Transportas yra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis, atliekantis gyvybiškai svarbias funkcijas ekonomikoje ir kasdieniame gyvenime. Skirtingos transporto rūšys pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios lemia jų pritaikymą įvairioms reikmėms - nuo krovinių pervežimo iki keleivių mobilumo užtikrinimo. Transporto sistemų klasifikacija gali būti atliekama pagal daugybę kriterijų, įskaitant vežamų krovinių ir keleivių judėjimo kelius, teikiamų paslaugų pobūdį, transporto priemonių nuosavybę ir bendrąją paskirtį.
Transporto rūšių klasifikacija
Pagal kelių, kuriais judama, tipą, transportas skirstomas į:
- Sausumos transportą, apimantį automobilių, geležinkelių (įskaitant metropoliteną), vamzdynų, kinkinių, nešulinį, dviračių ir kitas transporto priemones.
- Vandens transportą, skirstomą į jūrų ir upių transportą.
- Oro transportą, kuriam priklauso civilinė aviacija.
Pagal teikiamų paslaugų pobūdį išskiriamas krovininis ir keleivinis transportas. Pagal transporto priemonių nuosavybę skiriamas privatus ir viešasis transportas. Pagal paskirtį transporto priemonės gali būti bendrojo naudojimo, specialiosios (komercinės) ir asmeninės (gyventojų lengvieji automobiliai, motociklai, dviračiai, valtys, jachtos, lėktuvai ir kt.).
Pagrindinės transporto rūšys ir jų charakteristikos
Geležinkelių transportas
Geležinkelių transportas pasižymi saugumu ir pakankamu greičiu, leidžiančiu vežti didelius krovinių ir keleivių kiekius, nepaisant įvairių oro sąlygų. Tačiau šio transporto trūkumai apima būtinybę turėti geležinkelių linijas, polinkį į monopolizaciją, o tarptautiniuose maršrutuose - krovinių perkrovimo poreikį dėl skirtingų šalių geležinkelių linijų pločio.
Automobilių transportas
Automobilių transportas yra greitas, lankstus ir universalus, pasaulyje dominuojantis pagal transporto priemonių skaičių. Daugelis automobilių yra specializuoti, pritaikyti konkrečių krovinių vežimui. Automobiliai dažniausiai yra privati nuosavybė, suteikianti galimybę jais naudotis pagal individualius poreikius. Šia transporto priemone galima pasiekti bet kurį maršrutą ir pristatyti krovinius tiesiai gavėjams ("nuo durų iki durų"). Dėl šios priežasties automobiliai dažnai naudojami paskirstant didesniais kiekiais jūrų, upių, geležinkelių ar oro transportu atgabentus krovinius į mažesnius vienetus. Automobilių transporto trūkumai yra santykinai maža talpa, didelės vieno keleivio vežimo sąnaudos, priklausomybė nuo oro sąlygų, eismo spūstys ir avarijos, taip pat didelis ekologinis poveikis, ypač miestuose, kur automobiliai yra pagrindinis oro taršos ir triukšmo šaltinis. Automobiliai efektyviausiai naudojami trumpais atstumais (iki 200 km) ir miestuose.
Vandens transportas
Jūrų transportas yra lėčiausias, tačiau vienas pigiausių (po vamzdynų transporto) būdų vežti krovinius. Laivai pasižymi dideliu talpumu ir yra nepakeičiami pervežant krovinius į kitus žemynus ir salas. Jūrų transportas priklauso nuo jūrų uostų infrastruktūros, o žiemos sezonu kai kurie uostai gali užšalti. Upių transportas naudoja mažesnius ir lėtesnius laivus nei jūrų transportas. Dėl upių užšalimo žiemą, upių transportas dažnai veikia nereguliariai, daugiausia vidutinio nuotolio maršrutais, vežant statybines medžiagas, akmens anglį, rūdą, medieną ir kitus krovinius, kurių nereikia skubiai pristatyti. Keleivinis vandens transportas išsivysčiusiose šalyse 21-ajame amžiuje patyrė nuosmukį.
Oro transportas
Oro transportas yra greičiausias, tačiau ir brangiausias. Lėktuvų talpa yra ribota, todėl šis transportas labiausiai tinka didelius atstumus (virš 1000 km) keliaujantiems keleiviams, greitai gendantiems produktams, vertingiems kroviniams ir skubiam oro paštui vežti. Nors oro transportu pervežama mažiau nei 0,3 % visų pasaulio krovinių pagal svorį, jų vertė sudaro apie 35 % visų transporto krovinių vertės.
Vamzdynų transportas
Vamzdynų transportas yra išimtinai krovininis, pigiausias ir nereikalaujantis daug aptarnaujančio personalo. Jis naudojamas naftai, jos produktams, gamtinėms dujoms, vandeniui ir kitiems skysčiams bei dujoms transportuoti. Šis transportas užtikrina nenutrūkstamą tiekimą bet kokiomis oro sąlygomis ilgu nuotoliu su minimaliais nuostoliais, todėl jo ekonominė reikšmė sparčiai auga.
Transporto vaidmuo ekonomikoje ir visuomenėje
Transportas yra esminis visų ekonomikos šakų variklis, užtikrinantis žaliavų, medžiagų ir kuro pristatymą į gamybos įmones bei pagamintos produkcijos paskirstymą tarp pardavėjų ir vartotojų. Jis yra teritorinio darbo pasidalijimo pagrindas, leidžiantis plėtoti gamybą toliau nuo vartojimo centrų, palaikyti ryšius tarp ūkio šakų, regionų ir valstybių, skatinti prekybą, turizmą ir gyventojų migraciją.
Transporto išsivystymo lygis skiriasi tarp šalių: išsivysčiusiose šalyse jis yra gerokai pažengęs, tuo tarpu Trečiojo pasaulio valstybėse dažnai dominuoja viena ar dvi transporto rūšys, o kitos atsilieka. Daugelyje šių šalių kelių dangos nėra tinkamos, o jūrų transportu krovinius dažniausiai veža užsienio laivynas.
Transporto poveikis aplinkai ir saugumo aspektai
Transportas, ypač automobilių, yra didžiausias pasaulio naftos produktų vartotojas. Jis teršia orą išmetamosiomis dujomis ir kietosiomis dalelėmis, teršia vandenis, sukelia triukšmą ir užima didelius plotus miestuose (iki 50 % miestų teritorijų gali užimti kelių, stovėjimo aikštelių, garažų, degalinių ir kitos automobilių transporto infrastruktūros).
Saugumo užtikrinimui ir tinkamam transporto priemonių naudojimui keliami griežti reikalavimai. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms. Yra nustatyti reikalavimai padangoms eksploatuoti priklausomai nuo sezono, taip pat privalomos priemonės, tokios kaip avarinio sustojimo ženklas, gesintuvai ir pirmosios pagalbos rinkiniai.
Transporto priemonių kategorizavimas ir vairavimo teisės
Transporto priemonės skirstomos į skirtingas kategorijas, kurios apibrėžia jų techninius parametrus ir leidžiamą vairuoti amžiaus ribą. Pagrindinės transporto priemonių kategorijos yra A, B, C ir D, tačiau egzistuoja ir smulkesnis skirstymas (pvz., AM, A1, A2, A, B1, B, BE, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE, T).
- B1 kategorija apima tris ar keturiais ratais varomas transporto priemones, kurių didžiausias konstrukcinis greitis viršija 45 km/h arba variklio darbinis tūris viršija 50 cm³, o nepakrautos transporto priemonės masė neviršija 550 kg. Asmenys, turintys B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, negali vairuoti įprastų lengvųjų automobilių. Ši kategorija populiarėja, o vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas nuo šešiolikos metų.
- B kategorija apima transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurios skirtos vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo.
- BE kategorija reikalinga vairuoti lengvojo automobilio ir didesnės masės priekabos junginį.
- B kategorijos kodas (96) leidžia vairuoti transporto priemonių junginį, kurio bendroji masė didesnė kaip 3500 kg, bet ne didesnė kaip 4250 kg.
Lietuvos Respublikoje galioja Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Taip pat pripažįstami nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, išduoti pagal 1949 m. Ženevos ir 1968 m. Vienos konvencijas, jei vairuotojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Transporto priemonių techniniai reikalavimai ir klasifikacija
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių reikalavimai nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo tvarką. Kiekviena transporto priemonė turi savo kodą, susidedantį iš trijų dalių, nurodančių jos kategoriją, klasę ir kėbulo tipą.
- M kategorija apima transporto priemones, skirtas keleiviams vežti (pvz., automobiliai, autobusai).
- N kategorija apima transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (pvz., sunkvežimiai).
- G kategorija apima padidinto važumo transporto priemones (visureigius).
Pagal kėbulo tipą transporto priemonės gali būti klasifikuojamos kaip sedanas (AA), universalas (AB), mikroautobusas (AC), kupė (AD), kabrioletas (AE), visureigis (AF), limuzinas (AG) ir kt. Taip pat apibrėžiami specialios paskirties transporto priemonės, tokios kaip gyvenamieji automobiliai (SA), valymo automobiliai (SS) ir kt.
Istorinė transporto evoliucija
Seniausia transporto rūšis - upių transportas, žinomas nuo akmens amžiaus, vėliau iš jo išsivystė jūrų transportas. Sausumos transporto priemonės (gyvūnų traukiami vežimai) atsirado Šumere penktame tūkstantmetyje prieš Kristų. Ilgą laiką transporto priemonėmis daugiausia buvo vežami kroviniai, kurių nebuvo galima pagaminti vartojimo vietoje. 16-17 a. pradėta reguliariai vežti keleivius ir paštą sausumos keliais. 19 a. viduryje paplito geležinkelių transportas, o 19 a. pabaigoje atsirado ir pradėjo plėtotis automobilių ir naftotiekių transportas. Po Antrojo pasaulinio karo automobilių ir oro transportas ėmė konkuruoti su geležinkelių transportu, mažindamas pastarojo ekonominę reikšmę.
tags: #kur #naudojame #skirtingas #transporto #priemones