Makarovo pistoletas (rus. пистоле́т Мака́рова, sutrumpintai PM) - tai 9 mm kalibro savitaisis pistoletas, sukonstruotas 1948 m. tarybinio ginklų inžinieriaus Nikolajaus Makarovo. Šis ginklas dešimtmečius buvo pagrindinis TSRS ginkluotųjų pajėgų, vidaus kariuomenės ir milicijos tarnybinis ginklas, o dėl savo konstrukcinio paprastumo bei patikimumo išliko plačiai naudojamas iki šių dienų.
Kūrimo istorija ir techninės prielaidos
Antrojo pasaulinio karo metu paaiškėjo, kad tuometinis Sovietų Sąjungos karininkų ginklas - Tokarev TT-33 - nėra optimalus. Jo forma buvo nepatogi naudoti šaudant iš tanko angų, be to, ginklas buvo laikomas pernelyg sunkiu ir ne visada pakankamai taikliu. 1945 m. buvo paskelbtas konkursas naujam tarnybiniam pistoletui sukurti.
Pagrindiniai reikalavimai naujam ginklui:
- Naudoti naują 9x18 mm PM šovinį.
- Būti lengvesniam ir kompaktiškesniam už Tokarev modelį.
- Pasižymėti itin aukštu patikimumu ir eliminavimo galimybe visų galimų techninių trūkumų.
- Išlaikyti arba viršyti Tokarev pistoletų stabdomąją galią.
Nors PM dažnai laikomas Walther PP/PPK kopija, konstrukciniai skirtumai rodo žymiai gilesnį inžinerinį darbą. Makarovo pistoletas pasižymi mažesniu detalių skaičiumi, o visos jo dalys sukurtos maksimaliam ilgaamžiškumui.
Techniniai ypatumai ir veikimo principas
Makarovo pistoletas veikia pagal laisvos spynos principą. Tai leido panaudoti fiksuotą vamzdį, kas padidino ginklo patikimumą ir supaprastino techninę priežiūrą, eliminuojant vamzdžio įvorės poreikį. PM maitinamas iš vienaeilės dėtuvės, talpinančios 8 šovinius.
Konstrukcijos privalumai
- Paprastas išardymas: Ginklas išardomas naudojant Walther tipo procedūrą, tačiau, skirtingai nei vokiškame prototipe, tai galima atlikti be jokių papildomų įrankių.
- Saugiklio mechanizmas: PM turi saugiklį, kuris kartu veikia ir kaip gaiduko nuleidimo įtaisas (decocker).
- Spyruoklių sistema: Inžinerinis genialumas pasireiškia tuo, kad kelios funkcijos (dėtuvės fiksavimas, gaiduko spyruoklė) atliekamos vienos metalinės juostelės pagalba.
Techniniai duomenys (lentele)
| Parametras | Duomenys |
|---|---|
| Kalibras | 9x18 mm Makarov |
| Veikimo principas | Laisva spyna (blowback) |
| Dėtuvės talpa | 8 šoviniai |
| Svoris | Kompaktiškas (lengvesnis už TT-33) |
Gamyba ir evoliucija
Pistoletas pradėtas masiškai gaminti 1949 m. Iževsko ginklų gamykloje. Dėl gamybos technologijų specifikos, ankstyvieji modeliai buvo gaminami iš kaltinio plieno. Sovietų Sąjungai subyrėjus, atsirado komercinis prekės ženklas „Baikal“, po kuriuo buvo gaminamos tiek kovinės, tiek dujinės pistoleto modifikacijos.
Ginklų žinovų teigimu, ankstyviesiems modeliams (gamintiems iki 1960 m.) buvo numatytas didelis šūvių resursas - iki 500 000 šūvių, vėliau, optimizuojant gamybą, šis rodiklis buvo sumažintas iki 250 000. Dėl paprastos konstrukcijos pistoletas tapo plačiai kopijuojamas įvairiose socialistinio lagerio šalyse, įskaitant Bulgariją ir Kiniją.
Makarovo išardymas ir surinkimas
tags: #pistolet #makarov #techniniai #duomenys