Kelių eismo taisyklės (toliau - KET) nustato aiškius reikalavimus ir draudimus, skirtus užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą kelyje. Šios taisyklės privalomos pėstiesiems, dviratininkams ir transporto priemonių vairuotojams, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir užtikrinti sklandų eismą. Deja, ne visi eismo dalyviai laikosi taisyklių, o tai sukelia ne tik nepasitenkinimą, bet ir realų pavojų.
Saugus eismas: bendrieji principai
Pėsčiųjų ir dviratininkų eismo ypatumai
Lietuvos policijos dviratininkams parengtuose patarimuose nurodoma, kad tikimybė žūti arba būti sužeistiems šios kategorijos eismo dalyviams yra keletą kartų didesnė nei asmenims, sėdintiems automobilyje. Todėl dviratininkų saugumas yra viena svarbesnių eismo užtikrinimo užduočių. Lietuvos šalies eismo įvykių statistika patvirtina, kad dviračiais važiuojama gana dažnai. Per eismo įvykius nemažą nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų dalį sudaro dviračių vairuotojai. Beje, daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, t. y. KET reikalavimų nesilaikymo.
Analogiškai ir pėstieji turi teisę pykti ant dviratininkų, kai šie važinėja šaligatviais ir rizikuoja juos partrenkti. Tačiau tereikia vieno dalyko, kad visi eismo dalyviai būtų laimingi - taisyklių, ir kad visi jų laikytųsi. Kaip pabrėžia specialistai, svarbu suprasti, kad pėstysis yra toks pat viešo eismo dalyvis kaip ir transporto priemonės vairuotojas. Visiems eismo dalyviams privalu mokėti KET. Nors Kelių eismo taisyklės (KET) egzistuoja, tačiau kiek žmonių jas žino? Labai dažnai pėstieji ir dviratininkai į eismo įvykius patenka ne todėl, kad nesilaiko Kelių eismo taisyklių (KET), o tik todėl, kad nežino jų arba ne iki galo jas supranta, nesidomi pakeitimais.
Pėstysis pagal KET apibrėžimą
Pagal KET, pėstysis - tai asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje. Tai apima ir žmones, judančius neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku be variklio, vedančius ar ridenančius dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, taip pat vedančius ar nešančius elektrinę mikrojudumo priemonę, rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
Pėsčiųjų eismas: teisės, pareigos ir draudimai
Kur pėstieji gali eiti?
KET rašoma, kad pėstieji gali eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o jeigu jų nėra - kelkraščiu. Jeigu ir jo nėra, galima eiti viena eile automobilių važiuojamosios dalies pakraščiu. Jeigu einama (važiuojama riedlente, riedučiais ar paspirtuku) kelkraščiu ar važiuojamosios dalies pakraščiu, judėti reikia prieš mašinų važiavimo kryptį. Būtent ši nuostata daro didelę įtaką pėsčiųjų saugumui - eidami „prieš eismą“, pėstieji pirmi išvysta transporto priemones ir, esant reikalui, spėja pasitraukti.
Pėsčiųjų perėjos: kirtimo taisyklės
Pėstieji privalo kirsti važiuojamąją dalį tik pėsčiųjų perėjomis (antžeminėmis, požeminėmis arba viadukuose). Kur pėsčiųjų perėjų nėra, važiuojamąją dalį leidžiama kirsti sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama kirsti kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tik įsitikinus, kad tai saugu. Įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik įvertinus atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikinus, kad tai saugu. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti.
Pėstiesiems draudžiami veiksmai
Siekiant užtikrinti saugumą, pėstiesiems griežtai draudžiama:
- Eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai. Gyvenvietėse taip pat draudžiama eiti per skiriamąją juostą, išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas.
- Eiti automagistrale ar greitkeliu.
- Eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu.
- Išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.
- Eiti dviračių takais, nebent tai yra specialiai tam pritaikyta tako dalis, pažymėta atitinkamais ženklais.
- Pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jei pėstieji yra su juo susiję.
- Važiuoti riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojamąja dalimi - tam yra šaligatvis.
Elgesys tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui
Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prisisegę atšvaitą.
Organizuotos pėsčiųjų grupės
Organizuotai žmonių grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys su ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis ar liemenėmis su atšvaitais.
Šviesoforo signalų laikymasis
Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforų signalais. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pėstieji privalo baigti pereiti važiuojamąją dalį arba sustoti saugumo salelėje.
Dviratininkų eismas: taisyklės ir iššūkiai
Dviračių takai ir pervažos: apibrėžimas ir naudojimas
Lietuvoje dviračių takai yra griežtai skirti dviratininkams, o kartais jais dalijamasi su pėsčiaisiais. Dviračių takas KET apibrėžiamas kaip kelio dalis, skirta tik dviračiams, pažymėta specialiais ženklais ar kelio ženklinimu. KET 3-io priedo pirmojoje dalyje „Horizontalusis ženklinimas“ (1.14.) nurodoma, kad „dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį. Dviračio, motorinio dviračio ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui leidžiama užvažiuoti ant dviračių pervažos ženklinimo“. Tai reiškia, kad tokioje vietoje važiuojamąją dalį galima kirsti nenulipant nuo dviračio.
Kirtimo taisyklės pėsčiųjų perėjose
Dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis (KET 64 p.). Dažnai dviračių vairuotojams kyla neaiškumų dėl važiavimo per reguliuojamas pėsčiųjų perėjas - jomis važiuoti taip pat draudžiama. Norint tai padaryti, privaloma nulipti nuo dviračio ir jį persivesti. Čia būtina atskirti reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir dviračių tako ženklinimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo labai panašus.
KET 3-io priedo pirmojoje dalyje „Horizontalusis ženklinimas“ (1.13.3.) paaiškinta, kad „dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu. Tai reiškia, kad, norint dviračiu kirsti važiuojamąją dalį tokioje vietoje, nuo jo privaloma nulipti ir jį persivesti.
Naudinga prisiminti, kad KET aštuntojoje dalyje „Reikalavimai dviračių vairuotojams“ (59 p.) nurodyta ir tai, jog „dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams“.
Judumo ekspertas J. Simutis primena taisykles dviratininkams dar viename svarbiame taške - dviračių pervažoje: „Dviračių pervaža, išskyrus kai ji yra reguliuojamoje perėjoje ir pirmumą dviratininkui parodo šviesoforo signalas arba yra kelio ženklais įtvirtintas dviratininkų pirmumas, nėra įteisinta kaip pirmumą suteikianti priemonė.“
Važiavimas šaligatviais
J. Simutis primena - tiek paspirtukų, tiek dviračių vairuotojai visuomet privalo važiuoti dviračių ar pėsčiųjų ir dviračių taku (jeigu yra galimybė), o ne gatve. Ja važiuoti leidžiama tik tuo atveju, jei nėra specialiai dviratininkams sukurtos infrastruktūros. Tais atvejais, kai nėra dviračių tako, o gatvė judri, ja važiuoti nėra saugu, KET dviratininkams leidžia važiuoti ir šaligatviu. Tačiau važiuodamas šaligatviu, dviratininkas turi suprasti, jog jis yra šaligatvio svečias, todėl privalo važiuoti lėtai, visada duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar juo labiau kelti pavojaus.
Motorinės transporto priemonės dviračių takuose
Motorinės transporto priemonės vairavimas dviračių taku laikomas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimu ir už tai gali būti skiriamos administracinės nuobaudos. Nėra specialaus ANK straipsnio, kuriame būtų nurodyta „automobilio vairavimas dviračių taku“. Jei per klaidą įvažiavote į dviračių taką savo automobiliu, patartina kuo greičiau iš jo pasitraukti, kad sumažintumėte riziką.
Take care your hand/Ebike-Manufacturer/Seeking Business Cooperation & Distributors Location : China
Amžiaus apribojimai ir šalmai
Jei jau tenka važiuoti važiuojamąja dalimi, svarbu žinoti, kad pagal KET, gatve gali važiuoti ne jaunesni nei 14 metų vaikai, o išklausę nustatytus ŠMSM kursus ir gavę pažymėjimą - nuo 12 metų. Neretai tėvams kyla klausimas, kaip važiuoti gatve - priešais vaikus ar paskui juos? Saugiau, kai vaikas važiuoja paskui suaugusįjį, nors tai nėra įtvirtinta KET. Suaugęs geriau gali įvertinti situaciją, jis rodo kelią, nusprendžia, ar saugu kirsti gatvę, ar neatsiranda netikėtų grėsmių, o vaikas seka juo. Svarbu įsidėmėti, kad važiuojamąja gatvės dalimi važiuojantiems jaunesniems nei 18-os metų dviratininkams privalomas šalmas, o vyresniems nei 18-kos jis - rekomenduojamas.
Elgesys viešosiose erdvėse: parkai ir aikštės
Dar vienas „karštas taškas“, tampantis iššūkiu tvarkai bei saugumui užtikrinti, - paspirtukų ir dviračių vairuotojų eismas aikštėse bei parkuose. Anot J. Simučio, siekiant užtikrinti saugumą viešosiose sostinės erdvėse - Senamiesčio zonoje, taip pat ant tiltų bei kitose specifinėse teritorijose - dalijimosi platformų paspirtukų bei dviračių greitis yra ribojamas iki 12 km/h - jį automatiškai riboja priemonėse įdiegta programa.
Administracinė atsakomybė ir prevencija
Baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus
Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, KET nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų.
Pėstieji, pažeidžiantys taisykles, taip pat gali būti nubausti. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų ir eismo tvarkos nesilaikymas, elgesio tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų. Tiek pat teks sumokėti pėstiesiems, kurie eidami per perėją kalbės telefonu ar užsiims kita dėmesį blaškančia veikla. Jei asmuo anksčiau nėra baustas, gali būti skirta pusė minimalios baudos - 10 eurų.
Eismo įvykių statistika ir policijos priemonės
Kad KET ne visada laikomasi, patvirtina ir Lietuvos policijos pateikta informacija. Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės teigimu, per aštuonis šių metų mėnesius dviratininkai padarė 5246 įvairius KET pažeidimus. Pašnekovė patikslino, kad statistikoje neišskiriama, kokie tai pažeidimai, tad atsakyti konkrečiai, kiek iš jų - dėl netinkamo pėsčiųjų perėjos kirtimo, atsakyti negalėjo.
Paklausta apie prevencines priemones ir reidus dviratininkų atžvilgiu, Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė J. Liutkienė sakė, kad policijos prevencinės priemonės vykdomos pagal generalinio komisaro patvirtintą planą, tai daroma kiekvieną mėnesį, o visi reidai skelbiami ir yra iš anksto žinoma, kas planuojama. „Dviratininkams dėmesys skiriamas atsižvelgiant į metų laiką, vasarą - sezono metu - jų darome daugiau. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgdami į eismo įvykių, KET pažeidimų analizę, savo prižiūrimose teritorijose taip pat organizuoja ir kitas papildomas prevencines priemones (reidus)“, - teigė J. Liutkienė.
Lietuvos policijos tinklalapyje skelbiamos spalį šalies keliuose organizuojamos prevencinės priemonės:
- Spalio 6-12 d. - vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė. Tai Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė, vykdoma daugelyje Europos šalių. Policijos pareigūnai kontroliuos ne tik vairuotojų elgesį, ar nesinaudojama mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, neturint laisvų rankų įrangos, bet ir fiksuos saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų naudojimą. Neliks nepastebėti ir kitų eismo dalyvių daromi KET pažeidimai.
- Spalio 16-18 d. ir 26-29 d. vyks transporto priemonių, tarp jų dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.
- Spalio 20-22 d. bus vykdoma vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET, kontrolė.
Švietimo svarba ir tėvų atsakomybė
Pirmasis susipažinimas su saugiu dalyvavimu prasideda šeimoje. Tėvai turi atsakingai žiūrėti į pirmąją vaiko pažintį su eismo taisyklėmis, rodyti tinkamą pavyzdį ir aiškinti, kur saugu pereiti kelią, kad tam yra skirtos vietos - pėsčiųjų perėjos, kad visada reikia įsitikinti, ar pereiti saugu, ar neartėja transporto priemonė, įvertinti atstumą iki jos. Judus gyvenimo būdas ir noras patyrinėti Vilnių, kitaip jį pamatyti, skatina ant dviračių sėstis ir šeimas su vaikais. J. Simutis primena, kad tėvai turėtų supažinti vaikus su KET, skatinti jų laikytis bei patys rodyti pavyzdį. „Kaip kažkada žmonės išmoko segtis saugos diržus, nes suprato, kuo tai naudinga jiems patiems, taip tikimės, kad jie išmoks atsakingai važinėtis dviračiais bei paspirtukais.“
Pėsčiųjų perėjos dviračių takuose
Daugelis vilniečių neabejotinai pastebėjo dviračių takuose įrengtas pėsčiųjų perėjas. „Šį pilotinį projektą sostinėje inicijavome ir išbandėme pernai, dviračių takuose įrengėme apie 20 perėjų. JUDU sprendimą palaiko ir Susisiekimo ministerija, kuri įteisino šias perėjas bei atliko reikalingus įstatymų pakeitimus.“ Pasak J. Simučio, pėstieji neretai piktnaudžiauja savo padėtimi: žinodami, jog pėsčiųjų perėjose jiems suteikiama pirmenybė, eina drąsiai, net nesidairydami. Judumo ekspertas primena, jog tose pačiose KET labai aiškiai įvardintos ir pėsčiųjų pareigos, viena kurių - prieš įžengiant į važiuojamąją dalį, būtina įsitikinti, jog tai daryti saugu.
tags: #pestieji #ant #dviraciu #tako #bauda