesys šalį pasiekė per pirmąsias paras. Didžiausias užterštumas nustatytas Varėnos, Alytaus, Neringos ir Klaipėdos regionuose. Nors radioaktyviojo jodo kiekiai nebuvo kritiniai, kiti radionuklidai, pavyzdžiui, cezio ir stroncio pėdsakai, dirvožemyje ar miško gėrybėse aptinkami iki šiol.
Šiandien Radiacinės saugos centras (RSC) specialistai nuolat, visą parą, stebi radiacinį foną Lietuvoje. Gyventojai duomenis gali stebėti interneto svetainėje. „Apie bet kokį gresiantį pavojų nedelsiant informuotume atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiktume rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo“, - teigiama centro komentaruose.
Pasirengimas galimoms grėsmėms
Ekspertai išskiria pagrindinius veiksmus pagal atstumą nuo galimos avarijos vietos:
- 30 km zonoje: jodo vartojimas, slėpimasis, evakuacija.
- 100 km zonoje: selektyvus jodo vartojimas ir maisto kontrolė.
- 300 km zonoje: vandens ir maisto stebėsena.
Lietuvoje kalio jodido tabletės yra nemokamai dalinamos 100 km atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės esančių savivaldybių gyventojams. Svarbu pabrėžti, kad, pavyzdžiui, Zaporižios AE atveju, kuri yra nutolusi daugiau nei 900 km, Lietuvos gyventojams vartoti kalio jodido tablečių nereikia, nes nėra reikšmingo radiologinio poveikio pavojaus.
tags: #radiacines #avarijos #delfi