Pardavus automobilį, svarbu pasirūpinti ne tik jo perregistravimu, bet ir privalomuoju draudimu. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius rekomenduoja draudimo sutartis perrašyti dviem būdais.
Draudimo sutarties perrašymo arba nutraukimo būdai
- Kai parduodant transporto priemonę draudimas yra perrašomas naujajam savininkui.
- Nutraukti sutartį su draudiku.
Kad nekiltų nesusipratimų, reikia žinoti keletą dalykų.
Automobilis parduodamas su privalomuoju draudimu
Pirmuoju atveju, kai automobilis parduodamas su privalomuoju draudimu, naujasis savininkas per 15 dienų turi kreiptis į draudimo bendrovę ir persirašyti sutartį. Taip pat draudimo bendrovės ekspertas atkreipė dėmesį, kad jei automobilio pardavėjas naujajam jo savininkui, niekur to nefiksuodamas, palieka galiojantį automobilio draudimą, o naujasis savininkas sukelia eismo įvykį, šis bus administruojamas pagal buvusio savininko draudimo sutartį.
R. Pocius paaiškina, kad „Turint tik senojo savininko sudarytą sutartį ir sukėlus eismo įvykį praėjus 14 dienų terminui, draudikas privalėtų išmokėti išmoką nukentėjusiam asmeniui, tačiau įgytų teisę išieškoti pusę išmokėtos sumos iš naujojo savininko, kuris neperrašė sutarties savo vardu“. Draudimo bendrovės specialistas atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai draudimo perdavimo klausimas neaptariamas, o draudimo polisas paliekamas automobilyje. Tuomet naujasis savininkas bando persirašyti draudimą savo vardu, nors buvęs savininkas po pardavimo kreipiasi į draudimo įmonę dėl sutarties nutraukimo.
Draudimo ekspertas R. Pocius pateikia ir pavyzdžių: „Pasitaiko atvejų, kai neaptariamas draudimo perdavimo klausimas, o draudimo polisas yra automobilyje. Tuomet naujasis savininkas bando persirašyti draudimą savo vardu, nors buvęs savininkas po pardavimo kreipiasi į draudimo įmonę dėl sutarties nutraukimo. Kartais nutinka ir taip, kad senasis savininkas atiduoda draudimo polisą pirkėjui, o pats kreipiasi dėl sutarties nutraukimo. Tokiu atveju pirkėjas lieka apgautas“.
Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ valdybos narys, taip pat antrina kolegoms ir nurodo du kelius, kuriuos gali pasirinkti automobilio pirkimo ir pardavimo sandorį sudarę asmenys. „Jei draudimo dokumentai tiesiog perduodami naujam savininkui ir automobilio savininko pasikeitimas nėra tinkamai ir laiku įforminamas „Regitroje“, buvusiam savininkui tenka atsakomybė dėl įvykių, dėl to gali suprastėti jo draudimo istorija. Dėl šių priežasčių rekomenduojame pardavus automobilį informuoti savo draudiką apie pasikeitimus. Pasikeitus automobilio savininkui draudimo kompanija turi teisę perskaičiuoti įmoką dėl rizikos pasikeitimo: įvertinti naujojo savininko vairavimo istoriją.“
Draudimo sutarties nutraukimas
Antruoju atveju, senasis savininkas pats turi kreiptis į draudiką ir nutraukti sutartį. Kai nutraukiama sutartis su draudiku, automobilis praranda galimybę dalyvauti eisme iki naujos sutarties sudarymo. Sutarties nutraukimo atveju likusi nepanaudota įmoka, atskaičius administravimo išlaidas, yra pervedama į kliento nurodytą banko sąskaitą arba gali būti skirta kitoms su draudimo įmone sudarytoms sutartims apmokėti.
Ekspertas pabrėžia, kad draudimu analogiškai reikia pasirūpinti ir tuomet, kai automobilį tenka ne parduoti, o pirkti. „Jei, nutraukus sutartį pirma laiko, lieka dalis sumokėtos įmokos, ji bus perkelta į naująją draudimo sutartį. Jei, pardavęs automobilį, buvęs savininkas draudimo liudijimą pasilieka sau, jis nedelsdamas turi kreiptis į draudimo bendrovę dėl sutarties nutraukimo. Jam bus grąžintas pinigų likutis, išskaičiavus administracines sąnaudas. Kuo anksčiau buvęs savininkas kreipsis, tuo šis likutis bus didesnis, nes jis yra skaičiuojamas ne nuo pardavimo, o nuo draudimo sutarties nutraukimo dienos“, - teigė R. Pocius.
Sutarčių niuansų aptarimo svarba
Parduodant automobilį rekomenduojama draudimo sutarties niuansus aptarti iš anksto, netgi įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį. Tai labai svarbu naujajam savininkui, todėl nemalonūs nesusipratimai yra garantuoti. Sandorio metu su pirkėju turi būti aiškiai aptarta, kuris variantas bus pasirinktas. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad būtent draudimo sutarties perleidimo naujajam savininkui momentas yra esminis, o dėl to nesutarus iki galo, kartais gali kilti nesusipratimų. „Sandorio metu su pirkėju turi būti aiškiai aptarta, ar automobilis parduodamas su draudimu, ar ne. Šį punktą netgi galima įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį“.
Pocius pažymi, kad draudžiant automobilius vis pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų ar atvejų, kuomet automobilio pirkėjas ir pardavėjas iš anksto nesusitaria dėl draudimo poliso nutraukimo. „Nesusitarus dėl parduoto automobilio draudimo galiojimo, „kaltė“ už eismo įvykį gali tekti ir buvusiam savininkui. Tokį atvejį prieš keletą metų fiksavome Alytuje. Pardavęs automobilį, senasis savininkas ėjo į draudimo bendrovę nutraukti draudimo sutarties, o tuo metu naujasis savininkas padarė eismo įvykį. Deja, „kaltumas“ teko ankstesniam savininkui. Tokie atvejai nėra masiškai paplitęs reiškinys, per metus užfiksuojame po keliolika tokių faktų“, - aiškina R. Pocius.
Nors dažnai akcentuojama, kad parduodant automobilį itin svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, draudikai pabrėžia, kad ne ką mažiau svarbu sutarti ir dėl automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Tinkamai nesutvarkius draudimo sutarties procedūrų, nukentėti gali ir buvęs savininkas. „Jeigu sutariama, kad draudimas bus „paskolintas“ naujajam savininkui parvažiuoti namo ir tokios kelionės metu padaromas įvykis, tuomet pabloginama buvusio savininko draudimo istorija“, - pažymi draudimo bendrovės ERGO atstovas. Visgi jis neigia mitą, kad tokioje situacijoje ir atsakomybė už sukeltą eismo įvykį tenka buvusiam automobilio savininkui. „Tai nėra tiesa. Jei automobilis perregistruotas naujo savininko vardu, buvusiam savininkui nelaimės atveju jokios sankcijos negresia. Būtent todėl, sutarus dėl sandorio, viską kuo greičiau reikėtų įforminti „Regitroje“ ir taip išvengti papildomų rūpesčių“, - priduria R. Pocius. R. Pocius teigia: „Gali būti, kad draudimo sutartyje numatyta, jog vairuotojai turi turėti tam tikrą vairavimo patirtį ar apibrėžtos tam tikros šio automobilio panaudojimo veiklos. Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymas numato, kad kuomet keičiasi automobilio savininkas, privalo būti pakeista ir sutartis.“
Baudos už administracinius nusižengimus (AN)
Vairavimas be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo
Lietuvoje vairavimas be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) laikomas sunkiu pažeidimu. Šis draudimas apsaugo trečiuosius asmenis eismo įvykio atveju. Jo neturėdami ne tik pažeidžiate įstatymus, bet ir patiriate didžiulę finansinę riziką.
Viena iš dažniausių neapdrausto vairavimo priežasčių yra paprasčiausias pamiršimas. Kai kurie draudikai siūlo priminimus SMS žinutėmis ir (arba) el. paštu.
Informacija apie baudas ir jų apmokėjimas
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities Mano VMI vartotoju, prisijungęs prie Mano VMI, pradžios lango skiltyje Mokesčiai ir baudos gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles: paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas, rasti nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda ir kt.
Detalią prievolių informaciją galima peržiūrėti paspaudus vieną iš prievolių nuorodų. Pateikiama detali prievolių mokėjimo informacija pagal atskirus įmokos kodus. Atkreipiame dėmesį, kad dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus (ATP), paskirtų pagal nurodymą ar nutarimą iki 2015 liepos 1 d., dydžio ar nesumokėtos baudos likučio turite kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą, kadangi VMI tokios informacijos neturi.
Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, turi kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už administracinį nusižengimą, jeigu nežino, už ką buvo paskirta bauda. Administracinio nusižengimo (AN) baudą galima apmokėti elektroniniu būdu prisijungus prie Mano VMI -> Mokesčiai ir baudos -> Administracinės baudos, paspaudus aktyvų mygtuką Sumokėti.
Atkreipiame dėmesį, kad apmokant baudą iš meniu punkto Administracinės baudos, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai ir įmoka teisingai įskaitoma baudai už administracinį nusižengimą padengti. Įmoka baudai už administracinius nusižengimus padengti bus įskaityta pagal įrašytą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) ar baudos paskyrimo dokumento numerį.
Klaidų taisymas apmokant baudas
Jeigu, mokėdami baudą už administracinį nusižengimą (AN), paskirtą pagal administracinį nurodymą, sumokėjote neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galite nurodyti laisvos formos prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie Mano VMI. Horizontalaus meniu juostoje pasirinkite Paslaugos −> Paklausimai −> Paklausimo pateikimas arba galite pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu + 370 5 260 5060.
Jeigu baudą už AN, paskirtą pagal nutarimą, sumokėjote negaliojančiu ar neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet galite pateikti Prašymą įskaityti mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) teisingu įmokos kodu (forma FR0781). Prašymą galite užpildyti ir pateikti e. būdu per Mano VMI sistemą. Horizontalaus meniu juostoje pasirinkite Paslaugos −> Mokesčių suderinimas ir grąžinimas -> Mokesčių ir permokų grąžinimas, įskaitymas -> Pildyti prašymą.
Jeigu neturite galimybės prašymą užpildyti e. būdu, tai galite padaryti atvykę į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių arba užpildytą prašymą atsiųsti paštu.
Baudos apmokėjimas kitų asmenų vardu
Jeigu žmona mokėjimo pavedime nurodė pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), tuomet įmoka bus užskaityta automatiškai tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda pagal mokėjimo pavedime nurodytą ROIK.
Jei mokesčių mokėtojo (toliau - MM) baudą už administracinį nusižengimą (AN) sumokėjo kitas asmuo 1001 įmokos kodu ir mokėjimo paskirtyje suklydo nurodydamas ROIK, MM papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galima nurodyti prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie Mano VMI: horizontalaus meniu juostoje pasirinkite Paslaugos −> Paklausimai −> Paklausimo pateikimas arba galite pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu + 370 5 260 5060.
Jei mokesčių mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų, tuomet suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta baudos už administracinį nusižengimą (AN) nepriemokai padengti, net jei mokėjimo pavedime nenurodė pažeidimo identifikacinio kodo (ROIK).
Baudos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas
Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų (AN baudų), gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (t. y., mokestinės paskolos sutarties sudarymo) pateikdamas:
- prašymą dėl AN baudų atidėjimo arba išdėstymo, kuriame turi nurodyti tikslią AN baudos sumą bei pageidaujamą mokėjimo grafiką;
- užpildytą Fizinių asmenų anketą (forma FR0283);
- banko sąskaitų likučius, pvz., išrašus iš el. bankininkystės, prašymo teikimo dienai;
- dokumentus, kurie įrodytų realias galimybes sumokėti AN baudą, pvz., laisvos formos dokumentai apie gaunamas pajamas.
Prašymą dėl AN baudų išdėstymo galima pateikti per Mano VMI sistemą: horizontalaus meniu juostoje pasirinkti Paslaugos -> Mokesčių atidėjimas ir termino keitimas -> Mokesčių atidėjimo ir mokėjimo dalimis sutartis -> Pildyti prašymą.
Asmenys, neturintys galimybių teikti elektroniniu būdu per Mano VMI, prašymą gali atsiųsti el. paštu ar klasikiniu paštu. Siunčiant el. paštu ar klasikiniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas teikiančio asmens (ar jo įgalioto atstovo) vardu ir pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
Svarbu. AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos sumokėjimo termino dienos. Prašymas išdėstyti AN baudos mokėjimą gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje.
SDK ir jo problemos pardavus automobilį
Remiantis „Regitros“ svetainėje esančia informacija, SDK yra visoms Lietuvos transporto priemonėms privalomas 8 raidžių kodas. SDK būtina turėti ne tik registruojant transporto priemonę, bet ir norint ją parduoti. Pasikeitus automobilio savininkui, sugeneruojamas naujas kodas.
Lietuvis papasakojo, jog ne kartą teko važiuoti į policiją dėl to, kad neva jo automobiliu buvo važiuota be draudimo ar teisių, buvo nesumokėta už degalus ir pan. Vis tik teisėsauga yra bejėgė apsaugoti pardavėjo teises - svetimų žmonių baudos į tokią situaciją pakliuvusiems lietuviams plaukia be perstojo. Kaskart iš naujo tenka įrodinėti, kad automobilis - jau seniai parduotas.
Vienas anonimas pasakojo, kad pardavė savo mašiną vienam asmeniui, kuris tik nusipirkęs jį po valandos užsipylė kuro degalinėje ir už jį nesusimokėjo. Pardavėjas sulaukė skambučio, tačiau paaiškinus visą situaciją, kad automobilis prieš valandą buvo parduotas ir nusiuntus pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, viskas tuo baigėsi. Vis tik pirkėjas automobilio per 5 dienas nepriregistravo. Dėl to buvo kreiptasi į policiją, parašytas pareiškimas: „Pirkėjui - 600 eurų bauda, nes, pasirodo, policijai asmuo - žinomas ir su tokiais dalykais jau ne pirmą kart pagautas. Istorija nesibaigia - ir parašius pareiškimą automobilio SDK (savininko deklaravimo kodas) kabo ant manęs, nes pirkėjas taip ir neprisiregistravo automobilio ant savęs.“ Nukentėjusiojo teigimu, be viso to dar baigėsi jo pirktas draudimas automobiliui ir rugsėjo mėnesį iš VMI jis gavo laišką, kad jam skiriama 30 eurų bauda, nes važiuota su automobiliu be draudimo. „Nuvykstu į policiją, parašau pareiškimą, baudą nuima ir matau papildomus straipsnius prirašytus: vairuoja be draudimo ir neturintis teisių. Šiandien vėl gaunu baudą už tą patį 415 str. 1 dalį (dėl neapdraustos transporto priemonės) ant to paties automobilio, kurio jau seniai neturiu. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Ar įmanoma kaip nors nuimti SDK numerį?“ - teiravosi gyventojas.
Į šį įrašą sureagavę lietuviai dalinosi panašiomis ar net identiškomis istorijomis, kai pardavę automobilį gaudavo baudas už važinėjimą be draudimo, be techninės apžiūros, sąskaitas už parkingą ir kt. Viena komentatorė nurodė, kad kaskart gavusi baudą turi įrodinėti, jog automobilis - parduotas: „Ir taip žaisite tol, kol žmogus sugalvos persirašyti ant savęs mašiną. <...> Tokia ir nauda iš to SDK kodo, kad pardavėjo jis išvis neapsaugo.“ Komentatoriai vienbalsiai teigė, kad tokia tvarka - pasityčiojimas iš pardavėjų. Mat tokioje situacijoje rankos jiems yra surištos.
Vis tik nei policijos, nei „Regitros“ atstovai neatsakė, ar įmanoma buvusiam automobilio savininkui pakeisti SDK. Kelių policijos tarnyba tik nurodė, kad policija negali sulaikyti ar konfiskuoti tokio automobilio, net jei pirkėjas nesilaiko taisyklių ir dėl to baudas gauna mašinos pardavėjas.
Veiksmų seka pasikeitus savininkui
Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. Administracinių nusižengimų registras duomenis gauna iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos. Atstovės aiškinimu, transporto priemonės pirkėjas ir pardavėjas, sudarę pirkimo-pardavimo sutartį, ją turi deklaruoti minėtoje sistemoje. „Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sandoris nėra deklaruotas, pranešimas apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą būna siunčiamas paskutiniam žinomam transporto priemonės savininkui. Ir tai gali kartotis, jei užfiksuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“, - teigė pašnekovė. O „Regitra“ duomenų bazėje, pasak J. Liutkienės, informacija apie transporto priemonės savininką pasikeičia tik tada, kai naujasis savininkas deklaruoja transporto priemonės pirkimą, o pardavėjas patvirtina pardavimą. Transporto priemonės pirkėjui nedeklaravus pirkimo, Administracinių nusižengimų registre gaunami paskutinio savininko duomenys.
Ką daryti tokiu atveju?
Anot „Regitra“ specialistų, apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo pranešti abi sandorio šalys. Pirmasis į „Regitrą“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas. „Kai pirkėjas vengia atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, pardavėjui pageidaujant jis turi teisę išregistruoti transporto priemonę, tačiau nuosavybės pasikeitimo deklaravimo pareiga šiuo atveju išlieka. Taip pat klientams rekomenduojame apsaugoti savo interesus iš anksto. Pavyzdžiui, galutinai atsiskaityti už automobilį ar atiduoti jo raktelius pirkėjui tik abiem pusėms deklaravus nuosavybės pasikeitimą“, - pridūrė „Regitra“ atstovai.
Kelių policijos tarnybos atstovės teigimu, gavus pranešimą iš policijos apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą tuo atveju, kai transporto priemonė jau yra parduota, būtina el. paštu susisiekti su atsakingu policijos pareigūnu ir jam pateikti pirkimo-pardavimo sutartį arba „Regitra“ pažymą, patvirtinančią transporto priemonės išregistravimo faktą. Šiuos dokumentus būtina atsiųsti el. paštu, nurodytu pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, arba el. paštu [email protected]. J. Liutkienė paminėjo, kad kreipiantis būtina nurodyti administracinio nusižengimo numerį ROIK ir savo asmens kodą. „Atkreipiame dėmesį į tai, kad toks pranešimas turi būti pateikiamas kiekvieną kartą gavus iš policijos administracinio nusižengimo protokolą iki tol, kol naujasis savininkas įregistruos transporto priemonę“, - pridūrė pašnekovė.
Galimos sankcijos už pareigų nevykdymą
„Regitra“ atstovai įvardijo, kad, vienai pirkimo-pardavimo sutarties šaliai vengiant atlikti įstatyme nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į:
- policiją, kuri už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę. T. y. pažeidėjui skirti baudą nuo 150 iki 300 eurų, o šį pažeidimą padarius pakartotinai - nuo 440 iki 600 eurų;
- teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo-pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jam priklausančias pareigas, kurios užtikrintų tinkamą transporto priemonės naudojimą pagal paskirtį.
Kelių policijos tarnybos atstovė papildė, kad neįregistruota transporto priemonė viešajame eisme dalyvauti negali, dėl to naujasis jos savininkas, neįregistravęs transporto priemonės savo vardu, gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju jam gali grėsti bauda nuo 50 iki 100 eurų.
tags: #parduotas #automobilis #civilinio #draudimo #bauda