Nėra paslaptis, kad EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvo išjungimo, uždarymo ar išprogramavimo procedūra yra viena populiariausių. Tai nestebina, nes šis elementas dyzeliniuose varikliuose genda dažniausiai, nepriklausomai nuo gamintojo markės ar variklio darbinio tūrio. Ir nesvarbu, koks tai automobilis - senas ar naujas, EGR vožtuvai genda visuose vienodai ir anksčiau ar vėliau nenaujuose automobiliuose jie nustoja veikti gana greitai, ypač važinėjant trumpais atstumais ir nespėjusiu užšilti varikliu.
Šiame straipsnyje bus apžvelgiamos visos situacijos, su kuriomis susidurta diagnozuojant programinę įrangą, ir kokie metodai naudojami eliminuojant šį vožtuvą bei DPF sistemą. Apie finansinę pusę nebus kalbama, kadangi nėra jokio tiesioginio ryšio tarp pasirinkto programavimo metodo ir kainos. Svarbu pažymėti, kad šioje straipsnyje visa informacija bus konkrečiai susieta su populiariausiais variklių valdymo kompiuteriais - EDC16 ir PSG16, kadangi jie yra panašūs.
Kitiems kompiuterių tipams pasitaiko ir kitokių metodų nei čia išvardinti, tad nereikėtų tapatinti visos 100% čia pateiktos informacijos savo automobiliui, jeigu jame stovi kitoks valdymo kompiuteris, nors iš esmės informacija gali būti panaši.
EGR vožtuvo eliminavimas: metodų apžvalga
Jeigu dėl kažkokios priežasties sugalvojote atsikratyti savo automobilio EGR vožtuvu, šioje technikos eroje tai nėra sudėtingas uždavinys. Dažniausiai kreipiamasi į programuotojus, kurie atlieka šią operaciją. Po tokios operacijos arba džiaugiamasi rezultatu, arba susiduriama su dar daugiau problemų. Klausimas - dėl ko? Priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, neteisingai pasirinktas programavimo metodas arba nekorektiškai atlikta programavimo procedūra.
Programavimo metodų supratimas
Dėl programavimo metodo pasirinkimo svarbu žinoti, kad EGR vožtuvą galima eliminuoti dviem pagrindiniais metodais:
- Tiesiog paprastai UŽDARYTI, kad jis nesidarinėtų.
- Išprogramuoti visiškai, kad jo sistema nematytų ir nevaldytų.
Pirmasis metodas labai dažnai (bet ne visada) būna pigesnis, kadangi jo įvykdymui nereikia daug sugebėjimų - informacija yra lengvai prieinama vos ne kiekviename chip tiuningo forume. Greičiausiai dėl šios priežasties uždarymo procedūra yra aptinkama daugiau nei 99% nuskaitytų kompiuterių, ir pasitaiko tik vienas kitas atvejis, kai EGR vožtuvas buvo išprogramuotas pilnai.
Rekomenduojama EGR vožtuvus visada išprogramuoti visiškai, kad nebūtų problemų ateityje nei jums, nei automobiliui, bei nereikėtų turėti papildomų finansinių išlaidų. Dėl to gaunama lifetime garantija programavimo darbams - t.y., visam variklio valdymo kompiuterio gyvavimo laikui. O jeigu kada nors prireiks pakeisti kompiuterį ar siurblį (PSG16 atveju), tai naujo kompiuterio programavimo sąnaudos bus labai minimalios. Tais atvejais, kai norima sutaupyti kelis euriukus iš anksto, reikėtų įspėti programuotoją, kad tereikia EGR vožtuvą paprasčiausiai uždaryti ir nebūtina jo pilnai išprogramuoti. Tokiu atveju operacija kainuos pigiau.
1. EGR tik uždarymas (sustabdytas veikimas)
Tai dažniausiai sutinkamas metodas, kurio esmė - sustabdytas EGR vožtuvo veikimas, užnulinant jo valdymo įtampą. Viskas labai paprasta: nėra valdymo įtampos - nėra kam darinėti EGR vožtuvo. Jis visą laiką būna užsidaręs, tad recirkuliacinės dujos nebegrįžta į įsiurbimo kolektorių. Apie šį metodą informacijos yra pilnas internetas, todėl jį naudoja visi kas netingi - pradedant nuo eilinio studento, baigiant didžiausiais servisais. Tad jeigu turite galvą ir šiek tiek gabumų naudotis kompiuterine technika bei jūsų automobilyje yra įmontuotas EDC16 kompiuteris, tai EGR vožtuvą išjungti galite ir patys. Didelių sugebėjimų panaudoti tokį metodą tikrai nereikia.
Tačiau yra vienas "BET" - šis metodas tinkamas tik tuo atveju, kol veikia elektrinė EGR vožtuvo valdymo dalis, kadangi pats EGR vožtuvas nėra išprogramuojamas - yra sustabdomas tik jo veikimas. Tad, jeigu jau neveikia EGR vožtuvo elektrinė dalis arba ateityje, jai sugedus, vis dėlto teks dar kartą kreiptis į programuotojus, kad EGR vožtuvą išprogramuotų pilnai. To nepadarius, automobilis dažniausiai pereina į avarinį režimą, t.y., ribojamos apsukos, ribojama variklio galia, užsidega „check engine“ ženklelis (liaudyje labai populiarus EGR lemputės pavadinimu), taigi automobilio eksploatacija bus komplikuota. Ir jau tada už tą patį darbą teks mokėti antrą kartą. Bet ir tai dar ne viskas - susidursite su dar viena problema: bus sunku rasti tokį programuotoją, kuris pilnai išprogramuos EGR vožtuvą korektiškai, t.y., nepaveikiant kitų variklio sistemų darbo. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad laisvai internete tokios informacijos jau nerasite, teks arba pirkti sprendimą, arba knaisiotis po programos valdymo kodą.
Išvada: tinkamas metodas, kai reikia tik uždaryti gerai veikiantį EGR vožtuvą. Tolimoje perspektyvoje gali tekti susimokėti antrą kartą už normalų EGR vožtuvo išprogramavimą.
Kaip patikrinti šio metodo panaudojimą: užtenka atjungti jungtį nuo EGR vožtuvo (kalbame tik apie elektrinius EGR vožtuvus) ir skydelyje turėtų užsidegti „EGR lemputė“ kodiniu pavadinimu „CHECK ENGINE“. Mašina turi pereiti į avarinį režimą.
2. EGR uždarymas ir klaidų indikacijos ištrynimas
Antras pagal populiarumą metodas: jo principas - 1 variantas + ištrintas klaidų (DTC - Diagnostic Trouble Code) indikacijos blokas. Geriausiu atveju tai atrodo taip - uždaromas EGR vožtuvas pirmu metodu, plius ištrinama su EGR vožtuvu susijusių klaidų indikacija, dažniausiai tai būna P0400-oji serija. Blogiausiu atveju (kas labai dažnai pasitaiko panaudojus įvairias automatines koregavimo programas) yra ištrinama visų ar beveik visų klaidų indikacija.
Kairiajame stulpelyje yra surašyti klaidų kodų numeriai, pvz., P1122, P2226, P571 ir t.t. Viduriniame stulpelyje prie kiekvieno kodo yra skaičiukai, nelygūs nuliui, kurie reiškia konkrečios klaidos indikacijos sąlygas. Kaip matome, tie skaičiukai skiriasi. Taip ir turi būti, nes kiekvienas kodas yra rodomas skirtingomis sąlygomis, kurios gali dubliuotis su skirtingais kodais. Šis stulpelis paimtas iš EDC16 originalios programos kodo, t.y., taip turėtų būti, kol klaidų indikacija yra neišjungta. Dešiniajame stulpelyje matomi nuliai - tai jau yra ištrinta klaidų indikacija. Tai reiškia, kad nunulinus visus skaičiukus, nebematysime klaidų kodų per diagnostinę įrangą. Jeigu, sakykim, bus nunulinta tik 0400 serija, tai nematysime klaidų, susijusių tik su EGR vožtuvo darbu. Jeigu bus nunulinti visų klaidų kodai, tai nematysime JOKIŲ klaidų per diagnostinę įrangą.
O tai reiškia, kad mašina važiuos gerai tol, kol neatsitiks kažkoks gedimas. Sugedus kažkokiam elementui, mašina pereina į avarinį režimą, t.y., apribojama trauka, apsukos, atjungiama turbina. Tačiau kas gaunasi? - mašina pereina į avarinį režimą, tačiau jokios indikacijos, dėl ko ji perėjo, mes nesužinome, kadangi klaidų indikacija yra ištrinta. Galima važinėtis nors ir per 20 servisų, tačiau be telepatijos pagalbos arba be kompiuterio programinės įrangos nuskaitymo mes nesužinosime, kuo serga automobilis.
Išvada: visiškai nekorektiškas EGR vožtuvo uždarymo metodas, ateityje galintis sukelti daug galvos skausmo dėl gedimų paieškos.
Kaip patikrinti šio metodo panaudojimą: atjungiame jungtį nuo EGR vožtuvo. Mašina nebetraukia arba ribojamos apsukos, tačiau „CHECK ENGINE“ skydelyje neužsidega. Tuo atveju, kai yra ištrintos visos ar dauguma klaidų, atjungus bet kokį kitą artimiausią elementą (pvz., oro srauto matuoklę), indikacija taip pat neatsiranda.
3. EGR uždarymas, klaidų indikacijos ištrynimas ir avarinio režimo atjungimas
Tai yra 2 variantas + programiškai atjungtas avarinis režimas. Variacijos pasitaiko irgi dvi - su ištrintomis tik EGR vožtuvo indikacijos klaidomis arba su ištrintomis visomis klaidomis. Atjungus avarinį režimą, mašina niekada priverstinai nepraras traukos, tačiau jeigu kažkas jai bus negerai - pvz., sugedęs alkūninio veleno padėties daviklis, purkštukas ir pan. - jokių indikacijų nebus. Toks metodas gali maskuoti rimtus gedimus, kurie, nepastebėti laiku, gali sukelti didesnius variklio pažeidimus.
Kaip patikrinti šį metodą: atjungiame EGR vožtuvą ir dar kokį nors elektrinį elementą, pvz., MAP sensorių, oro srauto matuoklę, purkštuką, turbinos solenoidą. Automobilis važiuos be jokių indikacijų skydelyje ir nepraras galios, nors sistemoje bus daugybė rimtų gedimų.
4. Visiškas EGR išprogramavimas (korektiškas metodas)
Pats nepopuliariausias metodas. Deja, bet visiškas EGR vožtuvo išprogramavimas, nepakeičiant jokių kitų nesusijusių variklio sistemų darbo parametrų, yra labai, labai nepopuliarus. Įtariama, kad taip yra dėl to, kad tai yra pats sunkiausias, reikalaujantis žinių bei laiko sąnaudų metodas. Kam gaišti laiką ir ieškoti teisingų sprendimų, jeigu galima padaryti greitai su kokia nors programa poros mygtukų paspaudimu, o po to nors ir tvanas - „checkai“ nedega, EGR vožtuvas neveikia... ir apskritai niekas neveikia.
Grįžtant prie EGR vožtuvo - teisingai išprogramavus EGR vožtuvą nepasikeičia jokie kiti su EGR vožtuvo darbu nesusiję parametrai. Ar teisingai išprogramuotas EGR vožtuvas, patikrinti labai lengva - atjungiame nuo EGR vožtuvo jungtį ir neturime pastebėti jokių pokyčių variklio darbe. Tačiau jeigu atjungiame bet kurį kitą elektrinį variklio elementą, iš karto turi atsirasti indikacija skydelyje (ar tai veržliaraktis, ar tai „CHECK ENGINE“ lemputė) ir, priklausomai nuo atjungto elemento svarbumo, mašina turi pereiti į avarinį režimą, o pajungus diagnostinę įrangą, turime rasti atjungto elemento klaidą. T.y., jeigu atjungėme oro srauto matuoklę, tai turi indikuotis oro srauto matuoklės atvira grandinė; jeigu atjungėme MAP sensorių, tai turi indikuotis MAP sensoriaus atvira grandinė ir t.t.
Išvadų dėl šio metodo, manau, niekam nereikia - ir taip aišku, kad geriau būti praktiškai negali.
Apie EGR vožtuvus 🚘🫵 Problemos ir sprendimai ✅️ | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
DPF (kietųjų dalelių filtro) sistema Opel automobiliuose
DPF sistemos specifikacija ir programavimo iššūkiai
DPF sistema OPEL automobiliuose programiškai sukonstruota truputį sudėtingiau nei daugelyje kitų gamintojų automobilių. Jeigu kituose automobiliuose dažnai užtenka tik pakeisti konfigūraciją, tai OPEL variklių kompiuteriuose toks variantas nenumatytas. Todėl didesnė dalis programuotojų su OPEL automobiliais dažniausiai „paslysta“, nes paprasčiausiai neturi gero varianto procesui, pavadintam DPF regeneracija, išjungti.
Paprastai einama lengviausiu keliu - variklio valdymo programos kodas perleidžiamas per kokią nors automatinę koregavimo programą ir per daug nesigilinant apie padarytus pokyčius, pakoreguotas kodas užkraunamas atgal. Kaip ir kitų elementų atjungime, taip ir DPF „išprogramavime“ šitoks metodas užima pirmą vietą. T.y., pasitelkiamas automatinių programų naudojimas, kurios pjauna kodą be jokio gailesčio.
Nekorektiškas DPF išprogramavimas
Po tokių programų panaudojimo dažniausiai turime tokią situaciją - kol viskas gerai, tol mašina važiuoja gerai. Ji gali važiuoti ir nesiožiuoti mėnesį, metus ir daugiau. Tačiau užtenka tik sugesti kažkokiam rimtesniam elementui ir prasideda problemos - mašina netraukia, trūkčioja, blogai dirba, tačiau pajungus diagnostinę įrangą jokių klaidų nerandama. Jeigu taip atsitinka neužilgo po DPF programavimo, tai dažnas vairuotojas suriša šį reiškinį su programavimu, tačiau jeigu tai atsitinka po metų, tai niekam nešauna į galvą pagalvoti, kad tai galėtų būti nekorektiško programavimo pasekmė, kada DPF programavimo metu yra „išpjaunama“ diagnostinių klaidų kodo sritis, kuri atsakinga už klaidų indikaciją.
Tad gaunasi situacija - kompiuteris viduje „keikiasi“, generuoja klaidas, tačiau „vartai“, per kuriuos klaidos kodas turėtų „nueiti“ iki diagnostinės įrangos, yra uždaryti. Ir blogiausia šioje situacijoje yra tai, kad ištrinami ne vien tik su DPF susiję klaidos kodai, bet ir kokie 2/3 visų klaidos kodų. Šitaip prarandama didesnė dalis automobilio gedimų nustatymo galimybės. Galima jungti bet kokią diagnostinę įrangą, nieko nerasime - mašina nevažiuos, bet kodėl ji nevažiuoja, nesužinosime. Vienintelis kelias sužinoti automobilio gedimo tikrąją priežastį yra atstatyti kompiuterio programos klaidų sritį į pradinę būseną.
Beje, šios metodo taikymą galima atpažinti labai paprastu būdu - užtenka numauti nuo droselinės gesinimo sklendės jungtį (jeigu ji nebuvo išprogramuota) ir pažiūrėti, ar automobilio kompiuteris reaguoja į tai - turi užsidegti įspėjimo ženklas prietaisų skydelyje bei per diagnostiką matytis klaidos kodas P1125.
Klaidingi „patobulinimai“ DPF programavime
Tai yra 1 variantas (automatinės korekcijos) + patobulinimai, kuriuos bereikalingai įveda jau pats programuotojas, pvz., nustato išmetimo sistemos abiejų temperatūrinių daviklių reikšmes į vieną kokią nors pastovią reikšmę (matyti nustatyti 0°C, 100°C, 300°C ir pan.). Tokiu būdu ir taip jau nekorektišką programavimo variantą dar labiau sugadina, kadangi kompiuteris nemato teisingos išmetimo temperatūros, kuri reikalinga variklio kompiuteriui teisingam kuro mišiniui apskaičiuoti ir koreguoti. Pagal šios temperatūros reikšmes yra optimizuojamas oro:kuro santykis esant konkrečioms variklio darbo sąlygoms. O koks gali būti optimalus variklio darbas, kai išmetimo temperatūra yra nustatyta į pastovią, pvz., 0 laipsnių arba 600°C?
Ištrinto DTC bloko atkūrimas po DPF programavimo
Kai po automatinės koregavimo programos pakeitimų yra atstatomas DTC klaidų blokas. Sąlyginai tai visai neblogas variantas, kadangi automobilis bent jau gali „keiktis“ viešai. T.y., atsiradus kažkokiam gedimui, jau galima diagnozuoti gedimą su diagnostine įranga. Tačiau toks metodas dar turi trūkumų: normaliam automobilio darbui yra būtini visi veikiantys elektriniai davikliai - net ir tie, kurie reikalingi tik DPF, pvz., diferencinio slėgio daviklis. Logiškai mąstant, kam reikalingi tie elementai, kurie, išjungus regeneracijas, yra nenaudojami, tačiau už jų veikimą reikia mokėti pinigus, kai jie sugenda?
Korektiškas DPF išprogramavimas
Yra du teisingiausi, bet gana retokai sutinkami metodai.
- Vienas iš jų - programinės versijos keitimas, t.y., vietoje versijos su DPF yra įrašoma versija be DPF. Šis metodas turi tam tikrų niuansų, todėl jam naudoti reikalingos specifinės žinios bei specializuota įranga.
- Antras metodas būtų regeneracijos išjungimas su visų susijusių elektrinių elementų išprogramavimu. Po teisingo regeneracijų išjungimo kompiuteryje turi likti visas DTC klaidų blokas. Atjungus bet kurį su DPF nesusijusį elementą, automobilis turi į tai reaguoti ir rodyti atitinkamus klaidos kodus per diagnostinę įrangą.
Kaip jau minėta, tokiam metodui taikyti OPEL automobiliuose reikalingos specifinės žinios, ir jokia automatinė koregavimo programa nesugeba šiai dienai padaryti viso darbo korektiškai, todėl tenka programos kodą koreguoti rankiniu būdu. Darbą dar apsunkina begalybė skirtingų valdymo programų versijų. Nėra taip, kad, pvz., į Vectras ėjo viena valdymo programa, į Astras kita ir t.t.
Apie EGR vožtuvus 🚘🫵 Problemos ir sprendimai ✅️ | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
tags: #opel #zafira #klaidos #kodas #007074