Išgirdus žodžius „Vokietija“ ir „gerai išsilaikęs“, automatiškai prieš akis iškyla gyvenimo mačiusio automobilio vaizdas. Tačiau automobilių pasaulyje yra daugybė paslapčių ir netikėtų istorijų, o vienas iš tokių pavyzdžių - legendinis „Opel“ prekės ženklas.
Pradžia: Siuvimo mašinos ir dviračiai
Viskas prasidėjo prieš 160 metų Riuselsheime, kai Adamas Opelis įkūrė savo kompaniją. Šis sprendimas padėjo pamatus tarptautiniu mastu aktyviai įvairiuose sektoriuose veikiančiai įmonei. Pradėjusi nuo siuvimo mašinų gamybos 1962-aisiais, „Opel“ ilgainiui tapo didžiausiu pasaulyje dviračių gamintoju ir galiausiai - tarptautiniu mastu žinomu automobilių prekės ženklu.
Kaip vyriausiam šaltkalvio meistro Philippo Wilhelmo Opelio sūnui, Adamui jau buvo nutiestas kelias tęsti tėvo verslą. Tačiau Adamas turėjo kitų planų ir svajojo apie Paryžių. Po viešnagių Lježe, Briuselyje ir Londone jis priėmė svarbų sprendimą pradėti siuvimo mašinų verslą. 1862 m. rugpjūčio pabaigoje 25-erių jaunuolis grįžo į gimtąjį Riuselsheimą ir savo tėvų namuose įkūrė kuklias dirbtuves, nepaisydamas tėvo nenoro, kurio siuvimo mašinos visiškai nesudomino.
Pirmosios siuvimo mašinos surinkimas truko ilgus mėnesius. Kai ji buvo baigta, ją nupirko vietinis siuvėjas Hummelis ir eksploatavo įrenginį 40 metų. Tuomet produkcija gavo pravardę „Opel, patikimasis“. 1863 m. Adamas Opelis įkūrė savo pirmąją gamyklą nebenaudojamoje dėdės karvidėje. Iš Paryžiaus brolis Georgas Adamui tiekė plieną, adatas, kitas detales ir netgi visas siuvimo mašinas perpardavimui. Pasirodė pirmasis skelbimas ir Adamas pasamdė savo pirmąjį darbuotoją.
Vėlesniais metais siuvimo mašinų verslas suklestėjo, o „Opel“ plėtėsi. 1868 m. buvo pastatytas naujas gamyklos pastatas su dviejų aukštų gamybos sale, garo mašina ir greta esančiu gyvenamuoju bei biurų pastatu. Nuo įsikūrimo naujoje gamykloje dirbo 40 žmonių. Tais pačiais metais Adamas vedė Sophie, kuri rūpinosi ne tik buities, bet ir įmonės buhalterijos tvarkymu.
Gamybos skaičiai sparčiai augo, ypač dėl to, kad „Opel“ atsižvelgė į individualius klientų pageidavimus ir konstravo siuvimo mašinas pagal specifinius reikalavimus. 1886 m. buvo pagaminta 18 000 siuvimo mašinų.
Devyniolikto amžiaus devintojo dešimtmečio industrializacija Opel šeimai suteikė daugiau verslo galimybių. 1884 m. kelionėje į Paryžių Adamas Opelis susipažino su dviračiais. Verslininkas nusprendė įsigyti tokį įrenginį, o jau po kelių mėnesių, 1886 m., jo paties sukonstruotas dviratis paliko gamyklą Riuselsheime. Kaip ir anksčiau su siuvimo mašinomis, „Opel“ savo dviračiams greitai įdiegė modernias technologijas. 1888 m. prancūziškas didžiaratis su mažu ratuku gale buvo pakeistas šiuolaikišku žemaračiu dviračiu. Iki 1890 m. buvo parduota 2200 dviračių.
Penki Adamo ir Sophie sūnūs buvo geriausi tėvo kompanijos ambasadoriai - dviračių lenktynėse iškovojo daugiau nei 550 pergalių. 1920-aisiais „Opel“ tapo didžiausia pasaulyje dviračių gamintoja; 15 000 atstovų pardavinėjo dviračius iš Riuselsheimo.
Automobilių gamybos era
1923 m. įmonės istorijoje, kurią po Adamo Opelio mirties 1895 m. pastūmėjo penki sūnūs, įvyko lemtingas žingsnis - automobilių gamybos pradžia 1899 m. „Opel“ yra vienas iš šios pramonės pionierių ir vienas daugiausiai tradicijų turinčių automobilių gamintojų pasaulyje.
1899 m. sausio 21 d. „Opel“ įsigijo „Anhaltische Motorwagenfabrik“ įmonę iš Friedricho Lutzmanno. Tais pačiais metais automobilių gamyba Riuselsheime prasidėjo nuo „Opel Patent-Motorwagen System Lutzmann“ modelio. 1906 m. buvo pagaminta 1000-oji transporto priemonė; galutinis lūžis įvyko kitais metais, kai Riuselsheimo automobilių gamintojas buvo paskirtas imperatoriškojo teismo automobilių tiekėju.
Vėlesniais dešimtmečiais „Opel“ tapo nuolatiniu madų kūrėju. Komfortas, saugumas ir naujausios technologijos visada vaidino svarbų vaidmenį. Šio proceso metu prekės ženklas nuolat vystėsi, neprarasdamas ryšio su savo pagrindine filosofija - padaryti mobilumą prieinamą visiems.
Prieš 160 metų Adamas Opel klientus pradžiugino pirmosiomis siuvimo mašinomis. Panašiai „Opel“ šiandien į rinką pristato modernų, į ateitį orientuotą mobilumą. Prekės ženklas jau siūlo daugybę elektrifikuotų transporto priemonių, kurios lokaliai gali važiuoti neskleisdamos jokių emisijų. Bestseleriai, tokie kaip „Opel Corsa“ ir „Mokka“ bei furgonų trio „Combo“, „Vivaro“ ir „Movano“, yra elektriniai, o „Opel Grandland“ ir „Opel Astra“ siūlomi kaip įkraunami hibridai. Elektra varomųjų sistemų portfelį šiuo metu užbaigia „Opel Vivaro-e HYDROGEN“.
„Opel“ pavadinimo kilmė ir reikšmė
Nors pats pavadinimas „Opel“ yra tiesiogiai susijęs su įkūrėjo Adamo Opelio pavarde, jo reikšmė ir istorija yra gilesnė. Pavadinimo kilmė atrodo yra gana aiški, tačiau jei tiksliau - pirmą kartą pradėjau jį sieti su žodžiu „SIMPLE” (buvo maždaug 2022 m.).
Simbolizuotų paprastumą, patogumą ir greitį susirandant remontui reikalingas dalis. Mūsų didžiausias vertybes geriausia apibūdinti daugeliu punktų: norime būti kitokiais, palaipsniui augti ir turėti labai stiprią poziciją tų vartotojų tarpe, kas vertina tik originalius gamintojų gaminius ir aukštą remonto paslaugų kokybę. Garantuojame, kad iš savo rankų perleisime tik aukštos kokybės ir griežtai patikrintas dalis, kurios bus su išspaustais gamykliniais serijiniais numeriais, data, pavyzdžiui kaip ant ekrano vyrių, ekrano kabelio, radiatoriaus ir kt. Siekiame išlaikyti parduodamos dalies autentiškumą.
Ką esame pastebėję ir patys susidūrę, kas paprastai yra daroma OEM dalių visatoje - nebandyti jokiais būdais klaidinti kliento, kad specifinė dalis yra nauja, kai žinoma, kad tų atsarginių dalių yra tik tiek rinkoje, kiek apskritai gamintojas pagamino tų kompiuterių. Paprastai tariant, norime būti jūsų tuo kokybišku pasirinkimu, kur vertinamas originalumas ir išlaikytos tos pačios vertybės.
„Opel“ automobilių populiarumas ir vertinimas
Lietuvių diskusijoje apie automobilių markes, kurioms jaučiami ypatingi jausmai, ryškiai skambėjo ir „Opel“. Atsiliepimai buvo paremti asmenine patirtimi ir net nostalgija: „Pati geriausia, kurią turėjau, tai Opel... problemų buvo su juo mažiausiai“, „Opelis - kantri mašina“. Diskusijoje taip pat skambėjo „Honda“, „Volkswagen“, „Subaru“, „Ford“, „Nissan“, „Peugeot“, „Porsche“, „SAAB“ ir kiti vardai.
Remiantis „Autogidas“ skelbimų portalo statistika, pagal parduodamų automobilių dalį pirmauja „Volkswagen“ (12,41 proc. visų skelbimų). Toliau rikiuojasi „BMW“ (10,93 proc.), „Audi“ (8,15 proc.), „Mercedes-Benz“ (6,09 proc.), „Opel“ (5,71 proc.), „Toyota“ (4,92 proc.), „Ford“ (4,84 proc.), „Volvo“ (4,56 proc.). Tai leidžia daryti išvadą, kad vienos markės gali dominuoti rinkos skaičiuose, tačiau visai kitos - žmonių simpatijose.
Taip pat verta paminėti, kad „General Motors“ strategija Kinijoje ilgą laiką buvo paprasta: tai, kas europiečiams buvo „Opel“, kinams tapo „Buick“. Būtent šis prekės ženklas didžiausioje pasaulio rinkoje buvo pozicionuojamas kaip europietiškos kokybės ir inžinerijos sinonimas. Viena ryškiausių išimčių - „Buick Excelle XT“, po kurio chromuotomis grotelėmis slėpėsi europiečiams iki skausmo pažįstamas automobilis - „Opel Astra J“ hečbekas.
Netikėtos „Opel“ transformacijos kitose rinkose
Automobilių pasaulyje kartais nutinka taip, kad mums puikiai pažįstamas modelis kitame žemyne gyvena visiškai kitą gyvenimą - su kitu vardu, statusu ir net prekės ženklu.
„Opel Astra“ Kinijoje tapo prabangiu „Buick“
Kinijos rinkai „General Motors“ pritaikė minimalius kosmetinius pakeitimus: tradicines „Opel“ groteles pakeitė masyviomis, chromuotomis „Buick“ stiliaus grotelėmis, o ant durelių atsirado prabangą simbolizuojančios chromuotos rankenėlės. Visa kita - nuo kėbulo linijų iki interjero - liko praktiškai nepakitę. Po variklio gaubtu taip pat slėpėsi gerai pažįstami agregatai - 1,6 litro atmosferinis ir turbokompresorinis varikliai, išvystantys iki 184 AG.
Netikėta lietuvių pamėgto vienatūrio transformacija
„Subaru“ markės tapatybė yra viena ryškiausių automobilių pasaulyje, grįsta opoziciniais varikliais ir visų varančiųjų ratų pavara. Tačiau markės istorijoje būta ir keistų išimčių, kai „Subaru“ ženklelis atsidurdavo ant automobilių, neturinčių nieko bendro su šia filosofija. Geriausias to pavyzdys - modelis „Traviq“. Nors šio modelio pavadinimas skamba egzotiškai, po juo slėpėsi europietiškas vienatūris „Opel Zafira“. Tačiau labiausiai stebina ne pats faktas, kad „Subaru“ nusprendė pasinaudoti „Opel Zafira“, o tai, kad „Subaru Traviq“ buvo pardavinėjamas Japonijoje - rinkoje, kurioje tuo metu buvo galima įsigyti ir... „Opel Zafira“. Šio keisto sprendimo šaknys slypi „General Motors“ (GM) ir „Subaru“ partnerystėje.
Naudoti to paties vardo nenorėjo
Šiais laikais britų „Vauxhall“ markė yra tiesiog „Opel“ veidrodinis atspindys - abu gamintojai, priklausantys tam pačiam koncernui, parduoda identiškus automobilius, dažnai net tais pačiais pavadinimais, pavyzdžiui, „Corsa“ ar „Mokka“. Tačiau „Vauxhall Belmont“ galėtų būti išimtis. Nors šis vardas europiečiams nieko nesako, po juo slypėjo itin populiarus automobilis - „Opel Kadett E“ sedanas. Tačiau Jungtinės Karalystės rinkai skirtas modelis gavo visiškai kitokį vardą. Kodėl? Atsakymas slypi painioje „General Motors“ pavadinimų politikoje. Pasirodo, Jungtinėje Karalystėje „Opel Kadett E“ hečbekas jau buvo parduodamas „Vauxhall Astra“ vardu. Kadangi „Astra“ vardas jau buvo „užimtas“ hečbeko, sedanui teko sugalvoti visiškai naują pavadinimą. Taip ir gimė „Vauxhall Belmont“. Ši painiava baigėsi su kita modelio karta. Kai „Opel“ galutinai atsisakė „Kadett“ vardo ir visur pradėjo naudoti „Astra“, o „Belmont“ pavadinimas buvo tyliai panaikintas, sedanas buvo pradėtas vadinti „Astra Saloon“.
Opel: From rocket cars to family cars
tags: #opel #pavadinimo #kilme