Po darbo dienos grįžus namo, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, daugiabučių gyventojai dažnai susiduria su problema, kad nėra kur pastatyti automobilio. Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Teisinis reglamentavimas: STR „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai, yra STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja šio statybos techninio reglamento redakcija - STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Šie reikalavimai taikomi ir statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto, statinių ar jų dalių paskirties keitimo atvejais. Tačiau šiais atvejais privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos ir už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.
Automobilių stovėjimo aikštelių dizaino gudrybės | Išlaikykite ARE 5.0
Minimalūs automobilių stovėjimo vietų reikalavimai
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų. Konkretūs reikalavimai priklauso nuo pastato tipo ir naudingojo ploto:
- Vieno buto pastatui:
- Naudingasis plotas neviršija 70 kv. m - skiriama 1 vieta.
- Naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui. Vadinasi, jei namo naudingasis plotas būtų iki 175 kv. m, reikėtų trijų vietų automobiliams, iki 210 kv. m - keturių, iki 245 kv. m - penkių ir t.t.
- Dviejų butų pastatui:
- Iki 70 kv. m ploto - užteks vienos vietos.
- Naudingasis plotas neviršija 140 kv. m - automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
- Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Trijų ir daugiau butų pastatui (daugiabučiui): privaloma įrengti po 1 automobilio stovėjimo vietą vienam butui.
- Administraciniam pastatui: reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m² pastato pagrindinio ploto.
Vilniaus miesto savivaldybės specialieji reikalavimai
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo aukščiau minėtą STR, nustatydamas, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Automobilių stovėjimo vietų koeficientai Vilniaus miesto zonose
| Zona | Apibūdinimas | Mažiausias koeficientas | Didžiausias koeficientas | Mokestis už neįrengtą vietą |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Vilniaus senamiestis | 0,25 | 0,5 | N/A |
| 2 | 0,5 (galima sumažinti iki 0,25) | 4000 EUR | ||
| 2.1 | Naujasis Vilniaus centras (aplink Konstitucijos pr.) | N/A | N/A | Brangiausias |
| 3 | N/A | N/A | 2000 EUR |
Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesa, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Automobilių statymo atstumai nuo pastatų ir sklypo ribų
Jei esate namų savininkas ar planuojate statyti naują pastatą, būtina suprasti automobilių statymo atstumus nuo pastatų. Šios taisyklės yra svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir saugumo. Atstumas nuo pastatų sumažina triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams. Be to, tai palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.
Atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo langų iki stovėjimo vietų aikštelės
Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių: pastato paskirties, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir pastato tipo. Požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.
Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:
- Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas.
- Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų.
- Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas.
- Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų.
- Jeigu aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype. Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms. Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos.
Priešgaisriniai atstumai
Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos, skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai. Be šio reikalavimo yra dar priešgaisriniai reikalavimai, kurie nusako, jog leistini atstumai tarp pastatų yra 6-15 metrų, priklausantis nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio.
Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma. Šį įsakymą būtina nagrinėti arba projektuotojui, kuris projektuoja pastatą, arba statytojui (jums), kuris ruošiasi statyti pastatą ir nerengia statinio projekto.
Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatsparumo laipsniui, todėl reikalinga nagrinėti minėto įsakymo 6 lentelę ir, priklausomai nuo kitame sklype stovinčių pastatų ugniaatsparumo laipsnio, išlaikyti minimalius atstumus tarp pastatų. Taigi, jei kaimyno namas mūrinis, tai jis bus priskiriamas II ugniaatsparumo laipsniui ir iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10 m atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų, tai atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą, kad šis sutinka dėl neišlaikomų minimalių atstumų tarp pastatų.
Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais, reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3 m nuo sklypo ribos atstumu.
Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:
| Atstumas | Abu pastatai III ugniaatsparumo laipsnio | Vienas II, kitas III laipsnio | Abu II laipsnio | Abu I laipsnio |
|---|---|---|---|---|
| Atstumas metrais | 15m | 10m | 8m | 6m |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pavyzdžiui, jei statote rąstinę pirtį, kuri yra priskiriama III atsparumo ugniai laipsniui, tai nenorint gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo, tam, kad nepažeistumėte jo teisės statyti pastatą 3 m nuo sklypo ribos atstumu, turėtumėte pirtį statyti ne arčiau kaip 12 metrų nuo sklypo ribos. Atstumai yra privalomi, juos turi išlaikyti visi, jei neišlaiko, tuomet reikia tartis su kaimynais raštiškai. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.
Naujausi STR 2.06.04:2014 pakeitimai
Vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Svarbiausi pasikeitimai, lyginant su prieš tai galiojusia redakcija, yra gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų.
Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą. Naujausia redakcija šiuos reikalavimus nustato.
Požeminių automobilių stovėjimo vietų nuosavybė ir naudojimas
Grįžus namo po darbo dienos, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur pastatyti automobilio. Tai ypač aktuali problema didžiųjų miestų, tokių kaip Vilnius, daugiabučių gyventojams. Perkant naujos statybos butą gyvenamosios paskirties daugiabutyje, kai kuriais atvejais yra poreikis įsigyti daugiau nei vieną automobilio stovėjimo vietą, jeigu šeima turi kelias transporto priemones. Tačiau vystytojai, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu, gali pasiūlyti ribotą vietų skaičių vienam butui. Tokiais atvejais gyventojai automobilius stato šalia gatvių, prekybos centrų, šalia kitų, pavyzdžiui, senos statybos daugiabučių. Tačiau būna ir taip, kad kelių automobilių savininkas savo transporto priemonę ima statyti kaimyno automobilio stovėjimo vietoje arba bet kur aikštelėje.
Viešoji ir privati nuosavybė
Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta:
- Viešosios nuosavybės objektai: Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
- Privačios nuosavybės objektai: Tai paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų. Tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Naudojimosi tvarkos nustatymas ir ginčų sprendimas
Net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.
Automobilių stovėjimo aikštelė dažniausiai yra joje automobilių stovėjimo vietas turinčių asmenų bendrosios nuosavybės teisės objektas, kuris yra naudojamas bendraturčių sutarimu taip, kaip numatyta naudojimosi tvarkoje. Todėl, bet kuriam iš bendraturčių nesilaikant nustatytos tvarkos, tas bendraturtis, kurio teisės naudotis jam priklausančia daikto dalimi yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir reikalauti atlyginti dėl tokių neteisėtų veiksmų patirtų nuostolių atlyginimo. Tokie nuostoliai galėtų susidaryti, pavyzdžiui, jei negalint naudotis savo automobilio stovėjimo vieta, automobilį reikėtų statyti mokamoje automobilio stovėjimo vietoje.
Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad nuo šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Teismų praktika: Perkūnkiemio pavyzdys
Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai. Nuo 2022 m. Perkūnkiemio kvartale esantys daugiabučiai buvo pripažinti tinkamais naudoti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau visgi automobilių stovėjimo vietų nebuvo ir iki šiol nėra įrengta pakankamai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, t. y., rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą. Daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilio stovėjimo vietų įrengimą. Daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl pernelyg didelės jų kantrybės - kreiptasi į teismą jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.
tags: #pozemine #parkavimo #vieta #muryti