Gyventojai, nusprendę pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, netrukus sulauks išmokų. Jų sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.
Išmokų ir pensijų apskaitos vienetų mechanizmas
Kada bus išmokami pinigai
Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nutraukti kaupimą nagrinėja pagal ketvirčius. Sprendimas priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.
Pavyzdžiui, jei žmogus pateikė prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui - po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.
Pereinamojo laikotarpio išmokos
Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.
Kaip patikrinti „Sodros“ ir valstybės įmokas
Kiek tiksliai sudarė „Sodros” ir valstybės skatinamosios įmokos, kaupiantieji gali pasitikrinti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros adresu www.gyventojai.sodra.lt.
Pensijų apskaitos vienetų sistema
Paaiškiname, kaip iš antros pensijų pakopos pervedamos lėšos virs pensijų apskaitos vienetais.
Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas
Žmonių mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos yra konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus. Per visą gyvenimą sukauptų apskaitos vienetų skaičius lemia senatvės pensijos dydį - kuo daugiau vienetų, tuo didesnė individuali pensijos dalis.
Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad toks atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.
Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.
Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.
Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais
Jei žmogus nusprendė baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ ir bus paverstos jo pensijų apskaitos vienetais.
Šios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.
Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau padidins jo individualiąją pensijos dalį.
Kada papildomi apskaitos vienetai paveiks pensijos dydį
Jei žmogus jau gauna pensiją, papildomi pensijų apskaitos vienetai bus įvertinti perskaičiuojant pensiją už tuos kalendorinius metus, kuriais jie įgyti. Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.
Jei žmogus į pensiją išeina tais pačiais metais, kai nutraukė kaupimą antroje pakopoje, papildomi apskaitos vienetai bus įskaičiuoti skiriant pensiją tuo atveju, jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei pateiktas iki to mėnesio, nuo kurio skiriama pensija, pirmos dienos. Jei prašymas pateikiamas vėliau, šie apskaitos vienetai bus įtraukti perskaičiuojant pensiją nuo kitų metų sausio 1 d.
Pavyzdžiui, žmogus sulauks pensinio amžiaus 2026 m. rugsėjį. Jei prašymas nutraukti kaupimą pensijų kaupimo bendrovei bus pateiktas iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., papildomi apskaitos vienetai bus įvertinti skiriant pensiją. Jei prašymas bus pateiktas nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., jie bus įskaičiuoti nuo 2027 metų sausio 1 d.
Sezoniniai Kelių Eismo Taisyklių Pokyčiai ir Saugumas
Netrukus įsigalios sezoniniai Kelių eismo taisyklių pasikeitimai, kai automobiliai turi būti su vasarinėmis padangomis ir didėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose. Kartu su pasikeitimais, prasideda intensyvesnis eismas, todėl būtent šiuo laikotarpiu didėja nelaimių rizika, o vairuotojų sprendimai tampa dar svarbesni nei bet kada.
Šie KET pasikeitimai nėra vien formalūs - jie sutampa su realiais pokyčiais keliuose. Vairuotojams tenka prisitaikyti prie greitesnio eismo, įvairesnių eismo dalyvių ir po žiemos pakitusios kelių būklės.
Padangos: laikas keisti į vasarines
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos. Šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas.
Nors minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3-4 mm - tai padeda išvengti akvaplanavimo ir užtikrina stabilesnį automobilio valdymą lyjant.
Didėja maksimalus leistinas važiavimo greitis
Sezonui įsibėgėjant, automagistralėse maksimalus leistinas greitis didėja iki 130 km/val., greitkeliuose - iki 120 km/val. Kituose keliuose jis nesikeičia.
Pradedantiesiems vairuotojams išlieka griežtesni ribojimai: atitinkamai 100 km/val. automagistralėse, 90 km/val. greitkeliuose ir 80 km/val. kituose keliuose su asfalto ar betono danga.
Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. nebetaikomas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
Atkreipiamas dėmesys, kad mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais, taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
Pavasarinis eismas ir kelių darbai
Ilgasis savaitgalis ir kelių darbai - planuokite laiką
Didėjant eismo srautams, ypač artėjant šventiniam šv. Velykų savaitgaliui vairuotojai gali susidurti su spūstimis ar laikinais eismo ribojimais. Intensyvėjant kelių infrastruktūros remonto ir priežiūros darbams, kelionės laikas gali pailgėti, todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutus ir numatyti papildomo laiko kelionei. Be abejo, vykstantys darbai keliuose reikalauja kantrybės ir atidumo.
Pavasarinis eismas reikalauja dar daugiau dėmesio
Šiuo laikotarpiu keičiasi ne tik oro sąlygos, bet ir eismo situacija. Po žiemos keliai dažnai būna nelygūs, vietomis slidūs arba padengti žvyru, o lietus ar saulės akinimas gali pabloginti matomumą. Vairuotojai turėtų būti itin atidūs.
Atšilus orams, keliuose vis dažniau pasirodo motociklininkai, dviratininkai ir elektrinių paspirtukų naudotojai. Vairuojantiesiems automobilius patariama dažniau tikrinti veidrodėlius, akląsias zonas, laikytis saugaus atstumo ir vengti staigių manevrų. Pavasario keliuose reikia visada išlikti budriems.
Padangų tvarkymas ir atsakomybė
Kur dėti senas padangas
Ne mažiau svarbi ir transporto priemonės būklė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad gyventojai, keisdami automobilio padangas autoservise, gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama. Aplinkosaugininkai ragina prisidėti prie švarios aplinkos ir nemesti padangų bet kur.
Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad su vasarinėmis padangomis galima važiuoti nuo balandžio 1-osios, o nuo balandžio 10 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažniausių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų.
Padangų tvarkymo tvarka
Paprastai padangas vairuotojai keičia automobilių servisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia.
Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Gyventojui per metus galima nemokamai priduoti iki penkių padangų savo gyvenamajai teritorijai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Viršijus leistiną kiekį nemokamai priduoti padangas, taikomi įkainiai. Prieš priduodant padangas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles rekomenduojame pasidomėti priėmimo tvarka ir tiksliais įkainiais.
Kitos automobilių atliekos
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekų tvarkymas.lt.
Neribotais kiekiais automobilių atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.
Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo pagal nustatytus reikalavimus sutvarkyti / perduoti sutvarkymui visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui griežtai draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.
Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti tik turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Didelių gabaritų transporto priemonių padangų tvarkymas
Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų.
Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams. Vilkikų, autobusų padangos taip pat surenkamos.
Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus. Pasitaiko atvejų, kai gyventojas, nusipirkęs žemės sklypą, jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.
Atsakomybė už netinkamą padangų tvarkymą
Administracinių nusižengimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką. Baudos siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos neviršys 6 000 eurų. Anksčiau už šiuos pažeidimus buvo numatyta nuo 30 iki 4 300 eurų bauda.
Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala.
Policijos Prevencinės Priemonės ir Rekomendacijos
Balandį šalies keliuose - daugiau judesio ir dėmesio saugumui. Prasidėjus motociklininkų sezonui ir suaktyvėjus dviratininkams, patruliavimas vyks tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės keliuose, bus pasitelkiami viešieji, neviešieji ir mišrieji policijos darbo būdai, o pareigūnai į gatves išriedės ir motociklais. Vairuotojams primename ne tik apie būtinybę pasikeisti padangas, bet ir apie budrumą - ypač sankryžose, kur pavasarį daugėja visų eismo dalyvių.
Balandžio mėnesio tikslinės prevencinės ir kontrolės priemonės:
- Balandžio 1-4 d. - važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.
- Balandžio 7-10 d. - transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.
- Balandžio 13-19 d. - transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė. Balandžio 15 d., trečiadienį, - 24 valandų priemonė „Greičio maratonas“. Policijos pareigūnai naudos mobiliuosius rankinius ir (ar) automobiliuose įrengtus greičio matuoklius. Ši priemonė inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL. Be to, dėmesys bus skirtas ir vairuotojų elgesiui prieš pėsčiųjų perėjas, būtent, ar praleidžiami pėstieji perėjose.
- Balandžio 21-24 d. - pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, kontrolė.
- Balandžio 27-29 d. - vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.
Balandžio 6-ąją minėsime Saugaus eismo dieną Lietuvoje.
Policija primena:
- Nuo balandžio 10 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
- Nuo balandžio (iki lapkričio) lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 120 km/val. Keliuose su asfalto ar betono danga (ne gyvenvietėse) - ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose (ne gyvenvietėse) - ne didesniu kaip 70 km/val.
Nuo pirmadienio bus galima eksploatuoti automobilius tik su žieminėmis arba universaliomis padangomis. Draudimas vairuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis galios iki kovo 31 d.
Tiesa, Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad šis draudimas negalioja mopedams, motociklams, triračiams, keturračiams bei priekaboms su vasarinėmis padangomis. Tačiau šiomis transporto priemonėms draudžiama naudotis, jei gatvės važiuojama dalis apsnigta ar apledėjusi. Tokia tvarka galioja visus metus.
Už nustatytą pažeidimą, kaip teigia Policijos departamento komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, pareigūnai gali skirti piniginę baudą nuo 50 iki 100 eurų.
Padangų techninė būklė
Taisyklėse numatoma, kad leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm, o jei jis mažesnis - padangų naudoti neleidžiama. Taip pat, kaip rašoma KET svetainėje, nereikėtų naudoti senesnių, nei 10 metų amžiaus padangų bei naudojamos padangos neturėtų būti suskeldėjusios, be gumbų.
Dėl pastarųjų neatitikimų policija baudų skirti negali, tačiau J. Liutkienė pastebi, jog tai, kad žieminės ar universalios padangos atitinka visus reikalavimus, turėtų užtikrinti techninė apžiūra, autoservisas arba pats vairuotojas.
„Padangas būtinai reikia pasikeisti ir užsitikrinti, kad jos atitinka visus reikalavimus, kad visiems kelyje būtų saugiau“, - teigia policijos atstovė.
Žieminės padangos yra žymimos ženklu „*“ , universalios padangos tuo metu gali būti pažymėtos užrašais „M+S“ arba „All seasons“.
Padangų Pakeitimas ir Aplinkosauga
Senas padangas nemokamai palikti galima keliose vietose
Anot Aplinkos ministerijos, gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.
Kaip rašo ministerija, keičiant padangas autoservise, jas galima palikti ten. Padangų pardavėjai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius atitinka naujai perkamų kiekį.
Informuojama, kad į savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti 4 ar 5 padangas.
Padangų išmetimo pasekmės
ELTA primena, nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą. Tiesa, bauda negali siekti daugiau nei 6 tūkst. eurų.
Aplinkos ministerija teigia, kad taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala.
Padangų Svarba Automobilio Saugumui
Nors vairuotojai daug dėmesio skiria automobilio modeliui, komplektacijai ar saugumo sistemoms, viena svarbiausių saugaus važiavimo sąlygų vis dar pernelyg dažnai nuvertinama. Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis, o bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas.
Padangos - svarbiausias saugumo elementas
Kaip sako „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą.
„Net pažangiausios saugumo sistemos, tokios kaip ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga. Jei padanga nesugeba įsikabinti į asfaltą, sniegą ar ledą, elektronika nebeturi, ko stabilizuoti. Todėl net modernus ir saugus automobilis su netinkamomis padangomis gali tapti nenuspėjamas - stabdymo kelias pailgėja, o posūkiuose ar staigiai manevruojant prarandamas stabilumas“, - aiškina ji.
Svarbus ne tik protektoriaus gylis
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad padangų būklę lemia ne tik protektoriaus gylis. Net jei iš pirmo žvilgsnio jo dar pakanka, tai dar negarantuoja saugumo. Laikui bėgant guma natūraliai kietėja, praranda elastingumą, joje atsiranda plika akimi dažnai nepastebimų mikro įtrūkimų. Dėl to padanga prasčiau prisitaiko prie kelio paviršiaus nelygumų ir silpniau sukimba su danga.
„Žiemą ši problema tampa ypač pavojinga: sukietėjusi guma prasčiau sukimba su sniegu ar ledu, todėl automobilis greičiau slysta, sunkiau stabdo ir prasčiau reaguoja į vairo judesius. Todėl net jei protektorius atrodo pakankamas, daugiau nei 5-6 metų senumo padangos jau gali prarasti savo savybes“, - pažymi U. Debeikienė.
Padangos vis dar laikomos antraeiliu dalyku
Pasak pašnekovės, nemaža dalis vairuotojų padangas vis dar laiko antraeiliu pirkiniu. Tai išduoda labai konkretūs įpročiai: padangos dažnai keičiamos tik tada, kai protektorius jau beveik pasiekia minimalią leistiną ribą, pasirenkamos labai senos naudotos padangos arba ant tos pačios ašies montuojamos skirtingų modelių padangos.
„Dar viena rizikinga praktika - žiemą naudoti universalaus tipo padangas be snaigės simbolio ir tikėtis, kad atsargesnis vairavimas kompensuos sukibimo trūkumą. Nors trumpuoju laikotarpiu tokie sprendimai gali atrodyti kaip būdas sutaupyti, ilgainiui jie gali reikšti mažesnį saugumą“, - pastebi U. Debeikienė.
Pavojus išryškėja kritinę akimirką
Žiemą važiuojant netinkamomis padangomis, didžiausias pavojus išryškėja ekstremaliomis sąlygomis - kai kelias yra slidus, padengtas šlapiu sniegu ar ledu. Tokiais atvejais stabdymo kelias gali pailgėti net keliais automobilio ilgiais, taip pat mažėja stabilumas posūkiuose.
Dar viena dažna problema - „plaukiojimas“ važiuojant per šlapią sniegą ar pažliugusį kelią. Rizika slysti išauga ir tada, kai tenka staigiau stabdyti ar keisti kryptį.
„Net jei kasdienėse sąlygose skirtumas gali atrodyti nedidelis, kritinėje situacijoje tinkamos padangos gali lemti, ar automobilis sustos laiku“, - sako U. Debeikienė.
Ant ledo, pažliugusio kelio ar per liūtį
Skirtingomis sąlygomis padangoms keliami skirtingi reikalavimai, todėl vien universalus sprendimas ne visada reiškia saugų sprendimą. Pavyzdžiui, ant šlapio sniego itin svarbus protektoriaus dizainas, kuris geba išstumti sniego ir vandens mišinį. Ant pažliugusio kelio padanga turi efektyviai šalinti vandenį, kad sumažėtų akvaplanavimo rizika.
„Per gausią liūtį kokybiškos padangos padeda sumažinti slydimo riziką ir geriau išlaikyti automobilio kontrolę. Būtent todėl sezoninės padangos kuriamos konkrečioms važiavimo sąlygoms, o ne kaip universalus kompromisas“, - teigia paruošimo centro vadovė.
Kaip išsirinkti padangas
Renkantis padangas, pirkėjai dažnai blaškosi tarp kainos, prekės ženklo ir etiketėje nurodytų parametrų. „Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į sukibimo su šlapia danga klasę - tai vienas svarbiausių saugumo rodiklių. Taip pat būtina įvertinti padangų tipą ir jų pritaikymą sezonui, nes žieminės padangos turi specialią gumos sudėtį ir protektorių. Ne mažiau svarbi ir gamybos data bei bendra kokybė, nes naujesnės padangos ilgiau išlaiko savo savybes“, - vardija U. Debeikienė.
Pasak ekspertės, žinomi gamintojai dažniausiai siūlo labiau subalansuotas savybes, tačiau ir renkantis ekonomiškesnį variantą svarbu ieškoti patikimo modelio su aiškiais testų rezultatais.
Kada būtina keisti padangas
Padangas būtina keisti, kai protektorius nusidėvi per daug ar netolygiai. Vasarines padangas rekomenduojama keisti, kai protektorius sumažėja iki 3 mm, o žiemines - iki 4 mm, nes tuomet prastėja sukibimas ir didėja akvaplanavimo rizika.
„Taip pat svarbu įsižiūrėti, ar ant padangų nėra įtrūkimų, iškilimų ar pažeidimų šoninėse sienelėse. Dar vienas signalas - vairuojant juntama vibracija ar nestabilumas. Tokiais atvejais delsti nereikėtų“, - pataria U. Debeikienė.
Padangų Pakeitimo Terminas ir Aplinkosauga
Kaip ir kasmet iki lapkričio 10 d. vasarines padangas reikės pakeisti žieminėmis. Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos, todėl jas būtina tinkamai sutvarkyti. Gyventojai senas padangas gali nemokamai palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, padangų parduotuvėse ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
„Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų - gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusias padangų atliekas. Kitaip tariant, jeigu vienoje iš tokių įmonių keičiate padangas naujomis, ten galite palikti atitarnavusias senąsias. Jas turi priimti visos šios įmonės, nepriklausomai nuo dydžio, veiklos formos - ar yra individualios, ar bendrovės, ar teikia paslaugas pagal pažymą“, - rašoma ministerijos pranešime.
Padangų pardavėjai taip pat privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka perkamų naujų padangų skaičių.
Nebetinkamas naudoti padangas galite pristatyti į savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Šiuo metu Lietuvoje veikia 110 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Kiekvienos apskrities aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti čia.
Jei atsisakoma priimti naudoti nebetinkamas padangas teisės aktuose nustatyta tvarka, prašoma pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. Už pareigos priimti iš gyventojų padangų atliekas nevykdymą juridiniams asmenims gresia baudos.
Atsikračius padangų nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, ir gyventojai gali turėti neplanuotų išlaidų. Baudos už į gamtinę aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Priklausomai nuo to, kokios atliekos ir kiek jų išmesta, bauda gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
2020 m. vien tik Lietuvos miškuose buvo surinkta daugiau kaip 268 tonų išmestų nenaudojamų padangų. Jų paliekama ir apleistuose pastatuose, žemės sklypuose. Padangos yra daugiau nei 80 metų.
tags: #padangos #kedainiu #muge