Tolimųjų reisų vairuotojo pozicija visuomet išlieka paklausi. Visgi, šis darbas yra ne kiekvienam ir susijęs su daugybe specifinių iššūkių bei pavojų.

Profesinės rizikos ir sveikatos problemos

Vairuotojo profesija yra viena pirmaujančių pagal sergamumą profesinėmis ligomis. Tolimųjų reisų vairuotojų mirčių skaičius darbe kiekvienais metais auga. Valstybinės Darbo inspekcijos duomenimis, 2010 metais darbe mirė 18 vairuotojų, o 2011 metais tokių atvejų jau buvo 29.

Fizinės sveikatos problemos

Dėl ilgo sėdėjimo prie vairo vairuotojus kankina stuburo ir dubens srities ligos, sutrinka kraujotaka ir virškinimas. Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja Vida Uzelienė pažymi, kad vilkikų vairuotojų darbas apima keletą rizikos veiksnių: sėdimą darbą, pamaininį darbo grafiką, rankinį transporto priemonės valdymą, socialinę izoliaciją bei visaverčio poilsio stoką. Šie veiksniai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą.

Dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai. Dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vairuotojai skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis, tokiomis kaip nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmai. Ilgalaikė raumenų įtampa ir vibracija gali sukelti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, išvaržas, kurios apsunkina judėjimą ir kartais lemia neįgalumą. Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka, o tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui.

infografika apie tolimųjų reisų vairuotojų sveikatos problemas

Psichologinės ir virškinimo problemos

Vienišumas yra viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria tolimųjų reisų vairuotojai. Nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines problemas, tokias kaip lengvo ar vidutinio sunkumo depresija, nuotaikų svyravimas ir ilgalaikis nuovargis. Stresas išauga ne tik dėl sunkaus gyvenimo būdo, bet ir dėl bendravimo su žmonėmis trūkumo. Nereguliarus miegas ir rizika netinkamai maitintis taip pat prisideda prie šių problemų. Beveik visi vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais, nes mitybos racionas dažnai yra prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Sveikai maitintis kelyje, laikantis grafiko, yra didelis iššūkis.

Kvėpavimo sistemos ir žalingi įpročiai

Nemaža dalis vilkikų vairuotojų serga astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Pagrindinė to priežastis - ilgo vairavimo metu rūkymas dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių, o tai ilgainiui lemia ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus. Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas, dėl to taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų.

Draudimo bendrovių statistika

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per pastaruosius porą metų dėl tolimųjų reisų vairuotojų mirčių, įvairių ligų, traumų ir kitų sveikatos sutrikimų, nutikusių darbo metu, buvo išmokėta per 500 tūkst. eurų. Nelaimingi atsitikimai dažniausiai susiję su vairuotojų mirtimis. Dažniausia mirties priežastis - infarktas, insultas, taip pat trauma ar žūtis eismo įvykyje. Vairuotojai patiria traumų ne tik eismo įvykiuose, bet ir krovinių iškrovimo metu arba remontuodami sugedusį sunkvežimį. Šiemet panašiose situacijose sudėtingas traumas patyrė jau 4 tolimųjų reisų vairuotojai.

Šiuolaikinės technologijos ir vairuotojų gerovė

Krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad sumažintų sveikatos rizikas. Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas Genadijus Čapurinas pabrėžia, kad šiuolaikiniuose vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Jos turi specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti stuburo apkrovai sumažinti. Maksimalų komfortą užtikrina ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo, bei reguliuojamos alkūnių atramos.

Kabinų mikroklimatas ir maitinimo sprendimai

Gerai vairuotojų savijautai ir kokybiškam poilsiui labai svarbus tinkamo mikroklimato kabinoje užtikrinimas. Moderniausiuose vilkikuose autonominius šildytuvus su standartine oras-oras sistema vis dažniau pakeičia pažangesnė „šlapio“ šildymo įranga. Tinkamas sąlygas kabinoje padeda užtikrinti ir modernūs kondicionieriai, integruojami į bendrą oro tiekimo sistemą.

Siekdami užtikrinti galimybę sveikiau maitintis kelyje, gamintojai integruoja pažangias mikrobangų krosneles, kuriose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai. Taip pat vilkikuose integruojami ir kavinukai, kuriuose galima paruošti kavos, arbatos ar verdančio vandens sriubai. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve.

Nuotrauka modernios vilkiko kabinos su įranga

Dujinių viryklių naudojimo ypatumai ir pavojai

Maisto ruošimui kabinoje reikalinga tinkama įranga ir sąlygos. Pavyzdžiui, Vokietijoje galioja draudimas su savimi kabinoje vežtis dujinę viryklę - ji gali būti laikoma tik šoninėje daiktadėžėje. Norint ja pasinaudoti, vairuotojui tenka lipti į lauką, o tai nepatogu esant prastoms oro sąlygoms. Be to, virykle naudojantis kabinos viduje didėja oro užterštumas.

Darbo sąlygos ir finansiniai iššūkiai

Lietuva įvardijama viena tų šalių, kuri dempinguoja visą ES transporto sektorių. Darbdaviai Lietuvoje savivaliauja dažnai nesąžiningai elgdamiesi su darbuotojais. Nors darbo skelbimuose skelbiama, kad tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas bus 2-2,5 tūkst. eurų, į tai įskaičiuojami neapmokestinami dienpinigiai, kurie neturėtų būti traktuojami kaip darbo užmokestis. Atlikus pernai metų analizę, paaiškėjo, kad vairuotojų vidutinis darbo užmokestis yra apie 500 eurų. Nuo šios sumos kaupiama jų pensijoms ir teikiamos socialinės garantijos, todėl darbuotojai gaus kur kas mažesnes pensijas ir išmokas ligos atveju.

Dienpinigių dydis tapo darbdavio malonės reikalu, o neoficialiai atskaičiuojama už viršytas kuro normas ar nedidelius autoįvykius. Transporto įmonių aiškinimai apie nuostolingumą dažnai tėra „buhalterinė magija“. Profesinių sąjungų bandymai tai keisti atsimuša kaip į sieną. Valstybėje sudarytos sąlygos legaliam piktnaudžiavimui ir transporto sektoriaus darbuotojų išnaudojimui. Be to, Lietuvos transporto įmonės tyčia stumia darbuotojus iš sektoriaus, siekdamos pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Darbo ir poilsio režimo reguliavimai

Briuselio reguliavimai, tokie kaip draudimas savaitgalius leisti kabinose ar reikalavimas grįžti namo kas 4 savaites, kelia vairuotojams papildomų iššūkių. Didelė dalis vairuotojų, važinėdami namo kas 4 savaites, neišgyvens finansiškai. Anoniminė apklausa rodo, kad dauguma vairuotojų mieliau rinktųsi savo mašinas nei motelius, vertindami mašinos ir krovinio saugumą. Siūloma, kad kadencijų trukmė turėtų būti grindžiama laisvu darbdavio ir vairuotojo susitarimu.

Atsiskaitymo procesas taip pat problematiškas. Daugelyje įmonių vairuotojai visus pinigus gauna grįžę namo ir pridavę ataskaitas, o ilgiau dirbantys tenkinasi avansais. Siūlomas sprendimas - mėnesio pradžioje vairuotojas nufotografuoja ataskaitas, o darbdavys per 10-12 darbo dienų viską suskaičiuoja ir išmoka atlyginimą bei dienpinigius už atidirbtą mėnesį.

Darbo rinkos tendencijos ir įdarbinimo sunkumai

Dėl mažėjančio susidomėjimo tolimųjų reisų vairuotojų darbu, ES šalys skambina pavojaus varpais dėl darbo jėgos stygiaus. Europos rinkos tyrimai rodo, kad tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Olandija, Prancūzija trūksta nuo 45 tūkst. iki 150 tūkst. vairuotojų. Lietuvoje 2016 metais apie 11 tūkst. sunkvežimių vairuotojų darbo vietų užėmė užsieniečiai. Šiuo metu Lietuvoje tarp tolimųjų reisų vairuotojų yra tik apie 25-30 proc. lietuvių. Užimtumo tarnyba kiekvienais metais tvirtina trūkstamų profesijų sąrašą, į kurį nuolat patenka vairuotojai.

Įdarbinimo procesas ir iššūkiai

Lietuvos darbdaviai mieliau dirbtų su darbuotojais iš savo šalies, tačiau rasti gerą ir patikimą vairuotoją tampa vis sunkiau. Bendrovės „Finėjas“ personalo grupės vadovė Jolanta Zamorskienė teigia, kad retas vairuotojas atsiunčia savo gyvenimo aprašymą, jie dažniau skambina telefonu. Įdarbinant užsienio pilietį, tenka tai daryti nuotoliniu būdu, o tai apsunkina kandidatų vertinimą.

Vežėjai atkreipia dėmesį, kad dažna problema yra iš anksto suformuota neigiama nuomonė apie įmonę, kurią vairuotojai susidaro skaitydami nusivylusių kolegų nuomones internete. Taip pat pasitaiko, kad kandidatai nenori prisiminti informacijos, kuri jiems nenaudinga, pavyzdžiui, įmonių, kuriose yra padarę nusižengimų. „Baltic Transline“ vairuotojų instruktorius Andrius Pleskačiauskas mini atvejus, kai kandidatai sunkiai juda net aikštelėje.

Technologijų pritaikymas ir sveikatos nuslėpimas

Technologinės naujovės didesnių sunkumų kelia vyresnės kartos vairuotojams, kurie kartais nenori naudotis išmaniaisiais telefonais ar specializuotomis programomis. Daug vežėjų pabrėžia, kad pasitaiko situacijų, kai vairuotojas nuslepia didesnes sveikatos problemas ar ligas, kurios išaiškėja tik jam pradėjus dirbti. Vairuoti sunkiasvorį automobilį gali tik sveikas žmogus, nekeldamas grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.

Darbdavių netoleruojami elgesio aspektai

Darbdaviai griežtai netoleruoja alkoholio vartojimo darbo metu ir dėl tokio darbo drausmės pažeidimo vairuotojas nedelsiant atleidžiamas iš darbo. Įmonės taiko griežtas vidines taisykles ir reguliariai tikrina vairuotojų blaivumą alkotesteriu. Kitas svarbus aspektas - avaringumas. Jei per vieną komandiruotę vairuotojas padaro keletą eismo įvykių, greičiausiai jis nepasirengęs dirbti tokio darbo. Vagystės ar kitas neteisėtas, nesąžiningas elgesys taip pat nepriimtinas. Konfliktinės situacijos susiklosto ir dėl transporto priemonės netinkamos priežiūros, nenoro išmokti ekonominio vairavimo subtilybių ar degalų vagysčių.

Nesusipratimų pasitaiko ir dėl kalbos nemokėjimo, vairuotojų atsakomybės, patirties stygiaus, mandagumo trūkumo, kruopštumo tvarkant dokumentus, operatyvumo perduodant informaciją stokos. Kartais pasitaiko ir asmeninės higienos problemų.

Vairavimo įgūdžiai ir amžius

Vairavimas - tai ne tik teisė sėsti prie vairo, bet visų pirma - atsakomybė. Tai kasdienė veikla, reikalaujanti patirties, fizinio pasirengimo, greitos reakcijos, dėmesio koncentracijos ir gebėjimo akimirksniu priimti sprendimus. Profesionalus fizinio rengimo treneris Mindaugas Pocius pabrėžia, kad šiuos gebėjimus būtina nuolat lavinti, ypač vyresniame amžiuje, kai fiziologiniai pokyčiai daro įtaką reakcijai, dėmesiui ir koordinacijai.

Gebėjimų lavinimas ir savirefleksija

Šiuos įgūdžius galima palaikyti ir pagerinti, nebūtina eiti į sporto salę. Tinka ir paprasti pratimai namuose, pavyzdžiui, kamuoliuko gaudymas nuo sienos, balionų laikymas ore ar dvigubo kamuoliuko gaudymo iššūkis. Svarbiausia - savirefleksija. Jeigu vairavimas pradeda kelti įtampą, dažniau praleidžiamos kliūtys ar po trumpos kelionės jaučiamas nuovargis - tai ženklas, kad metas įsivertinti savo būklę ir, galbūt, kreiptis į gydytoją ar apriboti laiką prie vairo.

10 dažniausiai daromų kritinių klaidų per B kategorijos egzaminą

Amžius ir patirtis kelyje

Nors daugelis mano, kad su amžiumi reakcija lėtėja, o noras rizikuoti mažėja, patirtis rodo, kad atsiranda svarbūs pranašumai: apgalvotas vairavimas, gebėjimas prognozuoti kelis žingsnius į priekį. Vyresni vairuotojai dažnai lenkia jaunesnius ne greičiu, bet sumanumu. Būti geru vairuotoju reiškia rūpintis savimi ir kitais, lavinti protinius ir fizinius įgūdžius bei neprarasti pasitikėjimo savimi. Amžius - tai tik skaičius, o budrumas, saugumas, pagarba kelyje - charakterio savybės, kurias galima lavinti bet kuriame amžiuje.

tags: #pavojai #tolimuju #reisu #vairuotojams #duju

Populiarūs įrašai: