Alytuje dešimt dienų šėlęs padangų gaisras, nors ir buvo didesnis, tačiau nebuvo pirmoji tokio pobūdžio ekologinė nelaimė Lietuvoje. Panašus, nors ir mažesnis, padangų gaisras kilo 2002 metais Trakų rajone, Žaizdrių kaime. Šis įvykis atskleidė daugybę spragų atliekų tvarkymo ir priešgaisrinės saugos srityje, palikdamas ilgalaikes pasekmes aplinkai ir keldamas klausimus dėl atsakingų institucijų veiksmų.
Gaisras Žaizdrių kaime (2002 m.)
Gaisro eiga ir gesinimo darbai
2002 m. rugpjūčio 2 d. Trakų rajono Žaizdrių kaime, UAB „Egapris“ įmonės teritorijoje, kurioje buvo tvarkomos naudotos padangos, įsiplieskė didžiulis gaisras. Milžiniškas gaisras padangų sąvartyne degė maždaug 33 valandas, kai kuriuose šaltiniuose minima, kad gaisras užgesintas po 1,5 paros. Jo likvidavimui prireikė didžiulių pastangų: gaisravietėje dirbo mažiausiai 60 ugniagesių su specialia technika, atvykusių iš Trakų, Kauno, Vilniaus, Elektrėnų ir kitų rajonų. Nors gelbėtojai dirbo itin sudėtingomis sąlygomis, vargino didelis karštis, tačiau nė vienas ugniagesys nenukentėjo. Šeštadienio vakarą, po ilgų kovos su ugnimi valandų, gaisras buvo galutinai likviduotas. Pirmas gaisras įsiplieskė Salkininkų kaime (Trakų r.) šeštadienį, apie 13 val. 55 min. - nuolat negyvenamame mediniame vieno aukšto name rastas negyvo, smarkiai apdegusio vyro kūnas. Antrą kartą ugnis suliepsnojo Trakuose, Putinų gatvėje sekmadienio naktį - apie pusę dviejų kemperyje aptiktas sudegęs žmogus, kurio lytis ir tapatybė kol kas nenustatyti. Abi gaisravietes skiria 8 kilometrai. Pranešimas apie atvira liepsna degantį namą Salkininkų kaime, Viesų gatvėje buvo gautas 13 val. 56 min. Liepsnos smarkiai nusiaubė namą - dar neatvykusios iki gaisravietės ugniagesių komandos toli matė ugnį, dūmų kamuolius.
Gaisro priežastys ir tyrimai
Gaisro priežastis šiuo metu nustatinėjama. Nelaimė galėjo įvykti dėl neatsargaus elgesio su ugnimi - statinys buvo nuolat negyvenamas, tad jame galėjo įsikurti benamis. Tačiau kol kas neatmetama ir tyčinio padegimo versija. Apie gaisrą pranešta valdos šeimininkams, kurie veikiausiai net nežinojo, kad jų name buvo įsikūręs pašalinis žmogus. Pranešimas apie gaisrą Trakuose esančiame kemperyje gautas sekmadienį, po vidurnakčio. Trakų verslininko, UAB „Egapris“ savininko Kęstučio Chormanskio versija, jog gaisrą sukėlė žaibas, aplinkos ministro Arūno Kundroto neįtikino. Ministras iš karto po gaisro ėmėsi veiksmų ir žadėjo pasirašyti įsakymą, kad pareigūnai patikrintų visus šalyje esančius padangų sąvartynus, ar juose laikomasi priešgaisrinės saugos bei kitų reikalavimų. Jis taip pat kreipėsi į prokuratūrą, kad ši ištirtų gaisro priežastis ir surastų kaltininkus, svarstydamas ir padegimo versiją. Gaisro priežastis ir pasekmes nagrinėjo speciali vyriausybinė komisija, tačiau tikslios priežasties nustatyti nepavyko. Tikėtina, kad padangas padegė žaibas, tačiau tiriama ir padegimo versija. Padangų gamintojų ir importuotojų atstovė Lietuvoje Danguolė Butkienė tikina, kad naudotų padangų tvarkymo versle daug netvarkos, nelegalios veiklos. Ji pabrėžia, kad „labai madinga čia tvarkytojams dirbti taip, kad susivežu padangas, susirenku pinigus ir aš jų neperdirbu. Ir tai yra vieša paslaptis“. Tuo metu leidimus gavę padangų saugotojai nelabai kontroliuojami.
Ekologinės pasekmės ir taršos lygis
Didžiulis dūmų stulpas, kilęs degant tūkstančiams padangų, buvo matomas net nuo Vilniaus. Degimo metu į atmosferą buvo išmesta daug žmonių sveikatai kenksmingų kancerogeninių junginių. Penktadienį ir šeštadienį atliktų tyrimų duomenimis, teršalų koncentracijos buvo smarkiai padidėjusios 700 m - 1 km 200 m atstumu nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių koncentracijos viršijo normas apie tūkstantį kartų, o fenolių koncentracijos - keliasdešimt kartų. Sieros bei azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijos, nors gerokai padidėjo, leistinų ribų neviršijo. Pasisekė, kad aitrių medžiagų dūmai daugiausia sklido į šiaurės vakarus, toliau nuo pagrindinių Trakų rajono gyvenviečių. Aplinkos ministerijos komisijai nepavyko nustatyti tikslios gaisro priežasties. Nustatyta, kad iš 7 tūkst. 497 tonų šioje aikštelėje sukauptų padangų sudegė 4 tūkst. 110 tonų. Preliminariu komisijos vertinimu, gaisro žala atmosferai siekia 32,4 mln. litų. Dėl didžiulio kiekio sudegusių padangų aplinkai buvo padaryta žala, kurios vertė gali siekti net 22 mln. litų, o preliminariu vertinimu - net 32,4 mln. litų. Gaisro padariniai smarkiai užteršė cheminėmis medžiagomis 2,3 hektaro padangų aikštelės teritoriją.
Priemonės ir rekomendacijos gyventojams
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, įvertinęs tyrimų duomenis ir sinoptikų prognozes, ekologinio pavojaus zoną susiaurino, o vėliau atšaukė visame Trakų rajone. Tačiau gyventojams, ypač Aukštadvario, Semeliškių, Elektrėnų apylinkių, buvo rekomenduota palaikyti gyvulius uždarytus tvartuose ir nešerti jų žalia žole. Medikai patarė prieš vartojant laukuose išaugintas daržoves bei sodų vaisius, juos labai gerai nuplauti, taip pat nereikėtų maudytis netoli gaisro židinio esančiuose vandens telkiniuose. Septynių sodybų, patekusių į labiausiai užterštą teritoriją, gyventojams buvo pasiūlyta evakuotis, tačiau jie atsisakė. Dvi paras Trakų rajonas buvo paskelbtas ekologinio pavojaus zona. Aplinkos ministras A. Kundrotas stebėjosi, jog padangų sąvartynas įrengtas šalia gyvenvietės. Ar leidimą šalia kaimo įrengti sąvartyną davę valdininkai nepažeidė reikalavimų, aiškinsis Vyriausybės sudaryta komisija. Aplinkos ministras pripažino, jog dėl gaisro iš dalies kalta ir Aplinkos ministerija, nes ilgai tikėjo pažadais statyti perdirbimo įrenginius. Deja, netvarkos beveik nesumažėjo.
Sąvartyno istorija ir leidimų išdavimo problemos
Sąvartyną surentusi bendrovė „Egapris“ savo išsinuomotame žemės sklype laikė per 7 tūkst. tonų naudotų padangų. Bendrovė veikė neturėdama padangų perdirbimo įrenginių, nors tai buvo vienas iš jos įsipareigojimų. Dėl šios priežasties iš UAB „Egapris“ buvo ruošiamasi atimti leidimą laikyti padangas šalia Trakų istorinio nacionalinio parko. Tačiau leidimas nebuvo atimtas iki gaisro. Žaizdrių kaimo gyventojai ir Istorinio nacionalinio parko direkcija prieštaravo, kad leidimas būtų pratęstas, tačiau į jų protestus niekas nekreipė dėmesio. Dėl šio sąvartyno buvo kreiptasi į aukščiausius šalies vadovus, tačiau pagalbos nesulaukta. Kai kurie šaltiniai teigė, kad verslininkas K. Chormanskis bandė užtildyti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją grasindamas teismais, ir, atrodo, turėjo stiprų užnugarį, nes jam atstovavo Seimo narė Dangutė Mikutienė. Padangas perdirbanti įmonė turi gauti taršos leidimą. Gavusi leidimą, įmonė gali daryti nusižengimus nelabai baimindamasi jį prarasti. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įstatymuose tiek spragų, jog neaišku, ką ministrai veikė 10 metų. Kažkodėl jis neprisimena, kad pats pustrečių metų vadovavo Aplinkos apsaugos komitetui Seime, įstatymus taisyti laiko tarsi buvo. Priešgaisrinės saugos taisyklių, reglamentuojančių, kaip turi būti saugomos gumos atliekos, panaudotos padangos, tuo metu nebuvo. Buvo išreikšta viltis, kad tokios taisyklės netrukus bus sukurtos.
Teritorijos tvarkymas ir žalos atlyginimas
Po gaisro likvidavimo ilgai buvo ieškoma, kas imtųsi tvarkyti buvusią naudotų padangų saugojimo aikštelę. Trakų rajono savivaldybė ir Aplinkos ministerija negalėjo skirti lėšų privačios bendrovės įsteigto sąvartyno tvarkymui. Tik vėliau, panaudojus Europos Sąjungos lėšas, buvo paruoštas projektas „Buvusioje naudotų padangų aikštelėje (Žaizdrių k. Trakų sen., Trakų r. sav.) įvykusio gaisro padarinių likvidavimas ir užterštos teritorijos sutvarkymas“. Šių metų balandžio 3 d. Trakų rajono savivaldybė geranoriškai sutiko sutvarkyti atliekas, tik dėl didelio jų kiekio atliekos teisėtiems atliekų tvarkytojams buvo priduodamos per kelis kartus. Šių metų rugsėjo mėn. 6 d. Trakų rajono savivaldybės administracija informavo, kad atliekos yra sutvarkytos.
Atliekų šalinimas ir rekultivacija
Bendrovės „Irdaiva“ ir „Elektrėnų švara“ laimėjo konkursą dėl užterštos teritorijos išvalymo. Buvo iškasta ir sutvarkyta apie 3500 tonų nesudegusių ir dalinai sudegusių padangų, kurios vėliau buvo išgabentos į bendrovę „Akmenės cementas“, kur jos turėjo būti perdirbamos, tačiau to nebuvo padaryta. Išvežus padangas buvo šalinami ir padangų degėsiai, ir gaisro gesinimui naudotomis cheminėmis medžiagomis užterštas gruntas. Vietoj iškasto grunto buvo užpiltas naujas kokybiškas dirvožemis ir pasėta žolė. Išvalytoje ir sutvarkytoje dėvėtų padangų aikštelės teritorijoje, kurioje kadaise siautė siaubingas gaisras, o dabar žaliuoja veja, ŽŪB „Žaizdras“ savininkas Albinas Zaleckas teigė, jog norėtų čia statyti gamybines patalpas, logistikos sandėlius. Aplinkosaugininkai primena, kad sklypo savininkai turi prižiūrėti savo turtą, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė ir sklypai netaptų atliekų saugyklomis. Aplinkos apsaugos departamentas, stiprindamas atliekų tvarkymą šalyje, sukūrė interaktyvų žemėlapį tvarkaulietuva.lt. Šiame žemėlapyje gyventojai gali pažymėti ne tik atliekomis užterštas teritorijas, bet ir apie sugadintus miško kelius ir suniokotą miško paklotę. Gyventojų prašoma pateikti kuo detalesnę informaciją: pridėti nuotraukų, pažymėti koordinates, kuo detaliau aprašyti situaciją ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Žalos atlyginimas
Į komisiją dėl žalos atlyginimo kreipėsi 7 rajono įmonės ir 6 ūkininkai. Visi jie patyrė materialinę žalą, ugniagesiams ir kariams gesinant gaisrą. Gesinant gaisrą įmonių patirti nuostoliai įvertinti 53 964 litais. Pavyzdžiui, specialiosios paskirties bendrovė „Trakų autobusai“ gaisro gesinimo technikai skyrė daugiau kaip tris tonas degalų. Gaisrą gesinant buvo pasitelkta ir Trakų rajono įmonių sunkioji technika. Būtent ji ir padarė 21 663 litų žalą Žaizdrių kaimo ūkininkų daržams ir pasėliams. Anot civilinės saugos specialisto Antano Dulkės, 14 907 litais įvertinti rekultivacijos darbai. Už šiuos pinigus juodžemiu bus užverstas vieno iš ūkininkų žemėje iškastas karjeras. Gautų prašymų dėl moralinės žalos atlyginimo komisija nesvarstė, nes tai yra teismo kompetencija. Kompensacijas už žalą ir išlaidas Trakų rajono savivaldybė prašys padengti Vyriausybę. Teismas priteisė maždaug 290 tūkst. eurų. Panašus likimas greičiausiai laukia ir padangų perdirbimo bendrovės „Ekologistika“ Alytuje.
Dokumentinis filmas. Kad giria žaliuotų. Lietuvos dainų šventei – 100
Autoservisų paslaugos Trakuose
Padangų montavimas ir balansavimas
Ieškant patikimo autoserviso Trakuose, svarbu atkreipti dėmesį į padangų keitimo ir automobilių remonto paslaugas. Trakų Autocentras siūlo visapusiškus sprendimus jūsų transporto priemonės priežiūrai ir remontui. Kokybiškos automobilio padangos garantuoja trumpesnį stabdymo kelią ir geresnį automobilio valdymą blogomis oro sąlygomis. Ypač svarbu, kad būtų pasirinktos ne tik sertifikuotos, bet ir jūsų transporto priemonei labiausiai tinkančios padangos, atsižvelgiant į automobilio gamintojo rekomendacijas.
Profesionalus padangų montavimas ir balansavimas yra esminis saugumo ir tinkamo automobilio valdymo elementas. Važinėdami su netinkamai sumontuotomis padangomis rizikuojate tiek savo, tiek kitų žmonių gyvybe. Padangų balansavimo darbai turėtų būti atliekami tuomet, kai važiavimo metu jaučiate diskomfortą, dažniausiai - vibraciją vaire. Balansavimo darbai taip pat būtini po avarijų, nedidelių įvažiavimų į duobes ir panašių incidentų. Be abejo, pakeitus padangas, balansavimas yra privalomas, todėl patogiausia visas reikalingas paslaugas gauti vienoje vietoje. Trakų Autocentro meistrai darbus atlieka greitai ir sutartu laiku, naudodami inovatyvią įrangą, padedančią pasiekti maksimalų tikslumą. Klientams teikiamos nemokamos konsultacijos padangų pasirinkimo ir priežiūros klausimais, o darbams taikomos nuolaidos.
Platus autoserviso paslaugų spektras
Autoservisas Trakuose siūlo plataus spektro paslaugas, kurios apima automobilių kompiuterinę diagnostiką, užtikrinančią tikslią ir greitą gedimų analizę. Čia dirba kvalifikuoti autoelektrikai, pasiruošę spręsti tiek sudėtingas, tiek smulkesnes problemas. Taip pat teikiama nemokama važiuoklės ir akumuliatorių patikra, padedanti išvengti galimų gedimų. Šiuolaikinė įranga ir ilgametė patirtis leidžia užtikrinti aukštą paslaugų kokybę.
Pagrindinės remonto paslaugos
Autoservisas Trakuose atlieka visapusiškus automobilių remonto darbus, atitinkančius aukščiausius standartus. Teikiamos paslaugos apima:
- Variklių remontą
- Pagrindinio diržo keitimą
- Alyvos keitimą
- Techninės apžiūros paruošimą
- Automobilio važiuoklės remontą
- Sankabos remontą
- Kuro sistemų remontą
- Greičių dėžių remontą
- Ratų suvedimą
- Automobilių diagnostiką
- Išmetimo sistemos remontą
- Stabdžių sistemos remontą
- Kondicionierių remontą ir pildymą
Autoservisas Trakuose Markutiškėse garsėja kvalifikuotų specialistų darbu ir įvairiapusėmis paslaugomis, tokiomis kaip variklio pagrindinio diržo keitimas, dyzelinių variklių remontas, automobilio alyvos keitimas, paruošimas techninei apžiūrai, važiuoklės remontas ir sankabos remontas.
Kompleksinis automobilių remontas Trakuose užtikrina, kad jūsų transporto priemonė bus sutvarkyta greitai, kokybiškai ir patikimai. Su modernia diagnostikos įranga ir patyrusiais specialistais galima efektyviai identifikuoti gedimus ir juos pašalinti. Be to, komanda remontuoja sodo ir pramoninę techniką, suteikdama galimybę vienoje vietoje aptarnauti ne tik lengvuosius automobilius, bet ir kitą svarbią techniką. Jūsų patogumui: kol automobilis remontuojamas, galite pasinaudoti automobilių nuoma Vilniuje ar mikroautobusų nuoma paslaugomis. Tai puikus sprendimas tiems, kurie nenori prarasti mobilumo ir nori išlaikyti savo kasdienį ritmą be papildomų rūpesčių.
Apsilankymo autoservise eiga
Autoservise taikomi sėkmingo darbo principai ir aiškus apsilankymo procesas, užtikrinantis sklandų aptarnavimą:
- Diagnozavimas: Pirmiausia nustatomas automobilio gedimas.
- Sąmatos sudarymas: Informuojama, kiek kainuos gedimo šalinimas.
- Remontas: Pašalinami gedimai ir informuojamas klientas.