Pastaruoju metu vis dažniau vairuotojai susiduria su situacijomis, kai jų galimus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus užfiksuoja ne policijos pareigūnai, o aplinkiniai gyventojai. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ne kartą yra raginęs piliečius fotografuoti pažeidimus ir siųsti juos el. paštu. Visgi, teismų praktika rodo, kad tokia „skundikų“ medžiaga ne visada tampa neginčijamu įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisinis įrodymų pagrindas
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 256 str. numato, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis pareigūnas nustato, ar yra padarytas pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai bei liudytojų parodymai.
Policija nurodo, kad pageidautina, jog viename el. laiške būtų siunčiamos ne daugiau kaip dvi pažeidimą įrodančios nuotraukos. Siekiant užfiksuoti neleistinai neįgaliesiems skirtas vietas užimančius automobilius, rekomenduojama fotografuoti transporto priemonę iš priekio ir galo, kad matytųsi neįgaliojo ženklo nebuvimas. Dėl kiekvieno reikalavimus atitinkančio pranešimo pradedamas tyrimas.
Teismų pozicija: nuotrauka nėra absoliutus įrodymas
Nepaisant galimybės pateikti nuotraukas, Vilniaus apygardos teismas yra suformavęs praktiką, kad negalima bausti vairuotojo vien tik pagal gyventojo pateiktus vaizdus. Teismas pabrėžia, kad asmens padaryta nuotrauka, kurios autentiškumas nepatikrintas įstatymo numatytomis priemonėmis, negali turėti esminės įrodomosios galios.
Piktnaudžiavimo rizika
Teisėja Rosita Patackienė galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė: jeigu teismas kaip įrodymą priimtų bet kurio gyventojo pateiktą nuotrauką, tuomet „būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui, kai panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais.“
Pagrindiniai teismų argumentai atmetant nuotraukas kaip įrodymus:
- Laiko ir datos neapibrėžtumas: Bylose dažnai neįmanoma nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada nuotrauka buvo padaryta.
- Pareigūnų nedalyvavimas: Nuotrauką padarė ne pareigūnas, turintis teisę surašyti protokolą, todėl ji vertinama tik kaip pranešimas.
- Nepakankamas patikrinimas: Savivaldybės ar kitos institucijos darbuotojai, remdamiesi tik anonimine informacija, neatlieka objektyvaus įvykio vietos patikrinimo.
- Abejonių traktavimas: Administracinių teisės pažeidimų bylose visi neaiškumai traktuojami atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Svarbūs precedentsai
Vienoje byloje vairuotojas išvengė 200 Lt baudos už „Mercedes Benz E270“ sustojimą draudžiamoje vietoje, nes teismas konstatavo, kad iš nuotraukų negalima nustatyti tikslaus pažeidimo laiko. Kitoje byloje moteris išvengė baudos už automobilio „Hyundai i30“ parkavimą ant vejos, nes nuotraukos pavadinimas nepatvirtino, kad ji buvo padaryta būtent nurodytu laiku, o savivaldybės specialistai nebuvo įvykio vietoje.
Teismas pabrėžė, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės. „Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti“, - teigiama teismo nutartyje.
tags: #parkavimo #pazeidimu #nuotraukos #skundikas #fotografuoja