Kaskart didėjant spaudimui pasaulyje mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvas vaidina itin svarbų vaidmenį. Ši sistema yra esminė moderniose transporto priemonėse, siekiant sumažinti kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį ir padidinti variklio efektyvumą. Tačiau laikui bėgant, kaip ir bet kuri kita transporto priemonės dalis, EGR sistema gali pradėti gesti, o tai neigiamai veikia variklio darbą, kuro sąnaudas bei aplinkosauginius rodiklius. Šiame straipsnyje aptarsime EGR sistemos, ypač EGR aušintuvo, veikimo principus, dažniausius gedimus, jų požymius ir galimus sprendimo būdus.
Kas yra EGR sistema ir kam ji reikalinga?
Beveik 80 procentų oro, kuriuo kvėpuojame, sudaro azotas. Tačiau susidūrus su itin aukšta temperatūra variklio degimo kameroje, kuri gali siekti 1370°C, paprastai inertinės dujos tampa reaktyvios ir susidaro kenksmingi azoto oksidai (NOx). Šios dujos per išmetimo sistemą patenka į atmosferą. Kad sumažintų šių teršalų kiekį, EGR vožtuvas leidžia tiksliam išmetamųjų dujų kiekiui vėl patekti į įsiurbimo sistemą, efektyviai keičiant į variklį patenkančio oro cheminę sudėtį.
Pagrindinė EGR sistemos paskirtis yra sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant ir staigiai kylant alkūninio veleno apsisukimams, kuomet variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta. Recirkuliuotos dujos žemina degimo temperatūrą variklio viduje, taip sumažindamos azoto oksidų (NOx) susidarymą.
EGR vožtuvo veikimo principai ir tipai
EGR vožtuvas turi du pagrindinius nustatymus: atidarytą ir uždarytą, nors padėtis gali skirtis priklausomai nuo variklio darbo sąlygų. Užvedus variklį, EGR vožtuvas dažniausiai yra uždarytas. Tuščiosios eigos ir mažo greičio metu, kai automobiliui reikia tik nedidelės galios ir deguonies kiekio, vožtuvas palaipsniui atsidaro - tuščiąja eiga jis gali būti atidarytas iki 90%.
Išmetamųjų dujų ir švaraus oro kiekio santykį reguliuoja variklio valdymo kompiuteris, priklausomai nuo variklio darbo sąlygų. Verta prisiminti, kad daug dažniau vožtuvas būna uždarytoje, o ne atidarytoje padėtyje. Jis atsidaro tik važiuojant mažomis arba vidutinėmis apsukomis, kai varikliui nereikia daug deguonies. Esant mažiau deguonies, praskiestas mišinys dega lėčiau, todėl degimo kameroje temperatūra sumažėja beveik 150 laipsnių Celsijaus, o tai sumažina azoto oksidų susidarymą.
EGR vožtuvų tipai:
- Dyzeliniai aukšto slėgio EGR vožtuvai nukreipia didelio srauto ir daug suodžių turinčias išmetamąsias dujas prieš patekdamos į kietųjų dalelių filtrą. Šios dujos per vamzdį arba vidinius cilindro galvutės kanalus grąžinamos į įleidimo kolektorių.
- Dyzeliniai žemo slėgio EGR vožtuvai nukreipia išmetamąsias dujas po to, kai jos praeina per kietųjų dalelių filtrą. Šios dujos turi mažesnį srautą, tačiau yra beveik visiškai švarios nuo suodžių.
- Benzino EGR vožtuvai nukreipia išmetamąsias dujas panašiai kaip aukšto slėgio dyzelino ekvivalentas.
- Vakuuminiai EGR vožtuvai naudoja vakuuminį solenoidą, kad vakuumas atitiktų diafragmą ir savo ruožtu atidarytų bei uždarytų EGR.
- Skaitmeniniuose EGR vožtuvuose yra elektromagnetinis arba žingsninis variklis ir daugeliu atvejų grįžtamojo ryšio jutiklis.
EGR aušintuvas: paskirtis ir veikimas
EGR aušintuvas yra svarbi automobilio išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos dalis. Jo pagrindinė funkcija - aušinti išmetamąsias dujas, kurios vėliau grąžinamos atgal į įsiurbimo kolektorių. Tai padeda dar labiau sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas ir pagerinti variklio efektyvumą.
EGR aušintuvas naudoja aušinimo skystį, kad sumažintų išmetamųjų dujų temperatūrą iki optimalios ribos. Kai išmetamosios dujos yra aušinamos, jos mažiau kenkia varikliui ir aplinkai. Vėsesnės dujos efektyviau prisideda prie degimo temperatūros mažinimo, o tai tiesiogiai lemia mažesnį NOx susidarymą.
Dažniausi EGR sistemos gedimai ir jų priežastys
EGR vožtuvai veikia agresyvioje aplinkoje, kurioje vyrauja aukšta temperatūra ir išmetamųjų dujų užterštumas, todėl laikui bėgant jie susidėvi. Vienintelė didžiausia gedimo priežastis yra anglies dalelių kaupimasis išmetamosiose dujose išilgai EGR ir įsiurbimo sistemos kanalų. Laikui bėgant tai užkemša vamzdžius, išmetamųjų dujų kanalus ir galiausiai vožtuvo stūmoklio mechanizmą, dėl kurio jis gali užstrigti uždarytoje arba atidarytoje padėtyje.
Kitos dažnos problemos apima:
- Užstrigęs EGR vožtuvas (atidarytas arba uždarytas): Anglies nuosėdos gali veiksmingai užkimšti tarpus tarp sklendės ir dangtelio, neleisdamos vožtuvui tinkamai veikti.
- Sugedęs EGR padėties jutiklis: Elektroniniai EGR vožtuvai turi integruotą padėties jutiklį. Jei šis sugedęs, variklio valdymo blokas (ECU) neteisingai valdo EGR sistemą.
- Vakuumo nuotėkis (vakuminėse sistemose): Senuose modeliuose EGR vožtuvą valdo vakuumas. Įtrūkusi ar atsijungusi vakuuminė žarnelė gali sutrikdyti sistemos veikimą.
- Elektrinės grandinės gedimai: Instaliacijos ar ECU jungčių pažeidimai gali sukelti EGR sistemos gedimus elektroniniuose modeliuose.
Specifiniai EGR aušintuvo gedimai
EGR aušintuvas, kaip ir pats vožtuvas, yra jautrus išmetamųjų dujų poveikiui ir gali susidurti su specifinėmis problemomis:
- Suodžių ir anglies nuosėdų kaupimasis: Tai yra viena iš pagrindinių EGR aušintuvo problemų, dėl kurios gali sutrikti jo efektyvumas arba net visiškai užsikimšti.
- Aušinimo skysčio pratekėjimas: Jei EGR aušintuvas pradeda leisti aušinimo skystį (dažnai dėl korozijos ar įtrūkimų), gali kilti rimtų variklio problemų, įskaitant variklio perkaitimą.
- Korozija arba mechaninis poveikis: Nuolatinis karštų dujų ir aušinimo skysčio poveikis gali sukelti aušintuvo koroziją. Taip pat galimi mechaniniai pažeidimai.
- Užsikimšimas: Jei EGR aušintuvas visiškai užsikemša, išmetamosios dujos nebegali tinkamai cirkuliuoti, dėl ko gali kilti rimtų variklio veikimo sutrikimų.
EGR gedimų simptomai
Simptomai, susiję su EGR vožtuvo ir aušintuvo gedimu, yra panašūs į daugelio kitų variklio valdymo komponentų simptomus, todėl daugeliui technikų EGR gedimai ir toliau kelia galvos skausmą. Svarbu laiku pastebėti šiuos požymius, kad būtų galima išvengti brangesnių problemų ateityje:
- Netolygus variklio darbas laisvąja eiga: Jei variklis dirba netolygiai arba pernelyg vibruoja laisva eiga, tai gali būti susiję su užstrigusiu vožtuvu, kuris netinkamai reguliuoja oro ir degalų santykį. Variklio valdymo blokas gali bandyti stabilizuoti tuščiosios eigos apsisukimus keisdamas kitus parametrus, pvz., praleidžiamo oro srautą ar purkštukų darbą.
- Sumažėjęs variklio dinamiškumas ir trūkčiojimas: Jeigu jaučiasi galios praradimas, uždelsimas iš akceleratoriaus, prastas akseleratoriaus pedalo „atsakas“ arba „duobės“ greitėjant, tai gali byloti apie EGR gedimą. Ypač esant didesniam sūkių dažniui, kai varikliui reikia daugiau deguonies.
- Padidėjusios kuro sąnaudos: Netinkamai veikianti EGR sistema gali sutrikdyti degimo procesą, dėl ko variklis naudoja daugiau degalų.
- „Check Engine“ lemputė: Beveik visada, kai sugenda EGR vožtuvas, prietaisų skydelyje iš karto užsidega lemputė „Check Engine“. Dažnai nuskaičius su kompiuteriu klaidas, matomas kodas, pvz., P0401 (nepakankamas EGR srautas), P0402 (per didelis EGR srautas), P0403 (EGR valdymo grandinės sutrikimas) arba P0405 (per žema jutiklio įtampa). Tačiau ši lemputė gali signalizuoti ir apie kitus variklio gedimus (įpurškimo sistemos, srauto matuoklio, lambda jutiklio).
- Kalenimo, spragsėjimo arba džeržgimo garsai: Džeržgiantis arba stuksenantis variklis esant mažoms apsukoms yra dar vienas EGR vožtuvo gedimo požymis. Užuot tolygiai dirbęs, variklis ima skersiotis ir ūžti, kai mišinio kiekis yra mažas.
- Balti dūmai iš duslintuvo ir aušinimo skysčio netekimas: Tai ypač būdingi EGR aušintuvo gedimo simptomai. Įtrūkus aušintuvui, aušinimo skystis patenka į išmetamąsias dujas, dėl ko atsiranda balti dūmai. Taip pat gali atsirasti variklio perkaitimas.
- Padidėjusi tarša ir nepraeitas emisijų testas: Neefektyvi arba netinkamai veikianti EGR sistema didina išmetamųjų teršalų kiekį, dėl to transporto priemonė gali nepraeiti techninės apžiūros.
- Variklio užgesimas: Sunkiais problemos atvejais netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali sukelti variklio užgesimą, ypač nepatogiais momentais, pvz., įvažiuojant į žiedinę sankryžą ar sukant kairėn judriame eisme.
- Juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio: Jei EGR vožtuvas veikia netinkamai ir kompiuteris gauna neteisingus mišinio sudėties rodmenis, jis gali bandyti tai kompensuoti didesniu degalų kiekiu. Per daug sodrus ir nesudegęs mišinys yra paprastas būdas juodiems dūmams atsirasti, nes temperatūra cilindre yra per žema, kad sudegtų visi degalai, susidaro suodžiai.
Dažniausi blogo EGR vožtuvo simptomai | EGR gedimo požymiai
EGR problemų diagnozavimas ir sprendimo būdai
EGR problemų diagnozavimas paprastai prasideda nuo transporto priemonės diagnostikos per OBD-II sistemą. Specialistas ieškos gedimų kodų, susijusių su EGR arba davikliais, ir atliks vizualinę apžiūrą, kad nustatytų anglies nuosėdų kaupimąsi ar kitus mechaninius pažeidimus. Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, tačiau toliau eksploatuojant automobilį atsiras papildomų problemų, susijusių su įkaitusių dujų ir variklio alyvos garų sąveika. Todėl problemą geriau spręsti neatidėliojant.
Galimi EGR problemų sprendimo būdai:
- Keitimas į naują: Tai yra idealus ir rekomenduojamas problemos sprendimas - pakeisti visą sistemą nauja. Tai pats patikimiausias būdas, tačiau ir pats brangiausias. Bet kurioje aptarnavimo instrukcijoje rašoma, kad sistema yra riboto resurso ir idealiu atveju tarnaus 70-100 tūkst. kilometrų.
- Valymas: Jeigu EGR vožtuvas ar aušintuvas yra tik užsikimšęs suodžiais, jį galima bandyti valyti. Tam reikia kruopščiai išvalyti vožtuvo ir jo kojelės paviršių bei ortakius, kuriais keliauja išmetamosios dujos, naudojant cheminius preparatus. Svarbu vengti bet kokio chemikalo patekimo ant guminės diafragmos, nes cheminiai valikliai gali ją pažeisti. Periodiškai „aptarnaujant“ sistemą, jos gyvavimo laikas pailgės, o kai kurias išėjusias iš rikiuotės sistemas galbūt pavyks prikelti „antram gyvenimui“.
- Programinis EGR išjungimas (remappingas): Tai yra naujausias metodas, taikomas atsiradus galimybei perrašinėti variklio valdymo kompiuterius. Jo esmė - pakeisti variklio valdymo programą taip, kad joje „nebeliktų vietos“ EGR vožtuvui. Tai savotiškas mini chiptuningas, arba tiksliau - remappingas. Šis sprendimo būdas laikomas vienu geriausių, nes teisingai suprogramavus variklio valdymo kompiuterį, teisingai sukoreguojamas oro ir kuro santykis, dėl ko variklis dirba taip, kaip turėtų. Kadangi nėra intervencijos į elektrines grandines, variklio valdymo sistema gauna teisingą informaciją iš atitinkamų daviklių. Tačiau šis metodas, kaip ir visi anksčiau minėti, turi minusų - išlieka pagrindinis aspektas, dėl ko šie vožtuvai montuojami, t. y., ekologija.
- Emuliatoriaus montavimas: Galima įmontuoti EGR vožtuvo emuliatorių, kurio esminis veikimo principas - apgauti variklio kompiuterį, kad šis manytų, jog EGR vožtuvas veikia. Tai nėra pats optimaliausias problemos šalinimo metodas, nes atliekama intervencija į automobilio laidyną (nukarpomi/nupjaunami laidai), o prijungus emuliatorių dažnai pastebimas nedidelis traukos sumažėjimas. Emuliatorius išsprendžia tik dalį problemos - jis „išjungia“ tik avarinį variklio režimą, bet nepakeičia tos dalies oro, kuri turėtų patekti į variklį esant veikiančiam EGR vožtuvui.
- Užaklinimas ir atjungimas: Tai yra pats pigiausias būdas, kurį galima pritaikyti tik kai kuriuose senesniuose varikliuose su vakuumine EGR valdymo sistema. Variklio darbui turi tokį patį minusą kaip ir emuliatoriaus pastatymas - variklis negauna pilno oro kiekio, kurio jam reikia.
Priežiūros rekomendacijos:
Norint išvengti problemų su EGR sistema ir aušintuvu, svarbu reguliariai jį prižiūrėti. Laikykitės rekomenduojamų intervalų dėl tepalų keitimo, naudokite geros kokybės degalus ir laiku keiskite oro filtrus, kad sumažintumėte anglies nuosėdų susidarymą EGR sistemoje. Taip pat profilaktiškai rekomenduojama naudoti kuro priedus, kurie padės tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti EGR nuo suodžių.
Svarbu: EGR atjungimo pasekmės
Mūsų nuomone, atjungti, išpjauti ar „apgauti“ automobilių sistemose esančius įrenginius yra nekorektiška, nors suprantame, kad dauguma vairuotojų tiesiog nežino, kas yra EGR ir kam jis reikalingas. Atjungus EGR, išsprendžiama tik tai, kad jis „nekels galvos skausmo“. Tačiau tokiu atveju kuro mišinys taps nekontroliuojamas, dėl ko padidės degimo temperatūra variklio degimo kamerose. EGR misija yra sumažinti degimo temperatūrą iki to lygio, kad NOx dujos neatsirastų.
Dėl aukštesnės temperatūros ir azoto oksido dujų poveikio variklio tepalui, motorui teks dirbti daug sudėtingiau ir ekstremaliau (ne tokiais parametrais, kokiais turėtų). NOx dujos pro kompresinius žiedus patenka į karterį ir reaguoja tiesiogiai su variklio alyva, dėl ko alyva degraduoja, trumpėja jos tarnavimo laikas, naikinamos plovimo savybės. Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė ir velenai. Tai trumpina paties variklio resursą.
Be to, neefektyvi arba netinkamai veikianti EGR sistema didina išmetamųjų teršalų kiekį, dėl to transporto priemonė gali nepraeiti techninės apžiūros. Svarbu paminėti ir tai, kad prastas EGR darbas gali padidinti degimo temperatūrą, dėl to viskas gali pradėti smarkiai detonuoti, kaisti iki nevaldomų temperatūrų ir ilgainiui net sugadins variklio vidines dalis. Taigi, siūlome gerai pagalvoti prieš nusprendžiant panaikinti EGR, nes variklis suprojektuotas taip, kad tinkamai veiktų su išmetamųjų dujų recirkuliacija.
tags: #opel #egr #ausintuvas