Geras matomumas kelyje yra gyvybiškai svarbus saugumui, o automobilio žibintai atlieka esminį vaidmenį jį užtikrinant. Tačiau žibintai, kaip ir bet kuri kita transporto priemonės dalis, susiduria su įvairiomis problemomis, kurios gali pabloginti matomumą ir kelti pavojų. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias žibintų problemas, jų priežastis, sprendimo būdus, priežiūrą ir teisingą naudojimą.
Žibintų drėgmė ir rasojimas - dažna problema
Drėgmė yra kiekvienos transporto priemonės priešas, tačiau ji sukelia ne tik kėbulo koroziją. Vanduo neigiamai veikia automobilio elektros sistemą, o ypač jautrūs jo poveikiui yra žibintai. Kondensatas, arba rasa, transporto priemonės priekiniame žibinte yra dažna problema, dėl kurios nukenčia ne tik estetika. Aprasojęs žibintas ne taip gerai apšviečia kelią ir gali pabloginti matomumą naktį. Nesiėmus reikiamų priemonių, pati elektronika ir lemputės gali būti pažeistos, todėl šios problemos negalima palikti likimo valiai. Nedelsiant pašalinus ne tik patį kondensatą, bet ir jo atsiradimo priežastis, galima išvengti tolesnių komplikacijų.
Drėgmės atsiradimo priežastys
Automobilio priekiniame žibinte susikaupusios drėgmės priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos būna susijusios su priekinio žibinto nepilnavertiškumu arba pažeidimu. Žibinto konstrukciją sudaro ne tik difuzorius ir reflektorius, bet ir laidai, sandarikliai bei įvairūs dangteliai, taip pat ventiliacinė anga. Ypač svarbūs yra dangteliai ir kiti elementai, kurie uždengia apžiūros angas ir apsaugo lemputes. Be jų į žibinto vidų gali patekti drėgmės.
Priešingai paplitusiam įsitikinimui, automobilio žibintai nėra hermetiški. Kiekvienas iš jų vėdinamas per angas, pro kurias cirkuliuoja oras. Tai būtina, nes halogeninės lemputės ir ksenono degikliai sukuria daug šilumos, kurią reikia efektyviai pašalinti. Priekinių žibintų konstrukcija turi tam tikrą ventiliaciją, kad būtų galima prisitaikyti prie slėgio pokyčių ir jos neperkaistų. Deja, per ventiliacijos angas į žibintą patenka drėgmė iš oro. Polikarbonato sklaidytuvas yra žibinto vidaus šilto oro ir paprastai vėsesnio lako oro sąlyčio vietoje, kur ir susidaro kondensatas. Tai visiškai natūralu.
Taip pat verta prisiminti, kad eksploatuojant lempa įkaista iki aukštos temperatūros, o paskui atvėsta. Dėl to viduje iš oro gali nusėsti vandens garai. Nuo to apsaugo ventiliacija, įrengta kiekviename žibinte. Tačiau gali atsitikti, kad su amžiumi žibinto sandarikliai praranda savo efektyvumą ir pradeda praleisti drėgmę. Kitas dažnas atvejis - mechaninis difuzoriaus arba korpuso pažeidimas.
Drėgmės pavojai
Bet kokia drėgmė, kuri liečiasi su transporto priemonės elektros sistema, kelia pavojų. Naujesniuose automobiliuose ši problema daug rimtesnė. Šiuolaikiniai žibintai nebėra tik keli laidai ir lemputė, bet dažnai ir valdikliai, keitikliai bei kaitinimo elementai, kuriems veikti reikia daug energijos. Trumpasis jungimas tokioje sistemoje gali būti ne tik pavojingas, bet ir brangiai kainuoti. Tai viena iš priežasčių, kodėl geriau neignoruoti lempų drėgmės. Na, o kadangi kondensacija sumažina žibintų apšvietimą arba gali net sugadinti lemputes, labai svarbu problemos neignoruoti ir ją spręsti. Be to, netvarkingi žibintai yra dažniausia priežastis, kodėl nepavyksta praeiti techninės apžiūros, nes specialistas gali atkreipti dėmesį į rasojančius automobilio žibintus ir dėl jų pateikti neigiamą apžiūros rezultatą.
Sprendimo būdai ir prevencija
Nėra universalaus būdo, kaip išdžiovinti priekinį žibintą. Paprasčiausias sprendimas, žinoma, yra pakeisti žibintą, o tai kartais brangiai kainuoja. Tačiau iš pradžių verta jį apžiūrėti, ieškoti įtrūkimų. Taip pat svarbu patikrinti, ar pilnai uždengtos lemputės ir elektros laidus dengiančios plombos bei dangteliai. Verta įsitikinti, ar tinkamai sumontuotas lemputės skylės kištukas. Apžiūrėkite ir išvalykite ventiliacijos angas - raskite priekinių žibintų ventiliacijos dangtelį, kuris paprastai būna žibinto gale arba viršuje.
Norint išdžiovinti žibintą, rekomenduojama jį išimti ir atsargiai išsukti visas lemputes, vengiant liestis su stiklu. Tam, kad problema kartotųsi kuo rečiau, galite periodiškai apžiūrėti priekinių žibintų ventiliacijos angas ir sandariklius. Ant jų neturėtų būti nusidėvėjimo arba pažeidimo požymių. Be to, kai keičiate pačias lemputes, užtikrinkite, kad jos būtų tinkamai sumontuotos. Jei senos lempos su stikliniais gaubtais, galite pabandyti juos atklijuoti ir vėl priklijuoti specialiais karščiui atspariais klijais, tačiau net ir tai negarantuoja, kad padėtis pagerės.
Žibintų drėgmės prevencija turėtų būti nuolatinis žibinto komplektiškumo tikrinimas: sandariklių, kamščių, oro angų pralaidumo tikrinimas. Šiuolaikiniuose automobiliuose prie žibintų kartais galima prieiti per ratų arkas, kuriose įrengti specialūs skydai, paslepiantys apžiūros angas. Jei šių gaubtų nėra, važiuojant į žibinto vidų gali patekti vandens.
Jei viską darote gerai, valote žibintų ventiliacijos angas, džiovinate juos, bet jie ir toliau rasoja, gali būti, kad nebelieka kitos išeities, tik įsigyti naujus žibintus. Po apsilankymo plovykloje, lietaus ar temperatūros pokyčių ore, kondensato žibinto viduje vis tiek neturėtų būti. Jeigu patikros metu pastebite įtrūkimus arba žymius korpuso nusidėvėjimus, taip pat siūloma mąstyti apie keitimą. Nėra jokio veiksmingo būdo, kaip išdžiovinti ir vėl sumontuoti žibintą, kad jis būtų tinkamai sandarus. Jei lemputės skylės kištukas sumontuotas tinkamai, bet drėgmė vis tiek atsiranda, tai reiškia, kad žibintas yra pažeistas - tai gali būti sugedęs sklaidytuvas ar korpusas. Taip dažnai būna po neprofesionalaus remonto po avarijos. Tokioje situacijoje vienintelė išeitis yra pasikeisti nauju. Tinkamus žibintus lengvai rasite pagal automobilio markę, modelį ir pagaminimo metus įvairiose automobilių detalių parduotuvėse.
Žibintų nusidėvėjimas ir jų atnaujinimas
„Jei žibintai blogai šviečia, nepavyks kelyje pastebėti nei kliūčių, nei duobių, todėl žibintais būtina rūpintis taip pat atidžiai, kaip ir kitomis gerą matomumą užtikrinančiomis transporto priemonės dalimis“, - sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius. Kaip tinkamai prižiūrėti žibintus, pasak A. Gučiaus, priklauso nuo vairuojamo automobilio: kada jis pagamintas ir kokie žibintai jame sumontuoti.
Senesni ir šiuolaikiniai žibintai
„Prieš pora dešimtmečių pagamintose transporto priemonėse buvo montuojami stikliniai žibintai, todėl jais rūpintis beveik nereikėjo. Pakakdavo nuo jų išorės nuplauti purvą. Šiuolaikinių automobilių žibintai gaminami iš plastiko, o ši medžiaga nėra tokia atspari kaip stiklas. Intensyviai eksploatuojant automobilį, važinėjant prastesniais keliais, kuriuose gausu akmenukų ir dulkių, ar netinkamai plaunant, žibintas susibraižo ir jo paviršius tampa matinis. Toks pokytis daro didelę neigiamą įtaką šviesos sklidimui“, - pabrėžia draudimo bendrovės atstovas.
Poliravimas kaip sprendimas
Pirmiausia, A. Gučius pataria patikrinti žibinto lemputės nusidėvėjimą ir, esant poreikiui, ją pakeisti. Tačiau, jei žibintas yra sugadintas išoriškai arba iš vidaus, tai, pasak draudiko, gali nebepadėti. „Jei žibintas yra nudėvėtas, jo paviršius - subraižytas, yra galimybė jį poliruoti. Poliravimas nėra sudėtingas procesas, bet jį atliekant svarbu tinkamai parinkti poliravimo metodiką ir tinkamiausias medžiagas, todėl dėl šio automobilio dalių atnaujinimo reikėtų kreiptis į profesionalus“, - kalba A. Gučius.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, poliravimo metu nuimamas viršutinis žibinto sluoksnis, išlyginama po juo esantis plastikas ir žibinto išorinis paviršius vėl tampa lygus. Tačiau A. Gučius atkreipia dėmesį, kad poliravimo procedūra yra trumpalaikė ir turi būti kartojama kartą per 2-3 metus. „Pažeistas žibinto sluoksnis pasižymi pasikeitusia spalva, subraižymais, kartais jis tampa neatsparus išorinei aplinkai ir greičiau dėvisi. Jei problema yra susijusi tik su žibinto išore, ji gali būti nesunkiai išspręsta poliravimu. Tačiau jei su žibinto vidumi - kai reflektorius ar stiklo vidinė pusė padengta purvu - gerą rezultatą bus sunku pasiekti ir pasitelkus poliravimą. Vidinę žibinto pusę tinkamai išvalyti yra gana sudėtinga arba net neįmanoma, todėl tokiais atvejais žibintą gali tekti keisti nauju“, - sako A. Gučius.
Priežiūra žiemos metu
Pasak draudiko, žiemos rytą radus apledėjusius žibintus jokiu būdu nereikėtų jų gramdyti, grubiai valyti, pilti ant jų šiltą vandenį ar chemines medžiagas, pavyzdžiui, ledo tirpiklį. „Susidarius ledo sluoksniui galima lukterėti, kol nuo žibintų jis nutirps pats, kadangi pačios žibinte esančios lemputės gali skleisti pakankamai šilumos“, - tvirtina draudimo bendrovės atstovas.
Žibintų reguliavimas ir modifikavimas
Netinkamai sureguliuoti automobilio žibintai - tai ne tik nepatogumas, bet ir rimta grėsmė eismo saugumui. „Žibintų reguliavimas - vienas paprasčiausių, bet kartu ir svarbiausių darbų. Tinkamai sureguliuoti žibintai - tai geresnis matomumas jums ir saugumas kitiems.“
Kada reikia reguliuoti žibintus?
Pats aiškiausias signalas - kitų vairuotojų reakcija. Jei dažnai mirksi priešpriešinis eismas, tai ženklas, kad jūsų žibintai akina. Kitos dažnos priežastys: nedidelės avarijos, važiavimas per gilias duobes, nusėdusi pakaba, dideli kroviniai bagažinėje ar netinkamai sumontuoti papildomi žibintai. Dar vienas požymis - nelygus šviesos spindulys kelyje.
Kaip sureguliuoti žibintus patiems?
Laimei, žibintus galima sureguliuoti patiems - tam tereikia atsuktuvo, lipnios juostos ir šiek tiek laiko.
- Prieš reguliuodami žibintus, tinkamai paruoškite automobilį. Pastatykite jį ant lygaus paviršiaus, patikrinkite, ar padangos pripūstos pagal gamintojo rekomendacijas, o kuro bake yra apie pusė talpos.
- Raskite vertikalią sieną ar garažo duris. Priartėję prie sienos, įjunkite artimąsias šviesas ir lipnia juosta pažymėkite ryškiausių šviesos taškų centrą - kryželius abiejų žibintų.
- Tada atbulomis nuvažiuokite tiksliai 7,6 metro atstumu nuo sienos.
- Atidarykite variklio dangtį ir suraskite reguliavimo varžtus. Paprastai vienas skirtas vertikaliam, kitas - horizontaliam krypties reguliavimui. Kai kuriuose automobiliuose vertikalus reguliatorius gali būti paslėptas apačioje ir prieinamas tik per specialią angą.
- Pakartokite procedūrą kitam žibintui.
Žibintų modifikavimas - kodėl to daryti negalima?
A. Gučius neigiamai vertina vairuotojų praktiką modifikuoti automobilio žibintus, įtaisant į juos konkrečiai transporto priemonei netinkamas lemputes, pavyzdžiui, ksenonines arba LED. „Modifikuoti žibintus Lietuvoje yra draudžiama, nes netinkamai parinktos ar prastai su žibintais suderintos lemputės akina bei kenkia ne tik vairuotojui, bet ir visiems kitiems eismo dalyviams“, - kalba draudikas.
Tinkamas žibintų naudojimas
Kiekvienoje transporto priemonėje turi būti įrengti ir tinkamai sureguliuoti dviejų tipų privalomi žibintai - artimųjų ir tolimųjų šviesų. Pagerinti matomumą sudėtingomis oro sąlygomis padeda ir rūko žibintai, tačiau apie pastarųjų naudojimą vairuotojai dažnai turi klaidingų įsitikinimų, nežino, kada, iš tiesų, rūko žibintai gali būti naudingi ir kada juos įsijungti yra prasminga.
Rūko žibintų naudojimas
Rūko žibintai dažnai naudojami ne pagal paskirtį. Pats pavadinimas „rūko žibintai“ sufleruoja, kad naudoti juos reikėtų rūko metu. Tačiau tai - ne vienintelis atvejis, kada rūko žibintai gali pasitarnauti. „Priekinius rūko žibintus naudoti galima ne tik tuomet, kai dėl rūko matomumas yra mažesnis nei 300 metrų, bet ir esant miglai ar labai stipriai liūčiai, taip pat sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui“, - primena vairavimo instruktorė Eidvilė Pakėnaitė.
Vis dėlto, kai kurie vairuotojai rūko žibintus įsijungia ir dienos, ir nakties metu, nepriklausomai, ar matomumas kelyje yra geras, ar ne. Tiek vienu, tiek kitu atveju rūko žibintų naudojimas neturi jokios prasmės - matomumas kelyje tikrai nepagerės, o ekonomiškai tai taip pat nebus naudinga, mat rūko žibintai naudoja nemažai energijos, didina degalų sąnaudas.
„Rūko žibintai sureguliuoti taip, kad esant prastam matomumui jų šviesa būtų nukreipta į apačią ir geriau apšviestų kelkraštį. Taigi, esant geram matomumui - tai tikrai nieko neduoda ir artimųjų šviesų šviesos nesustiprina, - paaiškina vairavimo instruktorė. - Tačiau nakties metu naudojami prastai sureguliuoti rūko žibintai gali kelti pavojų, akinti kitus eismo dalyvius. Šviesų apakintas vairuotojas kelias sekundes nemato kelio - tol, kol akys apsipranta. Tiek laiko pakanka, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.“ Tam, kad naudojami rūko žibintai nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jie privalo atitikti nustatytus reikalavimus: skleisti tinkamos spalvos ir ryškumo šviesą, būti tinkamai sureguliuoti, kad šviesos srautas neakintų kitų vairuotojų.
Tolimosios ir artimosios šviesos
Ilgosios šviesos: vairuotojai dažnai nepaiso svarbiausių taisyklių. Kokiais atvejais kelyje galima naudoti ilgąsias šviesas, vairuotojai turėtų žinoti mintinai. Tačiau situacijų pasitaiko įvairių. Dažniausi pasiteisinimai - pamiršau, maniau, kad priešpriešais važiuojantis automobilis dar pakankamai toli. Ne visi vairuotojai įvertina, kad tolimosios šviesos sukuria itin ryškų plokščią šviesos srautą, apšviečiantį kelią 100-150 metrų atstumu - 2-3 kartus intensyviau, nei naudojant trumpąsias šviesas. Tad ilgosios šviesos gali būti naudojamos tik esant labai prastam matomumui, važiuojant prastai apšviestais keliais.
Ką reiškia būti akinamam priešpriešais atvažiuojančio automobilio ilgųjų šviesų, žino tikriausiai kiekvienas vairuotojas. Pasak E. Pakėnaitės, taip elgdamiesi vairuotojai gali sukelti avarinę situaciją: jie bus akinami patys ir tuo pačiu akins priešpriešais atvažiuojantį vairuotoją. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti.
Naudojant ilgąsias šviesas, gali būti akinami ne tik priešinga kryptimi važiuojančių automobilių vairuotojai, bet ir priešais, ta pačia kryptimi, važiuojantys vairuotojai. „Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias likus iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m ir kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus. Tad konkretus atstumas, kalbant apie ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, KET nėra nurodytas. Šiuo atveju galima vadovautis paprasta taisykle: tolimosios šviesos turėtų būti perjungtos į artimąsias iki tos akimirkos, kol prisivijus priekyje važiuojantį automobilį apšviečiate jo galinę dalį. Tokiu būdu išvengsite priekyje važiuojančio automobilio vairuotojo akinimo per galinio vaizdo veidrodėlius“, - sako vairavimo instruktorė.
Jei iš paskos važiuojančio automobilio ilgosios šviesos jus akina per galinio vaizdo veidrodėlį, pirmiausia įsijunkite avarinę šviesos signalizaciją ir veidrodėlį pakreipkite kita linkme, kad šviesos spindulys pakeistų kryptį. Jei iš galo važiuojančio automobilio vairuotojas ilgųjų šviesų neperjungia į trumpąsias, neskubėdami sumažinkite važiavimo greitį ir leiskite automobilio vairuotojui jus aplenkti. Kai kliūčių saugiam vairavimui neliks, nepamirškite sureguliuoti veidrodėlio į prieš tai buvusią padėtį. Instruktorė pastebi dar vieną dažną vairuotojų daromą klaidą: ilgąsias šviesas perjungę į trumpąsias, vairuotojai neretai pamiršta teisingai įvertinti saugų važiavimo greitį. Šiuo atveju - visada reikėtų prisiminti pagrindinę vairavimo tamsoje taisyklę: įsijungus trumpųjų šviesų žibintus matomumo atstumas bus trumpesnis nei važiuojant įsijungus ilgųjų šviesų žibintus, todėl reikia pasirinkti tokį greitį, kad matomumo kelias nebūtų ilgesnis nei stabdymo kelias.
Kitų matomumą užtikrinančių elementų priežiūra
Pasak A. Gučiaus, svarbu pasirūpinti ir automobilio veidrodėlių švara, o svarbiausia - langų stiklais. Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Veidrodėliai ir langai
„Vairuotojai dažnai nepilnai nusigramdo stiklus ir važiuoja į kelią. Jei išvažiuojate apledėjusiais veidrodėliais, nematote vaizdo už savęs ir šalia esančios kitos transporto priemonės ir negalite įvertinti situacijos. Jeigu yra galimybė, reikėtų dažnai nuplauti langų stiklus. Valytuvai taip pat turi būti tvarkingi. Jeigu jie žiema būna prišalę, svarbu valytuvų neplėšti, o gražiai pašalinti ledo sankaupas ir juos išlaisvinti. Langų plovimo skysčio bakelyje žiemos metu naudokite tik šiam metų laikui skirtą skystį. Jo lygis turi būti pakankamas, nes žiemą šio skysčio sunaudojama daugiau“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
Priekinio stiklo svarba
Pasak A. Gučiaus, svarbu atkreipti dėmesį ir į transporto priemonės priekinio stiklo būklę: seno automobilio stiklas, turintis mechaninių pažeidimų, gali sukelti pavojų prietemoje ar tamsiuoju paros metu. „Gali susidaryti atspindžiai ir bloginti matomumą. Keičiant priekinio automobilio stiklą, reikėtų vengti itin pigių jo variantų. Tokį pasirinkus, gali būti, kad dėl netinkamos gamybos kokybės kontrolės, vaizdas bus iškreiptas, lyg nešiotumėte ne sau priskirtus akinius. Priekinis automobilio stiklas yra integrali transporto priemonės karkaso dalis - jis eismo įvykio metu veikia ir kaip standumo elementas, iš dalies apsaugo kėbulo priekinę dalį, kad ji nesideformuotų bei sunkiai nesužalotų automobilyje esančių žmonių. Jei stiklas bus prastas arba netinkamai įdėtas, net ir nestipraus smūgio metu jis gali atsiklijuoti ir padaryti daug žalos“, - tvirtina A. Gučius. Jis pabrėžia, kad netinkamai prižiūrimas galinis automobilio stiklas didina eismo nelaimių, važiuojant atbuline eiga, riziką. Tuo tarpu jei priekinis stiklas nešvarus ir susidėvėjęs, net ir prasilenkiant su kitu, techniškai tvarkingus žibintus turinčiu automobiliu, vairuotojas gali būti trumpai apakintas ir neišvengti avarinės situacijos.
tags: #per #daug #nusveistas #zibintas