Nepaisant to, kad avarijų ir sužalotų žmonių bėgant metams mažėja, niekada negalime žinoti, kada nelaimė atsitiks mums arba mūsų panosėje. Jei taip nutiktų, svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis, kad nepakenktumėte nei sau, nei eismo dalyviui, kuriam bandote padėti. Pateikiamos įžvalgos, kaip reikėtų tinkamai elgtis patekus į tokią situaciją.
Pirmieji veiksmai eismo įvykio vietoje
Jei netikėtai pirmieji atsidūrėte eismo įvykio vietoje, ar galbūt incidentas nutiko prieš jūsų akis, būtina atlikti keletą veiksmų, kad įvykusi avarija nebūtų antros nelaimės priežastimi ir, žinoma, kad nukentėjusiems būtų galima kuo greičiau suteikti būtinąją pagalbą. Pirmiausia svarbu įvertinti situaciją.
Avarinių tarnybų įspėjimas
Vienas pirmųjų dalykų, ką turite padaryti - įspėti tarnybas apie įvykusį eismo įvykį, surinkdami pagalbos numerį 112. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti policija, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai gelbėtojai ar net visi kartu. Jei pagalbą iškviesite iš karto, atliekant kitus veiksmus ji jau bus pakeliui. Pokalbio metu laikykitės su telefonu tol, kol jums bus pasakyta, kad galite baigti pokalbį. Dispečeriui svarbu tiksliai žinoti, kas atsitiko. Kuo tiksliau pateiksite informaciją, tuo greičiau bus galima suteikti tinkamą pagalbą. Nurodykite tikslų adresą, gatvę, namo numerį ir apibūdinkite situaciją aiškiai ir trumpai.
Eismo įvykio vietos apsauga
Nieko nelaukdami pastatykite savo automobilį kelkraštyje ir įjunkite avarinę šviesos signalizaciją. Jei avarija įvyko iš karto už posūkio, pastatykite savo transporto priemonę dar prieš posūkį, kad atvažiuojantys eismo dalyviai avarinius žibintus matytų kuo anksčiau ir įvažiuodami į posūkį galėtų pasirinkti saugų greitį.
Sustojusio automobilio gale pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Jei įvykis įvyko mieste, ženklą reikėtų statyti ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu už sustojusio automobilio, jei užmiestyje - ne mažiau kaip už 50 metrų.
Pasirūpinkite ir savo saugumu bei išlipę iš automobilio apsivilkite ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Tai itin svarbu, jei avarija įvyko tamsiu paros metu, intensyviai sningant, lyjant ar esant rūkui. Jei turite žibintuvėlį ar atšvaitą - tai taip pat gali būti elementai, kurie padės atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį. Jei sustojote ne vienas, paprašykite kitų vairuotojų daryti tą patį iš kitos pusės.
Jei yra galimybė, patikrinkite avarijoje dalyvavusias transporto priemones. Priklausomai nuo eismo įvykio tipo, būtina užtikrinti, kad automobiliai nesukeltų dar skaudesnių pasekmių. Jei varikliai vis dar veikia, išjunkite ne tik juos, bet jei įmanoma - atjunkite ir automobilio 12 voltų akumuliatorių. Jei kyla rizika, kad automobiliai gali pradėti riedėti, užtraukite rankinį stabdį, arba pakiškite ką nors po ratais.
Sužalotųjų būklės įvertinimas ir pagalba
Kai eismo įvykio vieta apsaugota, patikrinkite sužeistuosius. Visų pirma bandykite su jais pasikalbėti, paklausti, kur jaučia skausmą ir kuri vieta yra sužeista. Pirmiausia patikrinkite būklę tų, kurie neskleidžia jokio garso. Jei žmogus rėkia ar verkia, vadinasi, jis kvėpuoja. Taip pat, jei eismo įvykis buvo didelis, apžiūrėkite aplinką. Gali būti, kad avarijos metu žmogus iškrito iš automobilio.
Žinoma, jei įvyko didelė avarija, pirmiausia reikėtų dėmesį skirti nukentėjusiems ir jiems padėti, jei tai įmanoma. Kai kuriais atvejais gali prireikti atlikti gaivinimą ir širdies masažą, galbūt netgi panaudoti neseniai vaistinėlėse atsiradusius turniketus, jei eismo įvykio metu žmogui buvo nutraukta galūnė ir kyla rizika, kad jis gali mirtinai nukraujuoti. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų rūpintis ne aplinka, o žmonėmis.
Sužalotųjų judinimas ir tykūs sužalotieji
Jei nesate gydytojas ir nesugebate patikrinti, kas nutiko sužeistajam, visuomet galvokite, kad žmogus gali būti patyręs galvos, kaklo ar stuburo traumą, kurios yra tiesiog nematomos. Tad bandymas žmogų pajudinti gali jam pakenkti. Jei tenka žmogų judinti, prilaikykite kaklą ir galvą. Jei įmanoma, tai darykite ne vieni, o su pagalba.
Jei radote nukentėjusiųjų, kurie yra be sąmonės ir nejuda, įsitikinkite, ar jie kvėpuoja. Jei kvėpavimas lėtas, patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui. Įsitikinkite, kad nukentėjusysis yra tokioje padėtyje, kurioje kvėpavimo takai yra atviri. Jei kvėpavimo nėra, perkelkite žmogų į tokią padėtį, kad būtų galima atlikti dirbtinį kvėpavimą. Tuomet pradėkite gaivinimą.
Dirbtinis kvėpavimas
Jei tektų gaivinti be sąmonės esantį žmogų, prisiminkite: 2 įpūtimai ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų suaugusiam ir 2 įpūtimai bei 15 paspaudimų vaikui. Būtent paspaudimai yra svarbiausi. Jie pompuoja širdį bei padeda tekėti kraujui, kuris ir yra svarbiausias smegenims. Viską kartoti reikia iki tos akimirkos, kol šalia jūsų atsidurs greitosios medicinos pagalbos medikai ir perims darbą. Krūtinę spausti reikia viso kūno svoriu, iki maždaug 3 - 5 cm gylio. Vieta, kurią reikia spausti - maždaug 2 pirštai nuo krūtinkaulio apačios. Atliekant oro įpūtimus, būtinai užspausti nukentėjusiojo nosį, kad oras neišeitų per ją.
Kraujavimo stabdymas
Jei sužeistieji stipriai kraujuoja, būtinai užspauskite žaizdas. Jei turite po ranka vaistinėlę, apvyniokite švariu tvarsčiu ir stipriai užspauskite. Jei vaistinėlės nėra, galima panaudoti diržą, džemperį, kelnes, marškinėlius ar bet kokį kitą rūbą, kurį būtų galima surišti.
Bendraukite su nukentėjusiaisiais
Jei pirmoji pagalba suteikta ir gyvybei pavojaus nėra, pabendraukite su nukentėjusiaisiais. Kalbėkite ramiai, stenkitės nuraminti eismo įvykio dalyvius ir nekelti panikos. Avarijose dalyvavusius žmones dažnai apima šokas ir jie esamuoju metu nejaučia skausmo, todėl juda, nusiima striukes, batus ar kitus rūbus. Stenkitės neleisti jiems to daryti. Nuimtas batas kartais gali lemti paskutinių, koją vis dar prie kūno laikančių, sausgyslių plyšimą. Jei bendrauti pavyksta, galite paklausti apie eismo įvykio eigą. Tokiu atveju galėsite suteikti dar daugiau informacijos atvykusiems medikams.
Pagalbos teikimas atvykusiems medikams
Kol laukiate atvykstančios greitosios, pabandykite užtikrinti, kad paramedikai lengvai jus surastų. Jei esate daugiabutyje, pravėrę lauko duris galite sutrumpinti jų atvykimo laiką. Jei situacija pablogėja laukiant pagalbos, nedelsdami vėl skambinkite ir praneškite apie pokyčius.
Labai svarbu pagalvoti ir apie tai, kad greitoji medicinos pagalba atvykusi turės pasiekti sužeistuosius. Jei įmanoma, padarykite jiems vietos. Atvykus, parodykite, kur patogus ir saugus privažiavimas. Priėjus medikams, pasitraukite ir leiskite jiems patogiai dirbti, nebent iš medikų gausite kitokius nurodymus: užspausti žaizdą ar padėti panešti. Kol medikai dirba, suteikite jiems visą informaciją apie tai, kokius veiksmus atlikote bei ką jums pasakojo avarijos dalyviai.
Greitosios medicinos pagalbos iškvietimas: numeriai 112 ir 113
Greitoji medicinos pagalba - tai nepaprastai svarbi tarnyba, galinti išgelbėti gyvybes skubiais atvejais. Norint tinkamai ir laiku iškviesti medikus, būtina žinoti veiksmų eigą ir pasiruošti tokiai situacijai iš anksto. Svarbu įvertinti, ar tikrai reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Dažnai skausmai, negalavimai ar pablogėjusi savijauta gali būti sprendžiami kreipiantis į šeimos gydytoją ar kitą sveikatos specialistą, o ne kviečiant GMP brigadą. Statistika rodo, kad net 60 proc. greitosios pagalbos iškvietimų būtų galima išspręsti gydymo įstaigoje.
Naujuoju numeriu 113 gyventojams padeda ir Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis
Numerio 112 ir 113 skirtumai
Lietuvoje vienas iš pagrindinių būdų kviesti greitąją pagalbą yra skambinti 112 - bendruoju pagalbos numeriu, kuris veikia visoje Europos Sąjungoje. Nuo 2020 m. pabaigos Lietuvoje įsteigtas ir trumpasis telefono numeris 113, skirtas neskubiai medicininei informacijai ar konsultacijai gauti.
Kvietimų statistika ir paskirtis
Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovas Nerijus Mikelionis patvirtino, kad nors abiem šiais numeriais galima išsikviesti greitąją pagalbą, daugiau nei pusė skambučių GMP dispečerinę pasiekia per 112. Apie 60 proc. skambučių gaunama per 112, o likusieji pasiekia tiesiogiai per 113.
Skirtumas toks, kad 112 yra bendras pagalbos numeris, kuriuo paskambinus galima išsikviesti visų rūšių pagalbą (policija, GMP, ugniagesiai gelbėtojai), o 113 yra greitosios medicinos pagalbos dispečerinė, dar vadinamas GMP konsultaciniu numeriu. Paskambinus šiuo trumpuoju numeriu patenkama tiesiai į dispečerinę pagal savo gyvenamą regioną. Tad jei tai yra sveikatos problemos, rekomenduojama skambinti 113, nes 112 bet kuriuo atveju čia ir nukreips. Nepaisant to, specialistai pažymi, kad šių numerių specifika vis tik kiek skiriasi.
Kada skambinti 112
Kaip nurodoma Bendrojo pagalbos centro svetainėje, skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 skambinkite tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą bei suteikti skubią pagalbą. Pavyzdžiui, kai:
- dega pastatas, automobilis, miškas, iš pastatų rūksta dūmai;
- skęsta žmogus, automobilis, gyvūnas;
- reikia išlaisvinti prispaustus žmones iš sulamdytų automobilių, griuvėsių, iš po užvirtusių medžių;
- iš Jūsų rankų išplėšia rankinę, atima piniginę ar kitus daiktus;
- kėsinamasi pagrobti Jūsų automobilį;
- kėsinamasi sugadinti ar sunaikinti Jūsų turtą;
- pamatote eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės;
- pastebėjote policijos ieškomą asmenį;
- matote muštynes;
- susiduriate su smurtu;
- aptinkate į sprogmenį panašų daiktą;
- įtariate, kad žmogus bando nusižudyti;
- matote sukniubusį ar gulintį žmogų ir įtariate, kad jis gali būti be sąmonės;
- kraujuojate ir negalite sustabdyti kraujavimo;
- matote, kad žmogus dūsta, negali kvėpuoti;
- matote, kad žmogus patyrė elektros traumą (pvz., trenkė žaibas, elektros srovė);
- veikiantis įrenginys nutraukia galūnę ar kitaip sužaloja.
Jei patekote į pavojingą situaciją, kurios nėra šiame sąraše, nedvejokite, būtinai skambinkite numeriu 112 ir praneškite apie ją! Nutikus autoįvykiui ar kitai nelaimei, kai gali prireikti ne tik GMP, bet ir kitų tarnybų pagalbos, reikėtų skambinti numeriu 112. Bet jei žmogus paskambins ir 113, jis tikrai gaus pagalbą, bus nukreiptas, kur reikia. Informacija būtinai perduodama ir kitoms tarnyboms, jei to reikia.
Kada skambinti 113
Numeriu 113 skambinkite šiais atvejais:
- Medicininė konsultacija - jei nėra tiesioginės grėsmės gyvybei ar sveikatai, tačiau norite pasitarti dėl pirmosios pagalbos ar dvejojate, ar kreiptis į skubios pagalbos skyrių ar šeimos gydytoją.
- Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams - kai reikia organizuoti paciento pervežimą.
- Mokama GMP paslauga - kai pageidaujama pasinaudoti mokamu paciento pervežimu, pavyzdžiui, iš gydymo įstaigos namo ar iš vienos gydymo įstaigos į kitą.
Skambinę 113, būsite sujungti su artimiausia greitosios medicinos pagalbos dispečerine. Dispečeris įvertins Jūsų situaciją, suteiks reikiamas rekomendacijas ir, esant poreikiui, iškvies GMP brigadą.
Ministerija nurodo, kad 113 skirtas „skubiai ir neskubiai medicininei pagalbai gauti“. Tai reiškia, kad juo galima skambinti, kai reikalinga ne tik medicininė pagalba, bet ir konsultacija, tai yra, kai situacija nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, kad atvyktų greitosios medicinos pagalbos brigada. Ateityje, vykstant GMP centralizacijai, planuojama tobulinti informacines sistemas, įsigyti ir konsultavimo algoritmą. Juo naudojantis būtų galima ne tik išsiųsti žmogui pagalbą, bet ir standartizuotai pakonsultuoti kitais jo sveikatos klausimais.
Numerio 112 privilegijos
Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė priminė, kad būtent numeris 112 yra įteisintas kaip skubiosios pagalbos numeris, todėl egzistuoja keletas tik jam suteiktų privalumų.
Prioritetas ryšio tinkluose
Numeriui 112 yra skirtas prioritetas visuose ryšio tinkluose. Tai reiškia, kad net tais ypatingais atvejais, kai yra dideli skambučių srautai ir ryšio operatorių tinklai negali aptarnauti viso skambučių srauto, skambučiui numeriu 112 yra suteikiama pirmenybė tinkle ir jis pasiekia BPC. Numeris 113 tokios pirmenybės neturi. Jis net ir įsteigtas buvo tam, kad konsultacinio pobūdžio skambučiai būtų atskirti ir neužimtų skubios pagalbos linijos 112. Dėl šios priežasties negalima tvirtinti, kad skambinant 113 galima greičiau sulaukti pagalbos, netgi atvirkščiai.
Buvimo vietos identifikavimas
Antras privalumas susijęs su europinių teisės aktų nuostatomis, perkeltomis į nacionalinės teisės aktus. Pagal jas, visi ryšio teikėjai turi pareigą teikti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis BPC, kai abonentas skambina numeriu 112. Tuo metu skambinant numeriu 113 greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėse vietos nustatymo duomenys, padedantys identifikuoti skambinančiojo asmens buvimo vietą, nėra gaunami.
Trečias skirtumas susijęs su išmaniųjų telefonų funkcionalumais - skambinant numeriu 112 mobiliojo ryšio įrenginiai su „Android“ ir „iOS“ nusistato ir perduoda BPC savo buvimo vietos koordinates. Šios funkcijos dėka ne kartą buvo suteikta skubi pagalba (taip pat ir medicininė) asmenims, negalėjusiems įvardinti tikslios įvykio vietos. Skambinant numeriu 113 tokios funkcijos nėra. Šie išvardinti privalumai yra susiję su tuo, kad numeris 112 yra skirtas skubiam reagavimui - jie padeda greičiau ir tiksliau reaguoti į gaunamus pagalbos prašymus. Tik skambinant numeriu 112 imamasi visų priemonių užtikrinti, kad skubios pagalbos iškvietimo paslauga atitiktų aukščiausius standartus.
Pagalba Skubiosios medicinos skyriuje
Avarijų metu nukentėję asmenys dažniausiai pristatomi į Skubiosios medicinos skyrius, kur jiems teikiama būtinoji pagalba.
Skubiosios medicinos skyrių funkcijos ir personalas
Skubiosios medicinos skyrius, esantis, pavyzdžiui, Kaune Eivenių g. 2, LT-50161, ar Vilniuje Antakalnio g., funkcionuoja nuo pat ligoninės atidarymo, t. y., nuo 1958 m. Kai kurie skyriai, kaip antai Antakalnio g. skyrius, 2024 metais buvo rekonstruoti ir renovuoti. Jiems vadovauja patyrę specialistai, pavyzdžiui, gydytojas urologas Vakaris Varyginas nuo 2020 m.
Pacientams, į Skubiosios medicinos skyrių atvykusiems patiems ar atvežtiems greitosios medicinos pagalbos tarnybų, ligoninė pagal kompetenciją suteikia ir organizuoja būtinąją (pirmąją ir/ar skubią) medicinos pagalbą. Traumų ir skubios pagalbos centro saugumą užtikrina nuolat budintys apsaugos darbuotojai.
Pacientų srautai ir rūšiavimas
Į Skubiosios medicinos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi apie 100 pacientų, iš kurių apie 30 atvežama greitosios pagalbos automobiliais. Pacientų skaičius per metus siekia beveik 40 tūkst. nuo 2024 m.
Skubios pagalbos skyriuje pacientai rūšiuojami pagal būklės sunkumą - prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams. Todėl pacientų aptarnavimo greitis labai priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus. Pacientas gali būti priskirtas vienai iš 4 skubios pagalbos kategorijų (1-2 pagalba nedelsiant, 3-4 - pagalba per 30 min. ar 1 val.) arba neskubios pagalbos 5 kategorijai (pagal 2004-04-08 LR Sveikatos apsaugos ministro Įsakymą Nr.).
Stebėjimo paslaugos ir išimtys
Jei atvykusiam pacientui iš karto neįmanoma nustatyti galutinės ar preliminarios ligos diagnozės ar tuo metu yra reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, reikalingas papildomas ištyrimas bei gydymas, skiriama stebėjimo paslauga, trunkanti nuo 4 iki 24 val. Tuo metu pacientui taikomas simptominis gydymas (jei toks reikalingas), stebimos gyvybinės funkcijos, atliekami papildomi tyrimai (jei tokie reikalingi). Skyriuje ne tik nusprendžiama apie paciento hospitalizaciją, bet teikiama pagalbą ir gydymas.
Išimties tvarka teikiamos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nepriskiriamos būtinajai medicininei pagalbai. Apie tai gydytojas informuos po pirminės apžiūros. Tuomet pacientas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas pats.
Transporto priemonės eismo įvykio istorijos patikra (VIN kodas)
Tikriausiai mažai kas žino, kad Seimo sprendimu nuo šių metų lengvai ir nemokamai galima pasitikrinti, ar konkreti transporto priemonė nebuvo patekusi į eismo įvykį. Tam tereikia turėti vadinamąjį VIN kodą. Tikimasi, kad ši naujovė pagelbės, pavyzdžiui, planuojant įsigyti naudotą automobilį.
Naujoji galimybė ir jos tikslas
Transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje š. m. vasario 4 dieną paskelbta trumpa žinutė, kad jau yra galimybė pasitikrinti informaciją apie konkrečios transporto priemonės draudiminius eismo įvykius, kuriuose ji dalyvavo. Naujiena paskelbta vasario pradžioje, nors aiškėja, kad dėl pokyčių Seimas nusprendė dar praėjusių metų pabaigoje.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurias registravo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, priimtos 2024-ųjų lapkričio 12 dieną. Siūloma, jog duomenys apie transporto priemonės draudiminius įvykius, pagal tos transporto priemonės VIN, būtų vieši. Tai užtikrintų, kad antrinėje (jau naudotų) transporto priemonių rinkoje pirkėjas turėtų techninę galimybę įsitikinti, kad jis galės perkamą transporto priemonę tinkamai eksploatuoti (pvz., automobilis nebuvo paskendęs, saugos pagalvės nebuvo išsiskleidusios ir pan.).
Viešos informacijos apribojimai ir kritika
Atlikus patikrą, paaiškėjo, kad Transporto priemonių draudikų biuras iš tiesų pateikia informaciją apie draudiminius eismo įvykius. Tiksliau, transporto priemonės pastarųjų 5-erių metų avarijų istoriją. O ir nurodoma informacija tėra apie tai, kiek fiksuota draudiminių eismo įvykių, bet nėra aišku, kokie apgadinimai padaryti, kokia žalos suma ir t. t.
Automobilių rinkos eksperto M. Buzelio teigimu, iniciatyva naudotų transporto priemonių rinkai suteikti skaidrumo yra sveikintina, tačiau draudikų biuro atverta informacija apie sukeltus eismo įvykius yra pernelyg riboto gylio ir visiškai nepadeda vertinti transporto priemonės būklės. Nėra nei informacijos apie žalos dydį, nei apie pažeistas automobilio vietas. Net ir data nėra įvardinta, kada konkretus eismo įvykis patirtas. Taip pat nėra informacijos apie kasko žalas. Tokie duomenys arba nėra žinomi / kaupiami, arba neteikiami vengiant per plačiai interpretuoti įstatymo nuostatas, taip pat siekiant atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus bei vengiant perteklinės prieigos suteikimo prie asmens duomenų.
Iš pateiktos informacijos mažai ką galima nuspręsti apie automobilį ir jo realią būklę, tad tokių duomenų nauda, pavyzdžiui, potencialiam pirkėjui, abejotina. Labai trūksta bent jau datų, kurios įvardintų, kada tie eismo įvykiai nutiko, taip pat išsamesnės informacijos apie įvykio aplinkybes, apgadintas automobilio vietas ir pan.
„Pirkėjo teisė žinoti privalo būti laikoma aukščiausiu prioritetu, kai kalbame apie naudotų automobilių sandorius. Ir tam neturėtų trukdyti jokios institucijos. Įstatymas turėtų ginti pirkėją - tik tada viešo intereso apsauga bus veiksminga. Vienintelė pusė, kuriai tik geriau nuo informacijos apie žalas ribotumo, tai automobilių pardavėjai, kurie nenori atskleisti kažkokių duomenų pirkėjams. Kita problema - šie duomenys niekaip neliečia importuotų automobilių“, - komentavo M. Buzelis. Nepaisant to, viešos informacijos apie transporto priemonių draudiminius įvykius atvėrimas yra žingsnis teisinga linkme.
Bendros rekomendacijos
Šie veiksmai yra būtini, siekiant padėti eismo įvykio metu nukentėjusiems žmonėms. Vis dėlto, dar iki tokių įvykių reikėtų pasigilinti į tai, kaip atlikti kai kuriuos iš aprašytų veiksmų, ypač - dirbtinį kvėpavimą. Galbūt šių įgūdžių jums niekada ir neprireiks, o gal prireiks vos vieną kartą. Tačiau ir viena išgelbėta gyvybė to verta.
Turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę namuose, darbe ir automobilyje. Skubiai iškviesti greitąją medicinos pagalbą gali atrodyti bauginanti užduotis, ypač esant stresinei situacijai, tačiau svarbiausia yra išlikti ramiam ir laikytis aiškios veiksmų sekos. Tikslus situacijos apibūdinimas, vietos nurodymas ir dispečerio nurodymų vykdymas gali padėti išgelbėti gyvybes.
tags: #pagalba #klinikose #po #avarijos