Automobilio kuro sistema yra esminė variklio veikimo dalis, atsakinga už degalų tiekimą iš kuro bako į variklį. Šiuolaikinėse transporto priemonėse vis dažniau naudojamos aukšto slėgio kuro įpurškimo sistemos, tokios kaip „Common Rail“, kurios užtikrina efektyvų kuro sudeginimą ir mažesnę taršą. Tinkamas šių sistemų veikimas priklauso nuo daugelio komponentų, tokių kaip kuro vamzdeliai, žarnos, siurbliai ir filtrai, darnaus darbo.
Kuro sistemos komponentai
Kuro sistema apima kelias svarbias dalis, kurios kartu užtikrina kuro tiekimo efektyvumą.
Kuro bakas ir jo dalys
Kuro bakas, dar vadinamas degalų baku, yra vienas iš esminių automobilių ir kitų transporto priemonių kuro sistemos komponentų. Jo pagrindinė funkcija - saugoti ir tiekti kurą į variklį. Kuro bako konstrukcija ir jo veikimo principai yra tiesiogiai susiję su transporto priemonės veikimo efektyvumu ir saugumu.
- Kuro įpylimo anga yra vieta, kurioje kuras įpilamas į kuro baką per degalų pistoletą. Tai pirmoji sąlyčio vieta tarp transporto priemonės ir degalų.
- Kuro bako dangtelis yra apsauginė dalis, uždengianti kuro įpylimo angą. Šis dangtelis ne tik apsaugo nuo kuro išgaravimo, bet ir nuo kuro užteršimo bei vagysčių.
- Kuro siurblys yra viena svarbiausių kuro sistemos dalių, atsakinga už kuro tiekimą iš bako į variklį. Daugumoje šiuolaikinių automobilių kuro siurblys yra įmontuotas tiesiai į kuro baką.
- Kuro lygio jutiklis yra prietaisas, kuris stebi kuro kiekį bake ir perduoda šią informaciją vairuotojui per kuro lygio indikatorių automobilio prietaisų skydelyje.
- Kuro grįžtamoji linija yra vamzdelis, per kurį perteklinis kuras, neperduotas varikliui, grįžta atgal į kuro baką.
- Kuro filtrai yra svarbūs komponentai, užtikrinantys, kad į variklį patektų švarus kuras, be jokių priemaišų ar teršalų.
- Degalų išsiplėtimo kamera yra dalis, kuri padeda sugerti kuro bakelyje susidariusius garus ir perteklinį kurą, kai jo temperatūra padidėja.
- Kuro ventiliacijos sistema leidžia kuro bakui "kvėpuoti", reguliuodama kuro garų slėgį ir užtikrindama, kad garai nepatektų į atmosferą.
Kai kurie kuro bakai turi vidines pertvaras, kurios padeda išvengti kuro bangavimo važiuojant nelygiais keliais arba staiga manevruojant.
Kuro įpylimo vamzdeliai (garlavinos) ir žarnos
Kuro įpylimo vamzdeliai, garlavinos ir kuro žarnos atlieka svarbų vaidmenį kuro sistemoje, užtikrindamos, kad kuras saugiai patektų į variklį.
Kuro įpylimo vamzdis (garlavina)
Kuro įpylimo vamzdis (dar vadinamas garlavina) yra vamzdis, per kurį kuras iš degalų pistoleto patenka į automobilio kuro baką. Jis jungia kuro bako kaklelį su kuro įpylimo anga, esančia transporto priemonės išorėje. Vamzdis turi tam tikrą nuolydį, kuris užtikrina sklandų kuro tekėjimą.
Vamzdžio apsauginis dangtelis uždengia įpylimo angą, kai kuras nėra pilamas.
Jei vamzdis pagamintas iš metalo, jis gali koroduoti dėl ilgalaikio kontakto su degalais, drėgme ar druska, ypač šaltesniuose klimatuose.
Kuro žarnos
Kuro žarnos yra lankstūs vamzdeliai, kurie jungia įvairius kuro sistemos komponentus, užtikrindami, kad kuras būtų saugiai ir efektyviai tiekiamas iš kuro bako į variklį. Kai variklis veikia, kuro siurblys pumpuoja kurą per žarnas, tiekiant jį į kuro purkštuvus arba karbiuratorių (priklausomai nuo variklio tipo).
Tiek kuro įpylimo vamzdžius, tiek kuro žarnas reikia reguliariai tikrinti dėl nuotėkių, įtrūkimų ar kitų pažeidimų.
Kuro įpylimo vamzdžiai, ypač jei jie pagaminti iš metalo, gali būti veikiami korozijos ir rūdžių, ypač drėgnose ar šaltose sąlygose. Kuro sistemos komponentai, tokie kaip žarnos ir vamzdžiai, turi būti apsaugoti nuo fizinių pažeidimų.
Kuro siurblys
Kuro siurblys yra esminis automobilio kuro sistemos komponentas, atsakingas už kuro tiekimą iš kuro bako į variklį. Be tinkamai veikiančio kuro siurblio, variklis negalėtų gauti reikiamo kuro kiekio, o tai lemtų prastą veikimą ar net variklio sustojimą. Kuro siurblys yra atsakingas už kuro transportavimą iš automobilio kuro bako į variklį. Jis veikia kartu su kitais kuro sistemos komponentais, tokiais kaip kuro filtrai ir purkštukai, kad užtikrintų, jog variklis gautų optimalų kuro kiekį reikiamu slėgiu.
Kuro siurblių tipai
Yra keli skirtingi kuro siurblių tipai, kurie naudojami priklausomai nuo automobilio modelio, variklio tipo ir kuro sistemos konstrukcijos:
- Mechaniniai kuro siurbliai dažniausiai naudojami senesniuose automobiliuose su karbiuratoriais. Šie siurbliai varomi variklio mechaniniais judesiais ir veikia pagal kamščio principą.
- Elektriniai kuro siurbliai yra dažniausiai naudojami šiuolaikiniuose automobiliuose su įpurškimo sistemomis. Šie siurbliai maitinami elektra ir kontroliuojami variklio valdymo kompiuterio, kuris užtikrina tikslų kuro tiekimą ir slėgį nepriklausomai nuo variklio sūkių.
- Aukšto slėgio kuro siurbliai dažniausiai naudojami moderniose tiesioginio įpurškimo sistemose. Jie sukuria itin aukštą kuro slėgį, kuris reikalingas tam, kad kuras būtų purškiamas tiesiai į degimo kamerą.
Kuro siurblys yra gyvybiškai svarbus automobilio komponentas, kuris tiesiogiai veikia variklio veikimą ir kuro ekonomiją. Šiuolaikiniai kuro siurbliai yra technologiškai pažangūs ir užtikrina tikslų bei efektyvų kuro tiekimą, tačiau jie reikalauja tinkamos priežiūros.
Kuro filtrai ir purkštukai
- Kuro filtrai yra skirti pašalinti priemaišas ir nešvarumus iš kuro prieš jam patekant į variklį. Kuro filtras gali būti įmontuotas kuro bake, šalia kuro siurblio arba kitose sistemos vietose.
- Kuro purkštukai yra atsakingi už tikslaus kuro kiekio purškimą į variklio cilindrus.
- Kuro slėgio reguliatorius yra komponentas, kuris palaiko pastovų kuro slėgį kuro sistemoje. Šis slėgis yra būtinas tam, kad purkštukai veiktų optimaliai ir variklis gautų reikiamą kuro kiekį.
Aukšto slėgio kuro sistemos diagnostika
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. ir net praėjus daug metų, jų diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis, reikalingas variklio užvedimui, yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose jau apie 250 Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne dyzelinėje kuro sistemoje.
Kas yra „Common Rail“ degalų įpurškimas? 🔧
Žemo slėgio sistemos patikra
Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus, t. y., slėgį ir srautą. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia 3,5 Bar ir 2 l/min. Jeigu testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypač žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo vamzdeliuose, esančiuose po automobilio dugnu. To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės.
Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus 0,1 Bar arba vakuumo neturi būti visai - tai reiškia, kad kuro filtras švarus. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.
Aukšto slėgio siurblio diagnostika
Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant.
Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270).
Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats common rail aukšto slėgio siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant common rail aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą. Solenoidiniai kuro srauto vožtuvai veikia dviem kryptimis: jie atsidaro arba užsidaro.
Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo turi siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus). Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio common rail siurblyje priežastimi.
Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys, tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės. Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 s. ir slėgio monometro pagalba galima pamatyti kuro siurblio sudaromą slėgį. Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti arba remontuoti common rail siurblį. Galbūt CR siurblys nėra sugedęs ir slėgis dingsta kažkur kitur.
Kuro purkštukų patikra
Kitas tyrimų etapas yra common rail purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamojo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, reikalingi specialūs priešpriešinio slėgio grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko.
Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Jeigu prie žemo slėgio grįžtamasis kuro srautas iš purkštuko nėra didelis, tai dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri.
Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo pakeitimo reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko įpurškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui).
Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzūrėlės, manometrai, jungtys, diagnostikos įranga).
Elektroniniai valdymo blokai ir rėlės
Automobilio elektronika yra sudėtinga sistema, kurioje įvairūs komponentai veikia kartu, užtikrindami efektyvų automobilio veikimą. Tarp svarbiausių šių komponentų yra rėlės ir valdymo blokai.
Rėlės yra elektromagnetiniai jungikliai, kurie leidžia valdyti aukštos galios grandines naudojant mažos galios signalus. Automobiliuose rėlės naudojamos tam, kad apsaugotų sudėtingesnes elektronines sistemas nuo didelių srovių ir užtikrintų saugų komponentų veikimą.
Valdymo blokai (ECU - elektroniniai valdymo blokai) yra mikroprocesoriais pagrįsti prietaisai, kurie kontroliuoja ir reguliuoja įvairias automobilio funkcijas. Šie blokai veikia kaip automobilio smegenys, tvarkydami informaciją iš jutiklių ir kitų elektroninių komponentų bei priimdami sprendimus, kaip turėtų veikti automobilio sistemos.
Rėlės ir valdymo blokai yra būtini siekiant užtikrinti, kad automobilis veiktų sklandžiai, saugiai ir efektyviai. Kaip ir bet kuri kita elektroninė sistema, rėlės ir valdymo blokai gali sugesti.
Rėlės ir valdymo blokai yra pagrindiniai automobilio elektroninės sistemos komponentai, atsakingi už įvairių funkcijų kontrolę ir saugumą. Nors šie elementai yra patvarūs ir ilgalaikiai, svarbu laiku pastebėti gedimo požymius ir reguliariai atlikti diagnostiką.
tags: #opel #auksto #slegio #kuro #vamzdeliai