Padangų montavimo techniniai reikalavimai ir saugumo aspektai

Padangos yra vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga, todėl jų būklė tiesiogiai lemia tiek vairavimo komfortą, tiek saugumą. Net ir brangiausias automobilis su moderniausiomis saugos sistemomis negalės užtikrinti tinkamo valdymo, jei padangos bus nusidėvėjusios ar pažeistos. Profesionalus padangų montavimas ir nuolatinė priežiūra yra būtini kiekvienam vairuotojui.

Sezoninis padangų keitimas ir protektoriaus gylis

Remiantis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir kelių eismo taisyklėmis, Lietuvoje padangų montavimas turi būti atliekamas du kartus per metus, keičiantis vasaros ir žiemos sezonams. Vasarinės padangos į žiemines turi būti pakeistos ne vėliau nei iki lapkričio 10 dienos. Padangų keitimas taip pat turi būti atliekamas esant padangų nusidėvėjimui, kurio vienas iš rodiklių yra padangų protektoriaus gylis.

Kada keisti žiemines padangas?

Geriausias metas keisti žiemines padangas į vasarines yra kovo vidurys arba pirmosios balandžio dienos. Tai leidžia pasiruošti šiltesniam orui ir geresnėms važiavimo sąlygoms. Autoservisų užimtumas būna itin didelis prieš sezono pradžią, todėl rekomenduojama suplanuoti padangų keitimą kuo anksčiau.

Minimalus leistinas protektoriaus gylis

Nusidėvėjusi padanga praranda gebėjimą greitai pašalinti vandenį, todėl padidėja akvaplanavimo rizika. Daugelyje padangų yra įmontuoti nusidėvėjimo indikatoriai - maži iškilimai grioveliuose, kurie palengvina patikrą.

Vasarinių padangų protektoriaus gylis:

• Lengviesiems automobiliams (B kategorija) - 1,6 mm (rekomenduojama keisti, kai gylis siekia 2,5-3 mm);
• Motociklams - 0,8 mm;
• Autobusams (M2 ir M3 klasės) - 2,0 mm;
• Krovininiams automobiliams (N1 klasė) - 1,6 mm;
• Sunkvežimiams (N1 ir N2 klasė) - 1,0 mm.

Žieminių padangų protektoriaus gylis:

• Lengviesiems automobiliams (B kategorija) - 3,0 mm (saugiau važiuoti, jei jis siekia 4 mm ir daugiau);
• Autobusams (M2 klasė) - 3,0 mm, (M3 klasė) - 2,0 mm;
• Krovininiams automobiliams (N1 klasė) - 3,0 mm;
• Sunkvežimiams (N2 ir N3 klasė) - 1,0 mm.

Padangų keitimo kainos ir padangos dydžio nustatymas

Padangų montavimo kaina priklauso nuo ratų dydžio. Pateikiamos apytikslės padangų montavimo kainos pagal ratlankio diametrą:

Kaip žinoti savo padangų dydį?

Norint sužinoti savo padangų dydį, reikia pažiūrėti į žymėjimus ant padangos šoninės sienelės. Šie žymėjimai paprastai yra pateikti kaip skaičių ir raidžių kombinacija, pavyzdžiui, 205/55 R16:

• Pirmasis skaičius (205) nurodo padangos plotį milimetrais.
• Antrasis skaičius (55) - padangos aukščio koeficientą, kuris yra padangos pločio procentas.
• Raidė "R" nurodo radialinę padangos konstrukciją, o skaičius po jos (16) - ratlankio diametrą coliais.

Taip pat informaciją apie tinkamą padangų dydį galite rasti automobilio žinyne ar ant priekinių durelių vidinės pusės esančioje lentelėje. Norint įsitikinti, kad planuojamos pirkti naujos padangos tiks jūsų automobiliui, galima pasinaudoti internetiniais įrankiais, tokiais kaip padangų dydžių skaičiuoklė.

Padangų defektai ir pažeidimai

Net jei protektoriaus gylis dar pakankamas, padangos gali būti netinkamos naudoti dėl įvairių fizinių pažeidimų.

• Įtrūkimai šonuose - atsiranda dėl gumos senėjimo arba netinkamo laikymo.
• Gumbeliai ar iškilimai - jei ant padangos šono atsiranda burbulas, tai ženklas, kad pažeistas karkasas. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, ir tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra.
• Pjūviai ar plyšiai - įpjovus protektorių ar šoną, padanga gali prarasti sandarumą. Tokiu atveju patikrinimą atliks servisas, kur teikiamos važiuoklės patikros ir padangų diagnostikos paslaugos.

Jei padanga pradurta ar kitaip pažeista, ją vis tiek galima pataisyti. Padangos užklijuojamos specialiais padangų lopais - tai patikimiausias būdas sutvarkyti pradurtas padangas. Padanga atskiriama nuo ratlankio, o pradūrimas užsandarinamas padangos vidinėje pusėje. Padangų vulkanizavimas taip pat gali būti naudojamas padangoms taisyti. Šiam remontui pagaminta medžiaga, vadinama „žaliąja“ guma, yra lankstus mišinys, kuris prilimpa prie padangos vulkanizavimo metu, pašalindamas padangos pažeidimus. Viena iš priežasčių, kodėl padangos leidžia orą, gali būti nesandarus ventilis.

Padangų tipai ir jų montavimo ypatumai

Skirtingi padangų tipai reikalauja skirtingo montavimo dėmesio.

• Simetrinės padangos: su jomis lengviausia dirbti, nes jų protektoriaus raštas veikia vienodai gerai, nepriklausomai nuo montavimo krypties.
• Kryptinės padangos: joms reikalinga konkreti sukimosi kryptis, nurodyta rodykle ant šoninės sienelės. Jų protektorius dažnai primena „V“ arba „silkės kaulo“ raštą ir yra skirtas efektyviai pašalinti vandenį. Stovint priešais transporto priemonę, „V“ forma turėtų būti nukreipta žemyn link kelio paviršiaus.
• Asimetrinės padangos: tai pažangesnės padangos. Viena pusė yra optimizuota vandens pašalinimui ir komfortui („vidinė“), o kita - stabilumui ir sukibimui posūkiuose („išorinė“). Asimetrinės padangos dažnai turi netradicinius protektoriaus raštus, kurie glumina nepatyrusius technikus.

Net ir paprastų tipų padangas galima sumontuoti netinkamai, jei mechanikas dirba per greitai. Dažnas atvejis - neteisinga kryptimi sumontuotos padangos, kas tampa greitesnio ir netolygaus padangų dėvėjimosi priežastimi bei veikia stabdymo procesą ir įsibėgėjimą. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas. Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita.

Padangų montavimo techniniai reikalavimai ir saugumas

Saugumas kelyje yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė, todėl labai svarbu skirti dėmesio padangų montavimui. Ši padangų montavimo saugos instrukcija galioja visų „Continental AG“ markių padangoms, bet nėra skirta padangų montavimo procedūrų atlikimo apmokymui.

Reikalavimai ratlankiams ir padangoms

• Padangos turi atitikti ratlankių pločio ir skersmens reikalavimus ir būti patvirtintos kaip atitinkamam transporto priemonės modeliui tinkamas derinys. Pavyzdžiui, 17 colių skersmens padangas reikia montuoti tik ant 17 colių skersmens ratlankių, o ne ant 17,5 colio skersmens ratlankių.
• Jei padanga per klaidą buvo sumontuota ant netinkamo dydžio ratlankio, nebemontuokite jos ant tinkamo rato ir ją utilizuokite. Ji galėjo būti pažeista iš vidaus (ir išorėje nematoma), nes buvo pavojingai ištempta ir gali sprogti montuojant arba naudojant.
• Turi būti naudojami tik tinkamo dydžio, geros būklės ir nesurūdiję ratlankiai. Jie neturi būti pažeisti, praradę formą ar nudilę.
• Padangos turi būti nepažeistos, o jų viduje neturi būti pašalinių medžiagų.
• Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio padangos.
• Dėl specialios technologijos SSR save prilaikančias (Runflat) padangas gali montuoti ir nuimti tik specialiai apmokytos dirbtuvės, sertifikuotos „Continental“.

Kamerinės ir bekamerinės padangos

• Montuojant naujas kamerines padangas visada naudokite ir naujas kameras. Kadangi eksploatacijos metu kameros išsitampo, senose kamerose gali susidaryti klostės, todėl pakartotinai naudojamos kameros gali staiga plyšti.
• Bekamerinės padangos turi būti montuojamos tik ant bekamerinėms padangoms skirtų ratlankių, t. y. ratlankių su apsauginiais kraštais ar briaunomis.
• Saugumo sumetimais bekamerinės padangos visada turi būti su naujais vožtuvais. Laikykitės didžiausio leistino vožtuvų slėgio pagal vožtuvų gamintojo specifikacijas - įprastai tai yra 450 kpa (4,5 bar) / 65 psi užspaudžiamiems guminiams vožtuvams.

Montavimo medžiagos ir procesas

• Visada prieš montuodami padangos bortus ir ratlankį sutepkite tinkama padangų montavimo pasta. Tam negalima naudoti silikoninių, naftos ar tirpiklių pagrindu pagamintų pastų. Skubant arba nežinant dažnai naudojama per mažai montavimo pastos arba naudojama nekokybiška pasta, kuri nepadeda teisingai sumontuoti padangos. Pasitaiko, kad į nepatyrusias rankas patekusios padangos montuojant yra suplėšomos dėl pastos stygiaus.
• Montuojant bekamerines automobilių padangas, reikia pasirūpinti, kad padangos krašto apvadai pirmiausiai išsilygintu ties ratlankio kraštu. Siekiant išvengti įtrūkimų apvaduose, svarbu, kad pirminis slėgis neviršytų 330 kpa (3,3 baro / 48 psi).
• Jei padanga net ir esant tokiam slėgiui nepriglunda prie ratlankio, slėgį reikia sumažinti ir nustatyti bei pašalinti priežastį. Tik tada, kai padangos apvadai tinkamai priglunda prie ratlankio krašto, slėgis gali būti padidintas, kad būtų užtikrintas geriausias padangos tvirtinimas ir optimalus prigludimas prie ratlankio krašto. Tačiau šis slėgis niekada neturi viršyti 400 kpa (4,0 bar) / 58 psi.

Klaidų vengimas ir saugumas

• Niekada neatlikite padangų priežiūros procedūrų be tinkamo mokymo, įrankių ir įrangos.
• Niekada nepūskite nepritvirtintos padangos. Pūtimo metu niekada nestovėkite, nesilenkite ir nesitieskite virš padangos ratlankio.
• Kol padanga pripučiama, ratlankis turi likti tvirtai pritvirtintas prie montavimo įrenginio. Jei padanga sumontuota ant įrenginio, kuris neturi ratlankio fiksavimo įtaiso, pripūtimas turi būti atliekamas apsauginiame narve ar kitame judėjimą ribojančiame įtaise.
• Niekada nedėkite degių medžiagų į padangų / ratlankių tarpus ir nebandykite užsidegti, kad pritvirtintumėte kraštus. Ši praktika yra labai nesaugi, be to, gali likti nepastebėtas padangos arba ratlankio pažeidimas, dėl kurio padanga gali sugesti.
• Kai kuriose dirbtuvėse vyrauja mitas, kad geresnės padangos turėtų būti montuojamos ant priekinės ašies, kad būtų pagerintas vairavimas ar stabdymas. Tačiau dauguma vairuotojų geriau susidoroja su nepakankamu pasukamumu (priekinių ratų sukibimo praradimas) nei su per dideliu pasukamumu (galinių ratų slydimas). Prastos padangos ant galinės ašies smarkiai padidina per didelio pasukamumo riziką, ypač slidžiuose žiemos keliuose.

Profesionalus padangų montavimas vs. savarankiškas montavimas

Padangų montavimas autoservise užtrunka vos kelias minutes. Profesionalūs mechanikai turi reikiamą įrangą, taip pat ir didelę patirtį, todėl tai padaryti gali greitai ir lengvai. Visgi, pasitaiko, jog žmonės nori sutaupyti ir renkasi montavimo darbus atlikti savarankiškai.

Savarankiško montavimo etapai (reikalingi įrankiai ir patirtis)

Nors procesas iš pažiūros gali pasirodyti itin lengvas, taip tikrai nėra. Ne kiekvienas gali tai padaryti, nes reikia turėti ne tik patirties, bet ir jėgos. Norint savarankiškai sumontuoti padangas, pradėti reikėtų nuo ratlankio ir padangos. Ratlankį reikėtų padėti ant kieto ir lygaus paviršiaus, tuomet reikėtų uždėti padangą. Padangos kraštus reikėtų patepti muilu ar alyva. Keliu reikėtų prispausti padangos pusę, kuri yra ant žemės, o kitą pusę, kuri turėtų kabėti ore, reikėtų pradėti spausti rankomis. Jei jėgos užtenka, tuomet pusė padangos turėtų atsidurti ant ratlankio. Norint užmontuoti antrą pusę, prireiks gerokai daugiau pastangų. Tam prireiks metalinio strypo arba laužtuvo, kuris būtų „L“ formos. Jį reikėtų įkišti tarp ratlankio ir neužmontuotos padangos pusės ir pradėti lenkti link savęs. Veiksmą reikėtų kartoti tol, kol padanga užsimontuos. Gali būti, jog kils sunkumų, nes dažnai pasitaiko, jog vieną vietą užmontavus, kita nuslysta.

Uždėjus abi puses, seka kiti darbai - padangos pripūtimas. Tai daryti reikėtų itin atsargiai. Padanga dar nėra užsimontavusi ant rėmo. Pučiant padangą, atsiradęs spaudimas priverčia kraštelius ant ratlankio kraštuose specialiai padarytų griovelių. Dėl esamo per didelio spaudimo guma gali nušokti ir pataikyti į asmenį, kuris atlieka montavimą. Dėl to reikėtų tai daryti itin atsargiai. Todėl yra būtina naudoti kompresinę pompą ir laikytis saugaus atstumo. Yra rekomenduojama nepūsti iš karto viso oro. Pripūsti reikėtų 3/4 ir tuomet palaukti kelias minutes.

Kodėl verta rinktis profesionalus?

Anot pašnekovo, „garažiukai“ tikrai ne pati geriausia vieta montuoti padangas, jeigu jums rūpi jūsų saugumas. Mat aukštos kokybės servisuose kreipiamas pakankamai didelis dėmesys į pačius montuotojus bei jų įgūdžius, kai tuo tarpu kitoje barikadų pusėje dažniausiai dirba nepatyrę savamoksliai. Esant blogos kokybės balansavimui, nukenčia ne tik sukibimas su kelio danga, komfortas, netaisyklingai dėvisi padanga, bet tai nulemia ir greitesnį važiuoklės dėvėjimąsi bei vairavimo saugumą. Nekokybiškai montuojant padangas, nebus patikrintas ratlankis, ar nepakitusi jo geometrija. Patikrinama, ar nėra aštrių briaunų vidinėje ratlankio dalyje, kurios montuojant gali pažeisti padangą.

Autoservisų užimtumas būna itin didelis prieš sezono pradžią, todėl rekomenduojama suplanuoti padangų keitimą kuo anksčiau. Nelaukite, kol servisuose atsiras eilės ir išsirinkite vieną iš 450+ autoservisų Lietuvoje pagal kainą, vietą ar atsiliepimus.

Ratų balansavimas ir padangų rotacija

Kada reikia atlikti ratų balansavimą?

• Ratų balansavimą rekomenduojama atlikti kiekvieną kartą keičiant padangas, nepriklausomai nuo to, ar automobilio padangos bus naujos ar jau naudotos.
• Kitas atvejis, kada reikalingas ratų balansavimas - važiuojant didesniu greičiu atsiranda vibracija.

Padangų rotacija

Padangų rotacija rekomenduojama kas 8-10 tūkst. kilometrų. Tai padeda užtikrinti tolygesnį padangų dėvėjimąsi ir prailgina jų tarnavimo laiką.

Oro slėgis padangose

Reguliariai tikrinkite slėgį padangose. Koks jis turėtų būti, paprastai nurodoma ant automobilio centrinio statramsčio ar degalų bako dangtelio. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką. Tinkamas padangos slėgis optimizuoja transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą. Slėgį matuokite prieš ilgesnę kelionę arba bent kartą per mėnesį.

Padangų amžius ir senėjimas

Padangos sensta net ir tada, kai automobilis nedaug važinėjamas. Ant kiekvienos padangos šono yra DOT kodas, nurodantis pagaminimo datą. Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų. Jei abejojate, ar jūsų komplektas dar saugus, geriausia kreiptis į servisą, kuriame atliekamas profesionalus padangų montavimas.

Padangų laikymas ir priežiūra ne sezono metu

Kai kurie vairuotojai žiemos sezonui ar šiaip ilgesniam laikui automobilį tiesiog pastato garaže. Padangoms tenkanti nuolatinė apkrova vienoje pozicijoje iškreipia jų formą. Automobilį reikėtų pakelti nuo paviršiaus, kad neatsirastų plokštumos protektorinėje dalyje. Jeigu to neįmanoma padaryti, padangas reikėtų pripūsti maksimaliai, kiek yra nurodyta ant šoninės padangos sienelės.

Kaip tinkamai reikėtų laikyti pakeistas padangas iki kito sezono?

• Be ratlankių padangos sandėliuojamos sustatant jas stačiai vieną šalia kitos. Patartina kas mėnesį jas pasukti, kad neatsirastų plokštuma protektorinėje dalyje.
• Padangos, kurios saugomos su ratlankiais, turėtų būti arba sudedamos viena ant kitos gulsčiai, arba kabinamos ant kabliukų. Padangos su ratlankiais negali būti laikomos stačiai, nes ratlankis turi tam tikrą svorį ir taip palikus mėnesiui net ir pripūstą padangą, ant jos atsiras šiokia tokia plokštuma. O uždėjus ją ant automobilio, atsiras vibracijos ir kiti negeri dalykai.

Laikymo sąlygos

Sandėliuojant padangas reikėtų vengti:

• Tiesioginių saulės spindulių, nes jie neigiamai veikia gumos mišinį.
• Šalia esančių chemikalų ir tepalų.

Reikėtų žiūrėti, kad patalpoje, kur laikomos padangos, grindų paviršius būtų švarus, vertėtų kažką pasitiesti. Sandėliuojant padangas maišuose reikėtų užtikrinti, kad jose bus pakankama ventiliacija. Padangas patartina sandėliuoti ne aukštesnėje nei 35 laipsnių temperatūros patalpoje.

Administracinė atsakomybė už netinkamas padangas

Vairuojant automobilį su netinkamomis padangomis, gresia bauda nuo €50 iki €100. Tai taikoma, kai padangų protektoriaus gylis yra mažesnis nei nustatyti techniniai reikalavimai. Be to, jei automobilis ar jo priekaba yra eksploatuojama su netinkamomis žieminėmis padangomis tam skirtu laikotarpiu (nuo lapkričio 11 iki kovo 31 dienos), o automobilio masė neviršija 3,5 tonų, privalomoji techninė apžiūra gali būti atšaukta. Draudimo bendrovės visada tikrina padangų būklę po eismo įvykių. Jei nustatoma, kad avarija įvyko dėl netinkamų padangų, draudikas turi teisę sumažinti arba visai atsisakyti išmokos.

Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų, kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. automobilių. Dažnai netolygus padangų dėvėjimasis ar jų pažeidimai atsiranda dėl kitų automobilio mazgų problemų - pavyzdžiui, nusidėvėjusios pakabos detalės taip pat daro įtaką sukibimui.

tags: #padangu #montavimas #technikinis

Populiarūs įrašai:

• stovėjimo stabdžio ir stabdžių sistemos veikimo principai
• Palyginimas: Vitara ar Forester
• 2.0 HDi variklio traukos dingimas ir apsukų ribojimas
• Vartotojų atsiliepimai apie automobilius
• Valstybinių numerių apšvietimo reikalavimai Lietuvoje