Nusidėvėjusios padangos, kurios nėra tinkamai utilizuojamos, tampa rimta aplinkosaugos problema. Padangos gaminamos iš medžiagų, kurios natūraliai nesuyra dešimtmečiais (tik per 120-140 metų), todėl paliktos aplinkoje, jos teršia dirvožemį, vandens telkinius ir orą. Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų.
Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, iš kurių tūkstančiai tonų nėra tinkamai sutvarkomos ir atsiduria pakelėse ar miškuose, teršdamos gamtą. Specialistų vertinimu, Lietuvos rinkai kasmet atskirai pateikiama virš 20 tūkst. tonų padangų. Pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. šio kiekio - tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų. Dar apie 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis.
Kas yra padangų utilizavimo mokestis?
Padangų pridavimas - tai procesas, kai nusidėvėjusios ar nebetinkamos naudoti padangos yra perduodamos specializuotiems atliekų tvarkytojams. Tinkamai tvarkant senas padangas jos yra perdirbamos arba utilizuojamos, taip sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir skatinant tvarų išteklių naudojimą. Į naujų padangų kainą jau būna įskaičiuotas padangų sutvarkymo ir perdirbimo mokestis. Autoservisai ir specializuotos parduotuvės privalo padangų atliekas priimti be papildomo mokesčio ir sąlygų.
Perdirbant senas padangas, jos atskiriamos į tekstilę, metalą ir gumą. Tekstilė panaudojama energijai gauti, o metalai ir guma - naujiems gaminiams ar jų sudedamosioms dalims gaminti. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Kai kurios padangos yra deginamos specialiuose įrenginiuose, siekiant išgauti energiją. Šis procesas yra kontroliuojamas, todėl mažiau teršia aplinką nei netinkamas deginimas.
Nuostabus restauruotų padangų gamybos iš senų padangų procesas. Padangų perdirbimo gamykla Korėjoje.
Kur galima priduoti senas padangas?
Automobilių savininkai turi žinoti, kad pirkdami naujas padangas specializuotoje parduotuvėje ar keisdami nudėvėtas (mažesnio kaip 3 mm padangų protektoriaus gylio) padangas autoservise, senąsias turi teisę juose ir palikti.
Pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymą, padangų platintojas privalo priimti nemokamai tiek senų padangų, kiek nusipirkote naujų (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui). Tai galioja ir elektroninėms parduotuvėms ar skelbimų portaluose parduodamoms padangoms. Montavimo paslaugas teikiančios įmonės taip pat privalo priimti tiek pat senų padangų, kiek montuojama.
Panaudotas padangas, alyvą, filtrus, aušinimo skysčius, akumuliatorius ir kitas atliekas gyventojai gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles asmuo nemokamai per metus gali pristatyti 4 lengvųjų automobilių padangų atliekas. Jei šeimoje yra daugiau asmenų, tai priimamų padangų kiekis atitinkamai ir padidėja, pvz., du žmonės gali pristatyti 8 padangas, trys - 12 ir t. t. Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių. Surinkimo tvarką ir tikslų nemokamai priimamų padangų kiekį nustato savivaldybė.
Senos guminės padangos iš automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA), yra surenkamos nemokamai, o GIA finansuoja jų surinkimą ir perdirbimą.
Siūlomi pakeitimai ir diskusijos dėl mokesčio
Šiuo metu gyventojams už padangų pridavimą mokėti nereikia, tačiau Aplinkos ministerija siūlo taikyti papildomą mokestį už nenaudojamų, senų padangų pridavimą stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Jei naujoji tvarka įsigaliotų, už padangas, sveriančias daugiau kaip 3 kilogramus, tektų susimokėti. Kiekvienai savivaldybei būtų suteikta teisė nustatyti įkainį.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės patarėjas Mindaugas Kauzonas sako, kad nauju pakeitimu norima skatinti nemokamą apmokestinamų padangų surinkimą autoservisuose ir prekybos vietose. Atliekų tvarkymo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad padangų platintojai priimtų padangų atliekas ne tik padangų pirkimo momentu, bet ir vėliau. Autoservisuose ir padangų platinimo vietose surinktų apmokestinamų padangų atliekų sutvarkymą finansuos gamintojai ir importuotojai.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nemokamai iš gyventojų turės priimti buityje susidarančias neapmokestinamų padangų atliekas, sveriančias mažiau kaip 3 kilogramus. Pavyzdžiui, dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių, mopedų padangų atliekas.
Ministerija siūlo įgyvendinti naujus pakeitimus dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Užkirsti kelią autoservisams ir padangų platinimo vietoms piktnaudžiauti, atiduodant padangų atliekas klientui, kad pastarasis jas priduotų DGAS aikštelėje (gyventojai nepatirs papildomų išlaidų ir nesugaiš laiko padangų atliekų transportavimui ir pridavimui į DGAS aikštelę).
- Išvengti ginčų tarp apmokestinamųjų padangų importuotojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų dėl DGAS aikštelių eksploatavimo išlaidų finansavimo padangų importuotojams įkainio dydžio ir DGAS aikštelėse surinktų padangų atliekų išvežimo ir sutvarkymo.
- Sumažėtų finansinė našta stambių padangų (pavyzdžiui, krovininių, autobusų, žemės ūkio ir t. t.) importuotojams, kurie dabar turi prievolę finansuoti DGAS aikštelėse nemokamai surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų sutvarkymą, nors jie Lietuvos rinkai netiekia motociklų ir lengvųjų automobilių padangų.
Taip pat manoma, kad tokie pakeitimai leistų sumažinti taršą miškuose ar gyvenvietėse. Siūlomame projekte sakoma, kad už surinktų nenaudojamų padangų utilizavimą bus atsakingi regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Alternatyvūs sprendimai ir iššūkiai
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius teigia, kad siūlomos idėjos esminės problemos neišspręstų. Jis nemano, kad kelių eurų mokestis už padangų pridavimą atneštų rezultatų, nes tie, kurie padangas išmeta miškuose, tą daro ir dabar, nors šiuo metu ir yra galimybė jomis atsikratyti visiškai nemokamai.
Anksčiau buvo užsiminta ir apie idėją taikyti užstato mokestį jas įsigyjant bei įrengti vadinamuosius padangomatus. Tačiau VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius teigia, kad užstato taikymas padangoms galbūt ir galėtų tapti sprendimu, tačiau šie taromatai nespręstų nelegalių padangų klausimo, t.y., vis tiek keltų tuos pačius klausimus, susijusius su miškų teršimu.
Atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius pabrėžia, kad netinkamų naudoti padangų perdirbimo sąnaudos, kurias turėtų padengti arba gamintojai ir importuotojai, arba atliekų turėtojai, nuolat didėja. Teisės aktai turi numatyti, ar padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo sąnaudos turi būti įskaičiuojamos į padangų pardavimo kainą, ar jų remonto kainą.
„Padangų importuotojų organizacijos“ (PIO) atstovai antrina, kad aplinką teršia ne tik vienas kitas neatsakingas gyventojas, bet ir nelegaliai veiklą vykdantys „garažiukai“. Bent jau didesniais kiekiais padangų tokiu būdu atsikrato smulkūs remontininkai, padangų montuotojai ar automobilių ardytojai. PIO vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė pažymi, kad padangų tvarkymo sistema jau yra, tik reikia, kad visa ši grandinė veiktų tvarkingai: pirkėjai padangas pirktų iš patikimų pardavėjų, senos padangos būtų paliekamos tam pritaikytose vietose, o padangų importuotojai ir pardavėjai vykdytų visas įstatymų numatytas prievoles.
Baudos už aplinkos teršimą
Aplinkos apsaugos departamentas įspėja, kad už netinkamoje vietoje atsikratytas ar deginamas padangas gresia administracinė atsakomybė. Baudos už į aplinką išmestas atliekas, tame tarpe ir padangas, yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Už netinkamoje vietoje išmestą vieną padangą reikės dar susimokėti 44 eurus už padarytą žalą aplinkai. Juridiniam asmeniui, nevykdančiam pareigos priimti padangų atliekas, gresia bauda nuo 450 iki 850 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda siektų nuo 850 iki 1700 eurų.
Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas pateiktas derinti socialiniams ir ekonominiams partneriams. Ministerija sako, kad, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pakeitimo projekto nuostatos bus tobulinamos.
tags: #padangu #utilizavimo #mokestis