Pastaruoju metu pasienio pareigūnai aktyviai stabdo nelegalių tabako gaminių gabenimą į šalį. Praėjusios nakties metu, kovo 23 dieną, buvo sulaikyti šeši kroviniai, kurie oro balionais buvo atskraidinti iš Baltarusijos. Iš viso konfiskuota 8 900 pakelių baltarusiškų cigarečių. Visi kroviniai buvo aprūpinti GPS siųstuvais. Penkios siuntos perimtos prie sienos su Baltarusija Varėnos rajone, o viena - Šalčininkų rajone.
Apie vidurnaktį Varėnos rajone, surengtoje pasaloje, sulaikyti du Šalčininkų rajono gyventojai, 32-ejų ir 42-ejų metų amžiaus. Jie atvyko pasiimti oro balionu atskraidinto cigarečių krovinio.
Kontrabandos mastai ir nauji gabenimo būdai
Nuo 2025 metų pradžios jau perimta 156 kroviniai, gabenti oro balionais iš Baltarusijos. Juose rasta daugiau nei 247 tūkstančiai pakelių cigarečių. Taip pat sulaikyti 46 asmenys, susiję su šiuo kontrabandos būdu. Toks pats skaičius asmenų buvo sulaikytas per visus 2024 metus.
Konkretaus atvejo tyrimas: L. T. byla
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis L. T., dirbdamas krovinių pervežimo įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi, šių metų kovą kartu su šiukšlių maišais į puspriekabę sukrovė ir į Tarptautinę jūrų perkėlą atgabeno beveik 200 tūkstančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis banderolėmis nepaženklintų pakelių cigarečių. Jų vertė, įskaitant privalomus mokesčius, siekia beveik pusę milijono eurų.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams patikrinus krovinį, jame, be šiukšlių maišų, buvo aptikta ir kontrabanda. L. T., sužinojęs, kad pareigūnai rado nelegaliąją siuntą, spruko iš Lietuvos ir pasislėpė Norvegijoje. Tačiau netrukus jis buvo sulaikytas Švedijos pareigūnų, mat ten prekiavo vogtais daiktais. Nuteistas užsienyje, pagal Europos arešto orderį L. T. buvo grąžintas į Lietuvą.
Teisminiai procesai ir bausmės
Asmuo, vos per keletą metų jau antrą kartą padaręs milžiniškos žalos valstybei, anot kai kurių vertinimų, buvo nubaustas per švelniai. Nuteistasis L. T. beveik 200 tūkstančių pakelių cigarečių ketino nugabenti į Švediją dar neišnykus ankstesniam teistumui. Anksčiau jis buvo teistas už sunkų nusikaltimą, kuomet, sukčiaudamas ir nemokėdamas mokesčių, bandė išvengti turtinės prievolės už beveik 189 tūkstančius eurų.
Dažnai už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu akcizais apmokestinamų prekių asmenys baudžiami tūkstantinėmis baudomis. Šiuo atveju kaltinamasis, padaręs žalos valstybei už beveik 430 tūkstančių eurų, atsipirko vos 678 eurų bauda. Pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį nuteistajam L. T. buvo skirta beveik 6 779 eurų dydžio bauda, tačiau, ją sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė siekė beveik 4 520 eurų. Kadangi beveik du mėnesius nuteistasis buvo sulaikytas, šis laikotarpis buvo įskaitytas į bausmės laiką.
Kontrabandos motyvacija ir tarptautinė patirtis
Vieša paslaptis, kad draugams ir giminaičiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, geriausios lauktuvės yra cigaretės ir alkoholis, nes Lietuvoje šios prekės vis dar pigesnės nei daugelyje Europos šalių, nors kainos ir kyla.
Keliaujant po Europos Sąjungos teritoriją, perkamų ar vežamų minėtųjų gėrybių kiekis neribojamas, jeigu tie daiktai yra skirti asmeniniam, o ne komerciniam naudojimui. Tai reiškia, kad keleiviui, vežančiam asmeniniam naudojimui skirtas prekes, nereikės mokėti papildomai PVM ir kitų mokesčių, nes jie jau buvo įskaičiuoti į pirkinio kainą. Kiekviena šalis gali nusistatyti savo orientacinį kiekį, tačiau Europos Sąjungos institucijos leidžia narėms numatyti ir apribojimus kitoms narėms, jeigu įrodoma, kad tai kelia grėsmę šalies ekonomikai.
Blogiausiu atveju, vežant neapmokestinamus kiekius viršijančius tabako gaminius, gali būti apkaltintas kontrabanda, iš tavęs bus atimtos prekės ir paskirta bauda. Atvykstant iš Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės, galima įsivežti asmeninio vartojimo prekių be PVM ir kitų mokesčių neviršijant numatytų ribų. Kiek tabako gaminių leidžiama įsivežti, priklauso nuo lankomos šalies apribojimų.
Cigaretės ir alkoholis kaip "lauknešis"
Vieša paslaptis, kad daug lietuvių skrenda į Jungtinę Karalystę rankiniame bagaže turėdami ne drabužių, o cigarečių. Geriausiu atveju gali būti pasiūlyta deklaruoti prekes ir susimokėti už tai mokesčius. Blogiausiu atveju, būsi apkaltintas kontrabanda, iš tavęs bus atimtos prekės ir dar paskirta bauda. Žinoma, darkart pabrėžiu, kad kalbu apie neapmokestinamus kiekius.
Pats dažnai lauktuvių vežu cigarečių ir tauriųjų gėrimų. Man ir negaila, jeigu tik to žmogui reikia ir dar gali sutaupyti. Svarbiausia, kad nenukentėtų tas, kas veža. Oro uosto darbuotojai - itin griežtos asmenybės, matyt, tik darbe, o ne gyvenime. Na, tikiuosi.
Alternatyvios tabako produktų formos ir jų poveikis
Kasmet vis daugiau valstybių visame pasaulyje renkasi svarstyti cigarečių alternatyvų galimybę, siekdamos sumažinti rūkymo keliamą žalą tiek žmonių sveikatai, tiek valstybės biudžetui. Tarp jų - Jungtinė Karalystė, JAV, Portugalija, Norvegija ir kitos. Skandinavijos šalyse mokslininkai ir sveikatos apsaugos specialistai alternatyviais produktais susidomėjo gerokai anksčiau, nei paplito elektroniniai nikotino įrenginiai ir kitos naujovės. Priežastis - senos tradicijos vartoti sausą kramtomąjį tabaką snus.
Snus vartojimo tendencijos Švedijoje ir Norvegijoje
Nuo 2015 m. kasdienių rūkalių skaičius Švedijoje krito 40 proc. Šios šalies Visuomenės sveikatos tarnybos praėjusių metų skaičiavimais, kasdien rūkė 6 proc. gyventojų - mažiausiai Europoje. Šie pasiekimai didžiąja dalimi gali būti priskiriami snus vartojimui. 2015 m. 8 proc. jaunesnių nei 30 metų asmenų teigė rūkantys cigaretes, 11 proc. nurodė kasdien vartojantys snus. 2021 m. rūkė 3 proc. jaunuolių, snus rinkosi 13 proc.
Norvegijoje situacija panaši - nors vartojančių tabako produktus šalis priskaičiuoja kur kas daugiau nei kaimynė Švedija (30 proc.), tarp jų kur kas daugiau asmenų vartoja snus, o ne įprastas cigaretes. 16-24 ir 24-45 metų grupėse tradicinius tabako gaminius vartoja atitinkamai 4 ir 10 proc., snus - atitinkamai 26 ir 25 proc. vyrų. Tiesa, snus kur kas mažiau populiarus tarp moterų (24-45 metų grupėje įprastą tabaką vartojo 7 proc., snus - 9 proc. norvegių).
Mokslininkų ir sveikatos organizacijų pozicija
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neskuba keisti įsisenėjusių taisyklių. "Mes nenustojome naudoti nikotino, tik vartojame jį kitomis formomis," - kalbėjo Norvegijos visuomenės sveikatos instituto vyresnysis tyrėjas Karlas E. Lundas. - Snus pakeitė cigaretes ir dešimtmečius buvo populiariausiu produktu norintiems mesti rūkyti. Jis pasirodė labai produktyvi alternatyva siekiant sumažinti rūkymo žalą."
Mokslininkas neatmetė, kad, nors valstybės turėtų pripažinti snus naudą mažinant žalą, tokie produktai taip pat gali vilioti ir tuos žmones, kurie be jų išvis nebūtų pradėję rūkyti. Tai jis rekomenduoja spręsti pasitelkiant mažo prieinamumo ir aukštų kainų politiką.
Naujosios Zelandijos radikalus požiūris ir jo kritika
Daugumoje kitų ES valstybių narių snus yra draudžiamas. Tačiau pastaruoju metu atsirado kitų alternatyvų, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas. Bene griežčiausiai pasaulyje su rūkymu kovojanti Naujoji Zelandija ketina tapti nerūkančiųjų valstybe. 2021 m. čia priimtas įstatymo projektas, pagal kurį nuo 2025 m. žmonės, gimę 2009 m. ir vėliau, paprasčiausia nebegalės legaliai nusipirkti cigarečių ir kitų deginamo tabako gaminių. Elektroniniai įrenginiai pagal šį įstatymą draudžiami nebūtų.
Ne visiems šis Velingtono žingsnis atrodo teisingas. Marewa Glover, Naujosios Zelandijos mokslinių tyrimų kompetencijos centro direktorė, dirbanti ties gyventojų suvereniteto ir rūkymo temomis, išskyrė kelis šio projekto minusus. Jos nuomone, toks įstatymas neatsižvelgia į individą ir yra baudžiamasis. Be to, tokie sprendimai pastūmės rūkalius į juodąją rinką, pablogins jų psichikos sveikatą, padidins diskriminaciją ir galbūt skatins rinktis dar rizikingesnes medžiagas.
Lietuvos situacija ir tarptautiniai palyginimai
Naujoji Zelandija yra atoki sala, tad kovoti su nelegaliai į valstybę įvežamais produktais jai lengviau nei, pavyzdžiui, Lietuvai, kuri ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Vien 2021 m., Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, pradėti 136 tyrimai dėl cigarečių kontrabandos, jų metu sulaikyta 21,64 mln. pakelių rūkalų ir 60 tonų tabako. Bendra jų vertė - 81,56 mln. eurų. Didžioji dalis (82 proc.) šalyje sulaikomų kontrabandinių tabako produktų atkeliauja iš Baltarusijos. Lietuvoje kas penkta surūkoma cigaretė yra nelegali.
Malaizijos Kebangsaano universiteto profesorė Sharifa Ezat Wan Puteh pasidalijo panašia problema. Vidutiniškai per metus šalyje parduodama 12 mlrd. nelegalių cigarečių, 2021 m. 57,3 proc. rinkoje cirkuliavusių cigarečių buvo kontrabandinės. Profesorės teigimu, jos parduodamos vos už ketvirtį legalių rūkalų kainos.
Tačiau šalies sveikatos ministro pasiūlytas sprendimas Sh. Ezat Wan Puteh atrodo neteisingas. "Jis pasiūlė visiškai uždrausti rūkalus nuo 2025 m., kai gimusieji 2007 m. taps pilnamečiai," - pasakojo profesorė. - Visiems, perkantiems cigaretes po tos datos, grėstų didžiulės baudos. Didžioji dalis visuomenės šį draudimą palaiko. Tačiau kas nutiks vėliau? Matytume didžiulį juodosios rinkos iškilimą ir blogėtų mažiau žalingų produktų alternatyvų prieinamumas."
Visiškas tabako produktų draudimas yra radikalus žingsnis šalyse, kur rūkančių asmenų dalis visuomenėje yra gana didelė (Malaizijoje rūko kas penktas gyventojas). Švelnesnis, bet vis tiek griežtas metodas yra kelti akcizus, tačiau čia taip pat rizikuojama „paskatinti“ rūkalius pereiti prie pigesnių, bet nelegalių rūkalų.
PSO požiūris ir Lietuvos kovos su rūkymu metodai
Vienas siūlomų būdų spręsti rūkymo problemą - kelti tradicinių tabako gaminių akcizus, bet alternatyviems produktams jį palikti nuosaikesnį. "Akcizas yra labai geras ginklas sveikatos apsaugos politikai vykdyti," - teigė profesorius Andrzejus Falas. - Vienintelė problema - laikotarpis, per kurį rūkaliams išsivysto su rūkymu susijusios ligos, yra 10-15 metų. Tačiau tuo laikotarpiu turime mažiau žalingų alternatyvų."
Lenkijos finansų ministerijos 2018 m. duomenimis, su rūkymu susijusios ligos sveikatos apsaugos sistemai kainuoja 7-8 mlrd. zlotų (1,5-1,7 mlrd. eurų). Tačiau iš rūkalų akcizų 2018 m. valstybė gavo 23,5 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. eurų) - tris kartus daugiau. Politikų akimis, akcizai puikiai pildo biudžetą.
"Žmonės dažnai atsižvelgia į kainų pokyčius, bet tai priklauso nuo produkto," - pabrėžė Bulgarijos ekonomistas Arkadi Sharkovas. - Nikotinas kelia smarkią priklausomybę, ir dėl to žmonės toliau rūkys nepaisydami kainos, nebent pereitų prie pigesnio sukamojo tabako arba mažiau žalingų alternatyvų. Tai nėra geriausias sprendimas, bet naujausi produktai teikia vilties, ir juos reikėtų mažiau apmokestinti."
Nors daugėja tyrimų, nurodančių, kad kaitinamasis tabakas ar elektroninės cigaretės rūkaliams sukelia mažiau žalos nei tradiciniai tabako gaminiai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neskuba keisti įsisenėjusių taisyklių. Organizacija pabrėžia, kad šie produktai taip pat kelia priklausomybę dėl turimo nikotino, juose yra sveikatai kenksmingų aerozolių, o skoniais papildyti produktai vilioja ir skatina rūkyti jaunimą.
Kaip sekasi Lietuvai kovojant su rūkymu?
PSO turi išskyrusi gaires, kokiais metodais valstybėms kovoti su rūkymu. Į jas įeina rūkymo zonų mažinimas, grafinis rūkymo padarinių vaizdavimas, draudžiama tabako reklama, keliami akcizai ir efektyvi pagalba nusprendusiems mesti.
Lietuva gali pasigirti griežta politika prieš rūkymą: draudžiama tabako gaminių reklama, ant produktų turi būti vaizduojami rūkymo padariniai, draudžiama rūkyti uždarose viešose patalpose, o akcizai nuosekliai keliami.
Tačiau statistika rodo, kad šios priemonės nėra tokios veiksmingos. „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje tradicinius tabako gaminius vartoja 28 proc. apklaustųjų. Palyginti su 2017 m., rūkančiųjų sumažėjo 1 proc., o šalis 5 proc. lenkia ES vidurkį. Pagal rūkymo mastą Lietuva patenka į pirmąjį daugiausia rūkančiųjų Bendrijos šalių dešimtuką, yra devinta.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė Vaida Liutkutė 2019 m. paskaičiavo, kiek valstybei kainuoja rūkančių asmenų gydymas - 2013 m. tam išleisti 44 mln. eurų, arba 3,5 proc. visų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Visa suma, į kurią įtrauktas sumažėjęs rūkančiųjų produktyvumas, darbuotojų praradimas dėl ankstyvų mirčių ir t. t., sudarė apie 953 mln. eurų. Naujesnių šios srities duomenų Lietuvoje apskritai nėra.
Didelio masto kontrabandos byla Belgijoje
Teismui perduota byla dėl organizuotos grupės disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių) auginimo. Baudžiamosios bylos pagrindu tapo 2022 m. duomenys. Kaip skelbia LKPB, remiantis atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis šių nusikalstamų veikų organizatoriai yra Lietuvos Respublikos piliečiai - A. L. (gim. 1965 m.) ir du jo sūnūs D. L. (gim. 1990 m.) ir T. L. (gim. 2020 m.).
Tarptautinės operacijos ir kratų metu Belgijos Karalystėje rasta virš 48 milijonų vienetų nelegaliai pagamintų ir paruoštų realizavimui cigarečių „Lambert&Butler“, „Marlboro“, „Winston“, „Richmond“. Taip pat apie 32 tonos smulkinto tabako, skirto cigarečių gamybai ir profesionali įranga cigaretėms gaminti. Belgijos Karalystės muitinės tarnybos pareigūnai nustatė, kad dėl organizuotos nusikalstamos grupės narių vykdytos nelegalios veiklos Belgijos Karalystei buvo padaryta apie 76 mln. eurų žala.
2023 m. Belgijos Karalystės teismas A. L. paskelbė nuosprendį už akių pagal kurį jis nuteistas už 4 nusikalstamas veikas, susijusias su nelegalia cigarečių gamyba labai dideliais kiekiais Belgijos Karalystėje. Jam skirta 2,5 metų laisvės atėmimo bausmė ir 100 mln. eurų bauda. Kitiems šios organizuotos nusikalstamos grupės dalyviams (fiziniams ir juridiniams asmenims) skirtos laisvės atėmimo bausmės, o taip pat baudos siekiančios nuo 1,5 mln. iki 100 mln. eurų.
2022 m. rugpjūčio 23 d., remiantis Lietuvos išduotais Europos arešto orderiais, A. L. buvo sulaikytas Nicos mieste, Prancūzijoje. D. L. sulaikytas Ispanijos Karalystėje, o T. L.
tags: #baudos #uz #kontrabanda #norvegijoje