„Toyota“ sėkmė grindžiama tiek įvairiapusišku modelių asortimentu, tiek plačiu jėgos agregatų pasirinkimu. Ši Japonijos automobilių gamintoja išlieka viena didžiausių pasaulyje, nepaisant besikeičiančių rinkos tendencijų ir iššūkių. 2021 metais „Toyota“ pardavė 10,5 mln. automobilių 200 skirtingų valstybių ir regionų, viršydama bet kurio kito gamintojo rodiklius. Palyginimui, antroje vietoje likęs „Volkswagen“ pardavė 8,9 mln. automobilių 153 šalyse, o „General Motors“ - 6,3 mln. (daugiausia Šiaurės Amerikoje ir Azijoje). Nepaisant lustų trūkumo ir su COVID-19 susijusių tiekimo grandinių problemų, „Toyota Motor Corp.“ ir jos valdomos įmonės pernai pardavė beveik 10,5 mln. transporto priemonių, išlaikydamos lyderės poziciją.

Hibridinės technologijos dominavimas
Ypač pabrėžiama hibridinė technologija, kurią „Toyota“ vystė 25 metus ir kuri yra vertinga tiek bendrovei, tiek visai automobilių pramonei. Brangstant degalams, šių automobilių paklausa nuosekliai augo ir paskatino kitus gamintojus pristatyti rinkai kažką panašaus. Hibridiniai „Prius“, tarp kurių yra ir įkraunamų iš tinklo, išlieka vieni efektyviausių tiek JAV, tiek Europos rinkose. 2022 metais „Toyota“ pardavė 2,7 mln. elektrifikuotų transporto priemonių, arba maždaug 5% daugiau nei ankstesniais metais. Didžioji jų dalis - 2,6 mln. - buvo būtent hibridai. Tam tikra prasme „Toyota“ strategija gaminti hibridinius automobilius bent iš dalies pasiteisino.
Iššūkiai pereinant prie elektromobilių
Tačiau, kai automobilių pramonė pereina prie elektrinių automobilių, kuriems visiškai nereikia benzino ar kitų degalų, Japonų gamintoju ima nusivilti net ir tie, kurie jį anksčiau gyrė dėl ekologijos. Priežastis - „Toyota“ neskuba investuoti į naujus, vien elektra varomus modelius, rašo CNBC. „Faktas tas, kad šiandien hibridinių automobilių technologija nėra „žalia“. „Prius“ yra varomi vidaus degimo varikliais, kurie išmeta taršias dujas taip, kaip ir įprastinės mašinos“, - tinklaraštyje neseniai rašė švaraus transporto aktyvistė Katherina Garcia.
Gamtos mylėtojų kritika
Neseniai aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ paskelbė tyrimą, kuriame analizavo dešimties didžiausių automobilių gamintojų pastangas mažinti CO2 išmetimą. „Toyota“ šiame reitinge užėmė paskutinę vietą. Ji kritikuojama dėl per mažų pastangų keisti tiekimo grandines ir parduoti daugiau elektromobilių, kurie sudaro vos 1 proc. visų kompanijos pardavimų. „General Motors“, „Volkswagen“ ir kiti gamintojai pastaruoju metu paskelbė ambicingus planus milijardus investuoti į naujus elektrinius modelius, kuriems, kitaip nei „Prius“ modeliams, nereikia vidaus degimo variklių. „Toyota“ ilgai delsė dėl panašių planų ir tik visai neseniai paskelbė apie panašias investicijas. Vis dėlto ji ir toliau investuos į „elektrifikuotus“ automobilius, tokius kaip „Prius“ hibridai ar „bZ4X“ elektrinis krosoveris. Ši strategija kelia klausimų dėl įmonės įsipareigojimų tapti neutralia anglies dvideginio išmetimo atžvilgiu, nors ji irgi įsipareigojusi šį tikslą pasiekti 2050 m.
Elektromobilis, hibridas ir įkraunamas iš elektros tinklo – kuris iš jų šiandien yra prasmingiausias?
„Toyota“ strategija ir argumentai
Didindami investicijas į visiškai elektrinius automobilius „Toyota“ vadovai tikina, kad kompanijos strategija yra pateisinama. Anot jų, ne visose pasaulio dalyse vienodu tempu bus pereinama prie elektromobilių, dėl didesnės jų kainos ir reikiamos infrastruktūros trūkumo. „Kad ir kiek žmonės kalbėtų apie elektromobilius, kol kas rinka nėra pakankamai subrendusi ir pasiruošusi tiek, kad turėtume imtis reikšmingų žingsnių“, - neseniai kalbėjo „Toyota“ atstovybės Šiaurės Amerikoje viceprezidentas Jackas Hollisas.
„Mes norime suteikti progą kiekvienam žmogui pasirinkti, kaip jis prisidės prie klimato kaitos iššūkių. Ir mes žinome, kad kiekvienam siūlyti tą patį, nėra atsakymas į tai“, - sakė „Toyota“ vyriausiasis mokslininkas ir bendrovės tyrimų instituto vadovas Gillas Prattas. „Toyota“ yra įsitikinusi, kad visiškai elektriniai automobiliai yra vienas iš sprendimų, tačiau ne vienintelis, kaip įmonė gali tapti neutrali anglies dvideginio išmetimo požiūriu.
Tiesa, japonų kompanija neseniai paskelbė planus iki 2030 m. investuoti 4 trln. jenų arba maždaug 28 mlrd. eurų į 30 naujų modelių, kurie bus varomi elektra. Tuo pačiu bendrovė ir toliau investuos į tokius hibridinius modelius, kaip „Prius“. Prieš kelias savaites kompanija paskelbė, kad hibridinių ir visiškai elektrinių automobilių baterijų gamybos plėtrai Japonijoje ir JAV papildomai skirs 5,6 mlrd. JAV dolerių. „Toyota“ siekis yra parduoti 3,5 mln. elektromobilių per metus iki 2030 m. Tai gali būti daugiau kaip trečdalis visų kompanijos parduodamų automobilių. Tačiau į šiuos skaičius įtraukiami ir antrinės kompanijos „Lexus“ pardavimai. Planuojama, kad Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Kinijoje bus pardavinėjami tik elektriniai šios markės automobiliai.
Vandenilio technologijos plėtra
„Toyota“ vadovai tikisi, kad skirtingi pasaulio regionai prie elektromobilių pereis skirtingu greičiu. Tai priklausys nuo prieinamų energijos resursų, infrastruktūros ir žaliavų, naudojamų elektromobilių baterijų gamybai. Todėl kompanija nemažai investavo ne tik į hibridus ir elektromobilius, bet ir į vandeniliu varomus automobilius, pvz., modelį „Mirai“. Vandeniliu varomi automobiliai veikia panašiai kaip ir elektromobiliai, tačiau juose elektrą generuoja vandenilis ir deguonis, o vienintelis šalutinis to produktas - vandens garai. Jie pakraunami beveik taip pat greitai, kaip ir degalais užpildomi benzininiai ar dyzeliniai automobiliai. J. Hollisas įsitikinęs, kad visų rūšių automobiliai, mažinantys kuro suvartojimą, bus svarbūs. Vis dėlto vandeniliu varomi automobiliai susiduria su panašiomis problemomis kaip ir elektromobiliai - tai infrastruktūros stoka ir pirkėjų požiūris.
Gamybos kaštai ir žaliavų trūkumas
Rinkos vidutiniokai paprastai parduodami už mažesnę kainą. Pavyzdžiui, 2022 m. „Toyota Prius“ kaina JAV prasideda nuo 25 tūkst. dolerių. Tai yra apie 17 tūkst. dolerių mažiau nei kompanijos gaminamas elektromobilis „bZ4X“. Didžiausią dalį galutinės elektromobilių kainos sudaro jų baterijos, kurių kaina nuolat kyla dėl infliacijos ir baterijų gamyboje naudojamų medžiagų (pvz., ličio, kobalto, nikelio) augančios paklausos. Konsultacijų bendrovė „AlixPartners“ skaičiuoja, kad per koronaviruso pandemiją elektromobilių gamyboje naudojamos žaliavos pabrango dvigubai.
Kompanija taip pat mano, kad šiuo metu Žemėje tiesiog nėra pakankamai šių medžiagų. „Per kitus 10 ar daugiau metų matysime didžiulius ličio tiekimo trikdžius visame pasaulyje. Tiesiog pažiūrėkite į tam reikalingų kasyklų skaičių. Nemažiau trikdžių bus ir dėl baterijoms reikalingo nikelio“, - sako G. Prattas. Kanadoje įsikūręs startuolis „The Metals Co“ skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje nėra pakankamų pajėgumų pagaminti tiek nikelio, kobalto ir magnio, kad JAV tikslai dėl elektromobilių plėtros būtų pasiekti iki numatytų 2030 m. Kalnakasybos kompanijos prognozuoja, kad net jeigu iki 2030 m. būtų panaudotas visas JAV ir su ja laisvos prekybos sutartis pasirašiusių šalių gaminamas nikelio sulfatas, jo užtektų mažiau nei 60 proc. numatytų elektromobilių gamybos apimčių.

Vadovybės pokyčiai ir ateities perspektyvos
Praėjusią savaitę „Toyota“ netikėtai pakeitė prezidentą: nuo 2009 metų vadovavusį 66 metų Akio Toyoda, kompanijos įkūrėjo Kiihiro Toyodos anūką, pakeitė Koji Sato, iki šiol vadovavęs „premium“ automobilių padaliniui „Lexus“ ir lenktyninių automobilių padaliniu „GAZOO Racing Company“. Pramonės tyrimų „AutoPacific“ vadovas Paulas Waattis įsitikinęs, kad „Toyota“ yra „konservatyvi“ dėl elektromobilių. Tačiau tokiam dideliam automobilių gamintojui tai esą nebūtinai yra blogas dalykas. „Manau, jie nori apsidrausti. Žiūrint iš globalios perspektyvos, daugelis rinkų juda skirtingu greičiu. Pereinant prie elektromobilių, JAV yra lėtesnės nei Europa ar Kinija, tačiau yra kitų, kuriose infrastruktūros iš viso nėra. Globaliam automobilių gamintojui laikytis tokio požiūrio dėl variklių yra racionalu“, - sakė jis.
„Toyota“ prekės ženklo stiprumą taip pat didina įspūdinga bendrovės sėkmė tarptautiniame automobilių sporte: pergalės WRC, WEC ir Dakaro ralyje suteikia vertingų technologinių atsiliepimų, į kuriuos atsižvelgiama kuriant naujus modelius. Tuo pat metu „Toyota“ taip pat daug investuoja į elektrinių transporto priemonių kūrimą ir išsyk dirba su mažos ir nulinės emisijos technologijomis, įskaitant vandenilio naudojimo plėtrą.
„Toyota“ pasauliniame gamybos kontekste
Nors „Toyota Motor Corp.“ yra didžiausia automobilių gamintoja pagal pardavimus, bendras pajamų reitingas rodo platesnį paveikslą. 2024 m. „Toyota Motor Corp.“ su 287 mlrd. USD pajamomis užėmė trečią vietą tarp didžiausių pasaulio gamybos įmonių. Jai nusileido tik „Apple“ (391 mlrd. USD) ir „Volkswagen Group“ (337 mlrd. USD). „Toyota“ gamina lengvuosius automobilius, sunkvežimius ir komercinius automobilius „Toyota“, „Lexus“ ir „Daihatsu“ prekių ženklais. Įmonė sukūrė „Toyota“ gamybos sistemą, kuri tapo „lean“ gamybos pagrindu visame pasaulyje.
Didžiausi gamybos sektoriaus žaidėjai (2024 m.)
- Šalis: Jungtinės Valstijos | Pramonės šaka: Elektronika | Pajamos: 391,0 mlrd. USD | Grynasis pelnas: 93,7 mlrd. USD | Darbuotojai: 164 000 - „Apple“
- Šalis: Vokietija | Pramonės šaka: Automobiliai | Pajamos: 337,3 mlrd. USD | Grynasis pelnas: 12,9 mlrd. USD | Darbuotojai: 682 724 - „Volkswagen Group“
- Šalis: Japonija | Pramonės šaka: Automobiliai | Pajamos: 286,6 mlrd. USD | Grynasis pelnas: 32,2 mlrd. USD | Darbuotojai: 375 235 - „Toyota“
- Šalis: Taivanas | Pramonės šaka: Elektronika | Pajamos: 209,4 mlrd. USD | Grynasis pelnas: 5,3 mlrd. USD | Darbuotojai: 634 077 - „Foxconn“
- Šalis: Pietų Korėja | Pramonės šaka: Elektronika | Pajamos: 203,5 mlrd. USD | Grynasis pelnas: 23,3 mlrd. USD | Darbuotojai: 270 372 - „Samsung Electronics“
- Šalis: Jungtinės Valstijos | Pramonės šaka: Automobiliai | Pajamos: 187,4 mlrd. USD | Grynasis pelnas: 6,0 mlrd. USD | Darbuotojai: 162 000 - „GM“
- Šalis: Jungtinės Valstijos | Pramonės šaka: Automobiliai | Pajamos: 185,0 mlrd. USD | Grynasis pelnas: 5,9 mlrd. USD | Darbuotojai: 171 000 - „Ford“
- Šalis: Nyderlandai | Pramonės šaka: Automobiliai | Pajamos: 163,0 mlrd. USD | Grynasis pelnas: 5,7 mlrd. USD | Darbuotojai: 248 243 - „Stellantis“
Kitos reikšmingos įmonės automobilių pramonėje, patenkančios į top 20, apima „Honda“ (15 vieta), „Hyundai“ (19 vieta), o taip pat „BYD“ (22 vieta), „Tesla“ (24 vieta), „SAIC“ (31 vieta) ir „Nissan“ (36 vieta). Tai rodo, kad „Toyota“ konkuruoja su stipriais žaidėjais tiek tradicinių automobilių, tiek sparčiai augančios elektromobilių rinkos sektoriuose.
tags: #toyota #didziausia #autogamintoja #pasaulyje
