Balandžio 26 dieną prisimename vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių tragedijų - 1986 m. įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą.
Černobylio katastrofos priežastys ir tiesioginės pasekmės
Avarija Černobylio atominėje elektrinėje (AE) parodė, kad per palyginti trumpą laiką, vos kelias paras, radioaktyviųjų medžiagų gali pasklisti didelėje teritorijoje. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę avariją, buvo keli:
- Reaktoriaus konstrukciniai trūkumai: reaktorius neatitiko saugumo reikalavimų ir turėjo pavojingų konstrukcinių ypatumų. Valdymo strypų trūkumas, kai jie tam tikrais režimais galėjo pagreitinti reakcijas, o tik po to jas slopinti, tapo katastrofos iniciatoriumi.
- Bendra branduolinio saugumo kultūros stoka: neefektyvi valdymo ir priežiūros sauga branduolinėje energetikoje bei prasta eksploatacijos reglamento kokybė prisidėjo prie tragedijos.
- Žmogiškosios klaidos ir nepakankamas personalo pasirengimas: personalas nebuvo pakankamai supažindintas su saugumui įtakos turinčiomis elektrinės funkcijomis, padarė daug klaidų ir pažeidė galiojančias instrukcijas bei bandymų programą. Avarijos naktį vykdytas ne spontaniškas, o planinis reaktoriaus įrenginio užbaigimo testas.
Avarijos metu radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užterštos didžiulės teritorijos. Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą avarijos naktį patyrė apie 600 atominės elektrinės avarijos likviduotojų. Ūmi spindulinė liga buvo diagnozuota 134 avarijos likviduotojams, iš kurių 1986 m. mirė 28 asmenys. Dar 19 avarijos likviduotojų mirė 1987-2004 m., nors jų mirties priežastys ne visada buvo susietos su patirta avarine apšvita. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pateiktais 2005 m., dėl Černobylio avarijos pasekmių galiausiai gali mirti apie 4 tūkst. žmonių.
Pirmieji pranešimai apie Černobylio AE avariją sovietinėje žiniasklaidoje pasirodė balandžio 27 d., praėjus 36 valandoms po reaktoriaus sprogimo. Vienas didžiausių trūkumų reaguojant į Černobylio AE avariją buvo pavėluotas gyventojų informavimas. Informacijos trūkumas leido atsirasti nepasitikėjimui vykdomomis apsaugos priemonėmis ir turėjo neigiamos įtakos sveikatai dėl baimės bei streso. Tūkstančiai Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos besilaukiančių moterų nepagrįstai darėsi abortus, bijodamos pagimdyti apsigimusius vaikus.
Radiacijos sklaida ir teritorijų užterštumas
Po Černobylio AE avarijos aplinkoje pasklido didžiuliai radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, tarp kurių svarbiausi buvo radioaktyvusis jodas I-131 ir radioaktyvusis cezis Cs-137 (dirbtiniai radionuklidai, natūraliai jų gamtoje nėra). Radioaktyvūs debesys nuslinko per visą europinę tuometinės Sovietų Sąjungos dalį, Rytų Europą ir Skandinaviją, taip pat ir Lietuvą. Aplink Černobylio AE suformuota 30 km apsauginė zona iki šiol laikoma viena iš labiausiai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų vietų pasaulyje. Didžiausias radioaktyviojo cezio Cs-137 iškritų tankis buvo nustatytas Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos teritorijose. Iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių (1986-2000 m.).
Poveikis Lietuvai
Radioaktyvieji debesys praslinko virš Lietuvos per pirmąsias paras po avarijos, pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje palikdami gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas. Labiausiai nukentėjo Varėnos, Alytaus ir kiti pietiniai bei pietvakariniai Lietuvos rajonai, taip pat vakarinėje šalies dalyje esantys Neringos ir Klaipėdos rajonai. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas, kurio iš karto po avarijos su atmosferos pernaša pasklido mūsų šalies teritorijoje. Nors I-131 yra trumpaamžis radionuklidas, kurio pusėjimo trukmė yra 8 paros, pirmosiomis dienomis po avarijos jo iškritos ant grunto minėtuose regionuose buvo tokio lygio, kad teko riboti pieno ir pieno produktų vartojimą, ypač kūdikiams. Radioaktyviojo jodo poveikis Lietuvos gyventojams truko tik iki gegužės mėnesio pabaigos.
Be to, šiuose šalies regionuose pasklido ir palyginti dideli ilgaamžio radioaktyviojo cezio Cs-137 kiekiai (iki 18,5 kBq/m²), kurių pėdsakai grunte, miško grybuose ir uogose nustatomi iki šiol. Tai yra todėl, kad miško ekosistemoje radioaktyvusis cezis nuolat cirkuliuoja ir iš jos ilgai nepasišalina. Mums pasisekė, kad tada Lietuvoje nelijo, nes radioaktyvus cezis iškrenta su lietumi.
Poveikis žmonių sveikatai ir ilgalaikės pasekmės
Apšvita ir ligos
Jonizuojančioji spinduliuotė veikia kancerogeniškai, gali sukelti vėžinius susirgimus, taip pat mutageninius (su paveldėjimu susijusių ligų atsiradimas) ir teratogeninius (besivystančio vaisiaus pažeidimas) efektus. Jungtinių Tautų mokslinio komiteto jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui tirti (UNSCEAR) 2011 m. pranešimu, per 1991-2005 m. laikotarpį 6 848 skydliaukės vėžio atvejai buvo registruoti Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 m. Šie skydliaukės vėžio atvejai yra susieti su radioaktyviojo jodo, kurio didžiuliai kiekiai pateko į atmosferos orą, poveikiu. Gydytoja onkologė radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė pažymi, kad didžiausia tikimybė susirgti skydliaukės vėžiu yra tiems, kurie avarijos metu buvo kūdikiai ar vaikai iki ketverių metų ir patyrė didelę apšvitą. Baltarusiai pastebėjo ir krūtų vėžio skaičiaus augimą tarp savo gyventojų, taip pat yra didesnė hematologinių susirgimų rizika (limfomos, leukemijos ir kt.).
Radiacinės saugos centro Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Šidiškienė teigia, kad po ČAE incidento aprašyta ir kitokių vėžių, ne tik skydliaukės - tokių priskaičiuota 4000 atvejų. Jonizuojanti spinduliuotė kuria dviejų tipų efektus: atsitiktinius (vėžinius susirgimus, kurie gali atsirasti ir nuo mažesnių dozių) ir nulemtuosius (pvz., radiaciniai nudegimai, kurie atsiranda tik gavus slenkstinę dozę). Spinduliuotė nevienodai veikia visus žmones: atsparesni yra vyresni, o jautriausia grupė - besivystantis vaisius, kūdikiai, vaikai ir jauni žmonės. Skirtingo jautrumo yra ir to paties organizmo ląstelės: pačios jautriausios - lytinės ląstelės, toliau - kraujodaros organai, o mažiausiai jautrios - nervinės ląstelės.
Lietuvos gyventojų ir likviduotojų sveikata
Lietuvos gyventojai dėl Černobylio AE avarijos negavo apšvitos dozių, galėjusių turėti tiesioginės įtakos sveikatai. Mokslininkai įvertino, kad dėl ore pasklidusio radioaktyviojo jodo kūdikių iki vienerių metų amžiaus skydliaukės lygiavertė dozė buvo apie 5,3 mSv, o suaugusiųjų - iki 2,4 mSv. Pagal šiuolaikinius tarptautinius kriterijus, ši apšvita nebuvo tokia, kad būtų reikėję blokuoti skydliaukę stabiliaisiais jodo preparatais. Skydliaukės vėžio statistika taip pat neparodė, kad po avarijos praėjus 4-5 metams Lietuvoje padaugėtų vaikų skydliaukės vėžio atvejų. Mokslinis darbas, apsigynęs šia tema, neatsakė į klausimą, kokių ilgalaikių sveikatos pasekmių Lietuvos gyventojams sukėlė per šalį praslinkęs radiacijos debesis, tačiau teigiama, kad šiaurės Skandinavijos samių populiacijoje padaugėjo skrandžio vėžio atvejų.
Didesnę apšvitą gavo Lietuvos gyventojai, dalyvavę Černobylio AE avarijos likvidavimo darbuose. Iš Lietuvos Černobylio AE avarijos pasekmių likvidavime dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. likviduotojų. Pirmieji išvežimai prasidėjo liepos mėnesį. Šie gyventojai 1986-1989 m. dirbo didžiausio radioaktyviojo užterštumo teritorijose, vykdė radioaktyviojo užterštumo plitimo stabdymo, dezaktyvacijos ir kitus darbus. Vidutinė vieno likviduotojo patirta jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozė siekė 100 mGy. Tyrimų duomenimis, didžiausią apšvitą patyrusių likviduotojų grupei nustatytas sergamumo padidėjimas skydliaukės, galvos smegenų piktybiniais navikais ir leukemija. Nors ir buvo daugiau vyrų susirgusių tuberkulioze ir mirusių, bet tai buvo netikėta išvada. Nuo 1998 m. prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta specialistų komisija, o nuo 2019 m. Radiacinės saugos centre veikia komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius nustatyti.
Atlikus Černobylio AE avarijos likviduotojų vaikų ilgalaikę sveikatos stebėseną (Respublikiniame vaikų Černobylio centre, įsteigtame 1991 m.), nebuvo gauta moksliškai pagrįstų patikimų duomenų, kad būtų galima susieti vaikų fizinio ar protinio vystymosi raidos sutrikimus, apsigimimus bei sergamumą įvairiomis ligomis su tėvų dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius.
Radiacijos pėdsakai aplinkoje ir nuolatinė stebėsena
Nors po Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjo pakankamai daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas dėl į aplinką patekusių ilgaamžių radionuklidų. Labiausiai Lietuvos teritorija buvo užteršta ilgaamžiais Cs-137 (užterštumas padidėjo 4,5 karto) ir Sr-90 radionuklidais, kurių nustatoma ir dabar.
Pastarųjų metų tyrimų rezultatai patvirtino išankstinę prognozę, kad ilgaamžių radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus, palyginti su išmatuotais pirmaisiais metais po avarijos. Tačiau dirbamuose laukuose Cs-137 kiekis sumažėjo greičiau, nes dirvos nuolat maišomos jas ariant, o miško paklotėje ir pievose Cs-137 yra viršutiniuose dirvos sluoksniuose. Atliekant įvairių maisto produktų radiologinius tyrimus, daugiausia Cs-137 nustatoma valgomuosiuose miško grybuose, ypač surenkamuose pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijos dalyse. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, padidėjęs užterštumas radionuklidais nustatomas ir Lietuvos miškų laukinės faunos mėsoje (šernienoje), tačiau jų radioaktyvusis užterštumas neviršija leistinų lygių.
Šiuolaikinės problemos, susijusios su Černobylio palikimu
Tai, kad po branduolinės avarijos pasklidusios radioaktyviosios medžiagos turi ilgalaikį poveikį aplinkos užterštumui ir gali lemti gyventojų apšvitą, rodo pastarųjų metų įvykiai, susiję su užterštu Cs-137 medienos kuru. Pradėjus naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, į Lietuvą įvežamo medienos kuro iš užterštų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų pelenų mėginiuose buvo nustatytas radioaktyvus užterštumas, prilygstantis radioaktyviųjų atliekų lygiui. Siekiant užtikrinti, kad medienos kuro pelenai, naudojami dirbamiems laukams tręšti, nebūtų užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, teisinėmis priemonėmis yra apribotas iš teritorijų, užterštų po Černobylio atominės elektrinės avarijos, įvežamos medienos kuro radioaktyvumas.
Kita problema yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio zonoje. Degdami medžiai, miško paklotė, žolė vis dar į aplinką išskiria ilgaamžius radionuklidus, reikšmingiausias jų yra Cs-137. Nors šio radionuklido kiekiai, kilus gaisrams Černobylio zonoje, iki šiol neturėjo įtakos Lietuvos foninės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimui, Radiacinės saugos centras tokių gaisrų metu atlieka radionuklidų pernašos prognozę, seka Lietuvos radiacinio monitoringo tinklo RADIS stočių duomenis ir nuolat teikia informaciją gyventojams.
Černobylio avarijos pamokos ir branduolinės saugos tobulinimas
Po Černobylio atominės elektrinės avarijos visame pasaulyje pradėta svarstyti apie branduolinės energetikos saugumą ir jos vystymosi perspektyvas. Daugelis šalių, ypač Europos žemyne, pradėjo stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo bei įvertinimo priemones, spręsti gyventojų apsaugomųjų veiksmų taikymo klausimus. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), išanalizavusi reagavimą į Japonijos Fukušimos AE avariją 2011 m., įvardijo nemažai trūkumų, tokių kaip nebuvę atnaujinami reagavimo į avarijas planai, koordinacijos trūkumas ir nepakankamas scenarijų įvertinimas. Nors Fukušimos avarijos pobūdis skyrėsi nuo Černobylio, abiejų avarijų pamokos įpareigoja toliau tobulinti visas priemones, kad būtų išvengta galimo aplinkos užterštumo ir apsaugoti gyventojai.
Tarptautinės organizacijos, tokios kaip TATENA, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinės Tautos, teikė didžiulę pagalbą vertinant Černobylio AE avarijos pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai. Vykdant susitarimą su SSRS Vyriausybe, 1991-1998 m. PSO parengė ir įgyvendino tarptautinį projektą, skirtą Černobylio AE avarijos poveikiui sveikatai įvertinti (IPHECA). Įgyvendinant JT ekonomikos atkūrimo strategiją, 2003-2005 m. įsteigtas ir įgyvendintas Černobylio forumas, skirtas nagrinėti avarijos sukeltus padarinius sveikatai, aplinkai, socialinei ir ekonominei būklei, teikti visuomenei objektyvią informaciją bei tobulinti šalių pasiruošimą branduolinėms avarijoms. Šis forumas 2006 m. paskelbė autoritetingiausias mokslines išvadas apie avarijos padarinius. Lietuvos institucijų dalyvavimas tarptautinių bei regioninių tinklų (BioDoseNet, RENEB, REMPAN, RANET) veikloje ir toliau turi būti palaikomas bei plėtojamas, siekiant užtikrinti nacionalinius poreikius ir gauti/teikti pagalbą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju.
Lietuvos pasirengimas galimoms branduolinėms avarijoms
Lietuvos radiacinės saugos specialistus neramina Baltarusijos atominės elektrinės (Astravets AE) veiklos pradžia, nes tarptautinių ekspertų išvadose teigiama, jog veikla pradėta nepašalinus rimtų trūkumų. Nuo Baltarusijos AE eksploatavimo pradžios jau įvyko nemažai incidentų, apie kuriuos informacija buvo slepiama. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos AE, poveikį pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ypač gyvenantys iki 100 km atstumu nuo šios elektrinės, t. y. apie trečdalis visų mūsų šalies piliečių.
Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijos nuosekliai rengiasi galimai branduolinei avarijai Baltarusijos AE: atnaujinami visų lygių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, rengiami kiti avarinio reagavimo teisės aktai (pvz., Lietuvos higienos normos HN 99:2019 pakeitimas), organizuojamos pratybos, išplėstas Lietuvos radiacinio pavojaus ankstyvojo perspėjimo stočių tinklas (RADIS), biudžeto lėšomis nupirkta 4 mln. kalio jodido tablečių. Černobylis nuo Vilniaus nutolęs 500 kilometrų, o Astravo atominė jėgainė yra 10 kartų arčiau - per 50 kilometrų. Tai reiškia, kad avarijos atveju poveikis Lietuvai iš Astravo būtų ženkliai didesnis už žalą, kurią sukeltų incidentas Černobylyje (kurio reaktoriai seniai nedirba).
Radiacinės saugos centro atstovai akcentuoja, kad esamuoju metu Lietuvoje nėra fiksuojama jokių radiacijos pokyčių, ir apie bet kokį gamtinio radiacinio fono padidėjimą gyventojai būtų nedelsiant informuojami per 43 šalyje išdėstytas ankstyvojo perspėjimo stotis. Gyventojai gali savarankiškai stebėti radiacinio fono rodiklius internete. Svarbu pažymėti, kad Černobylio atominė elektrinė yra uždaryta, o visos radioaktyvios ir branduolinės medžiagos perkeltos į saugyklą. Todėl galimas poveikis Lietuvos žmonėms, net ir esant incidentui, būtų minimalus, teorinis radiacinio fono padidėjimas, bet be grėsmės sveikatai ir poreikio slėptis ar gerti jodą.
Pilnas Interviu su Černobylio Gyventoju Igoriu
Mokslo įžvalgos ir mitų paneigimas
Populiari versija, kad Černobylio katastrofa įvyko tik dėl žmogaus kaltės, yra labiau politinė, o ne mokslinė. Branduolinės saugos specialistas Evaldas Kimtys teigia, kad tai buvo sisteminių klaidų ir projektinių trūkumų, kurių nebuvo siekiama taisyti, rezultatas. Tuo metu sovietinėje sistemoje buvo siekiama apkaltinti žmones, nesigilinant į sistemines problemas, kai generalinis RBMK reaktoriaus projektuotojas turėjo didelį autoritetą.
Egzistuoja ir mitas, esą patyrus apšvitą, reikia išgerti alkoholio, kuris ją mistiniu būdu neutralizuoja. Taip pat gana gajus mitas, kad po Černobylio avarijos Lietuvoje gyvuliai pradėjo gimti su dviem, trim galvomis ir šešiom uodegomis. Nors Lietuvoje apsigimimų skaičius po avarijos padidėjo, moksliniai tyrimai nepatvirtina tiesioginio ryšio su radiacija.
Radiacinėje saugoje naudojami matavimo vienetai yra grėjus (Gy) ir sivertas (Sv). Grėjus yra jonizuojančiosios spinduliuotės sugertos energijos masės vienetas (džaulis kilogramui). Sivertas - tai lygiavertė dozė, atsižvelgianti į skirtingų spinduliuotės rūšių (alfa, beta, gama) biologinį poveikį (jos turi skirtingus svorinius spinduliuotės daugiklius) ir audinių jautrumą (svoriniai audinio daugikliai), leidžianti įvertinti efektinę dozę.
tags: #radiacijos #pedsakas #po #cernobylio #avarijos