Eismo saugumas yra bendra visų eismo dalyvių atsakomybė. Nors Kelių eismo taisyklės (KET) apibrėžia aiškias elgesio normas, realiame gyvenime svarbu ne tik žinoti taisykles, bet ir gebėti efektyviai bendrauti su kitais eismo dalyviais. Vairuotojai dažnai jaučiasi užsidarę savo automobiliuose, tačiau visi esame viename kelyje, todėl vieno vairuotojo elgesys turi realią įtaką kitų saugumui. Todėl abipusis supratimas ir tinkama komunikacija yra būtini, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse, kur eismas intensyvesnis ir situacijos keičiasi greičiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atkreipti kitų vairuotojų dėmesį gyvenvietėse, naudojant įvairias komunikacijos priemones ir atsižvelgiant į saugaus eismo principus.
Bendravimo priemonės kelyje ir jų naudojimas
Kelių eismo taisyklės numato įspėjamuosius signalus, kurie gali būti naudojami bendravimui kelyje. Tai apima posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimą (gali būti rodomi ranka), garso signalo įjungimą, žibintų šviesos perjunginėjimą, avarinės šviesos signalizacijos naudojimą bei avarinio sustojimo ženklo statymą. Kaip ir kada juos naudoti, apibrėžta XI KET skyriuje „Įspėjamieji signalai“.
Garsinio signalo naudojimas gyvenvietėse
Vairuotojas turi įsidėmėti, kad garsiniu signalu galima signalizuoti tik įspėjant. Gyvenvietėse garso signalų naudoti neleidžiama, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Kai tam tikrame kelio ruože arba gyvenvietėje garsiniai signalai yra draudžiami, vairuotojai turi ne tik susilaikyti nuo jų panaudojimo, bet ir būti atidesni bei atsargesni.
Tačiau, susidarius kokiai nors netikėtai situacijai, pavyzdžiui, važiuojamojoje kelio dalyje netoli nuo automobilio pasirodžius neatsargiam pėsčiajam, įspėjantį garsinį signalą duoti ne tik galima, bet ir būtina. Šiuo atveju garsinis signalas būna vienintelė išgelbėjimo priemonė pėsčiajam, nes sustabdyti automobilį tokiame mažame atstume neįmanoma. Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad garsinis signalas naudotinas perspėjimui, pavyzdžiui, prieš lenkiant kitą automobilį ne gyvenvietėje.
Kad nieko neišgąsdintų, vairuotojas turi signalizuoti garsiniu signalu nelabai stipriai (ilgai) ir iš pakankamai toli. Privalu žinoti, kad teisminio avarijos nagrinėjimo metu visada klausiama, ar teisingai kaltinamasis vairuotojas panaudojo garsinį signalą, kad įspėtų katastrofos auką. Svarbu nepiktnaudžiauti garsiniu signalu, nes tai gali sukelti neigiamas emocijas ir padidinti įtampą kelyje. „Garsinis signalas dar nė vieno neperauklėjo, tik suerzino.“
Posūkių ir žibintų šviesos
Posūkių signalų naudojimas: Vienas iš pagrindinių pranešimų, kuriuos siunčiame kitiems vairuotojams, yra signalas, kad ketiname keisti judėjimo kryptį. Tai labai svarbus, su eismo saugumu susijęs pranešimas. Posūkio signalas turi būti įjungtas prieš manevrą, o vairuotojas privalo įsitikinti, kad planuojamas manevras yra įmanomas ir turi pakankamai vietos. „Paskutinę akimirką nulenkta įspėjamojo posūkio signalo svirtelė ne tik sukelia kitų nepasitenkinimą, bet ir dažnai nepalieka laiko iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojui sureaguoti ar išvengti susidūrimo.“
Šviesų naudojimas: Mirksėjimas ilgomis šviesomis kaip įspėjamasis signalas draudžiamas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus. Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį (net ir gyvenvietėje), galima perjunginėti šviesas.
Rankų gestai ir akių kontaktas
Užstatytose vietovėse, važiuojant mažesniu greičiu ir esant mažesniems atstumams tarp transporto priemonių, bendravimui gali būti naudojami įvairūs rankų ar galvos gestai ar net akių kontaktas. Pavyzdžiui, pakeldami ranką, galime atsiprašyti už klaidą arba padėkoti kitam vairuotojui, o parodydami kryptį, galime informuoti, kad įleidžiame kitą automobilį į pagrindinį kelią. Svarbu vengti įnirtingo rankų mosikavimo ar kitų agresyvių gestų, kurie gali sukelti priešingą efektą.
Avarinės šviesos: padėka ar pavojus?
Nors KET taisyklėse avarinės šviesos dienos metu turi būti įjungiamos priverstinai sustojus ar norint įspėti vairuotojus apie kliūtį ar pavojų, daugelyje šalių trumpas avarinio šviesų mirktelėjimas naudojamas kaip padėka ar atsiprašymas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad Vokietijoje, pavyzdžiui, avarinių šviesų mirksėjimas reiškia tiesioginį pavojų ir gali priversti už jūsų važiuojantį vairuotoją staigiai stabdyti. Todėl, kad neklaidintume kitų, avarines šviesas reiktų naudoti kuo rečiau, o padėkoti ar atsiprašyti galima iškėlus ranką, galvos linktelėjimu.
Kaip naudoti vairavimo rankų signalus – vairavimo patarimai
Vairuotojo dėmesys ir emocijų valdymas
Efektyvus bendravimas kelyje priklauso ne tik nuo teisingų signalų naudojimo, bet ir nuo vairuotojo psichologinės būsenos ir gebėjimo sutelkti dėmesį.
Psichologinė būsena ir saugus eismas
Ne paslaptis, kad patiriamas stresas lemia žmogaus išsiblaškymą, apsunkina susikaupimą, o dėl to vairuotojas gali nepastebėti kliūties ar kito eismo dalyvio. Sunkumai darbe, namuose ar socialiniame gyvenime neretai tampa priežastimis, kodėl vairuotojai vieni kitiems tampa mažiau tolerantiški.
Nuovargis yra kur kas dažnesnė eismo nelaimių priežastis negu manoma. Nuvargus labai sumažėja automobilio vairavimo meistriškumas, ir vairuotojas pradeda klysti. Nuvargus sumažėja jutimo organų jautrumas, dažniausiai pablogėja regėjimas naktį, raumenų-judinamasis pojūtis ir judesių koordinacija, atliekami nereikalingi judesiai, sumažėja dėmesio intensyvumas ir atsakomųjų judėjimo reakcijų greitis bei tikslumas. Vairuotojo psichinę veiklą turi stimuliuoti iš išorės gaunama informacija. Yra optimalus informacinės apkrovos dydis. Būdingas nuovargio požymis yra mieguistumas.
Vairuotojas yra mieguistas ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl kitokių priežasčių: eismo monotoniškumo, dėl ilgą laiką atliekamo darbo vienodumo, raumenų tonuso sumažėjimo, aukštos oro temperatūros kabinoje, daug prisivalgius. Tokioje būklėje pablogėja vairuotojo psichinės funkcijos ir susidaro vadinamoji „slopinimo būklė”, „atbukimas”, „kelio hipnozė”. Daug kartų buvo mėginta kovoti su slopinimo būsena, tačiau norimų rezultatų nepasiekta. Tyrimų autoriai rekomenduoja vienodose kelio atkarpose kalbėtis su keleiviais (jeigu tai nesudaro pavojaus eismui), garsiai dainuoti, kramtyti džiovintus vaisius arba rūgščius saldainius. Patartina periodiškai įjungti radijo imtuvą, tačiau reikia vengti monotoniškos ir dėmesį blaškančios muzikos.
Agresija kelyje ir jos valdymas
Agresija kelyje yra pavojinga. Pykčio paveikti vairuotojai dažniausiai yra mažiau tolerantiški, atlieka staigesnius manevrus, nevengia viršyti greičio, staigiai greitėja ir stabdo, važiuoja nesilaikydami saugaus atstumo. Pastebima, kad emocijų paveikti vairuotojai rečiau sustoja prie pėsčiųjų perėjų bei dažniau pažeidžia pirmumo teises kelyje. Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad būtent agresyvus vairavimas neretai tampa tragiškų eismo įvykių priežastimis.
Kaip suvaldyti pyktį ir stresą? Specialistai akcentuoja, kad norint pyktį suvaldyti, pirmiausia jį reikia atpažinti. Skiriamieji įtūžusio vairuotojo elgesio bruožai yra pernelyg greitas važiavimas, saugaus atstumo nesilaikymas, staigus stabdymas, dažnas ir staigus eismo juostų keitimas bei nepaisymas eismo reguliavimo signalų. Pastebėję šiuos bruožus savo vairavime, turėtų pasistengti įvertinti savo elgesį, nusiraminti, giliai kvėpuoti. Jei su emocijomis susidoroti nepavyksta, raginama sustoti leistinoje vietoje, pakvėpuoti grynu oru ir palaukti, kol savijauta pagerės.
Dėmesio sutelkimas į dabartį. Psichologai teigia, kad jei jaučiate susierzinimą, geriau prie vairo nesėsti. Jei vairavimo išvengti neįmanoma, vairuotojas turėtų galvoti apie tai, kas vyksta esamuoju laiku, o ne apie tai, kas jam sukėlė neigiamas emocijas. Geriausia - visą dėmesį sutelkti į vairavimą. Stresinėse situacijose nusiraminti gali padėti ir muzikos klausymasis, tačiau svarbu įvertinti, ar pašaliniai garsai vairuotojo dar labiau neišblaškys.
Lenkiamo ir lenkiančiojo vairuotojo elgesys
Komunikacija yra gyvybiškai svarbi situacijose, susijusiose su lenkimu ir prasilenkimu, ypač kai erdvė yra ribota.
Lenkimo ir prasilenkimo apibrėžimai bei ypatumai
Lenkimas - tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (arba apvažiavimas išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą). Kliūtys yra ne aplenkiamos, bet apvažiuojamos, o kiti eismo dalyviai yra aplenkiami. Prasilenkimas yra viena iš dažniausių situacijų, su kuria susiduria vairuotojai. Tai yra momentas, kai dvi transporto priemonės, važiuojančios priešingomis kryptimis, turi prasilenkti viena su kita. Prasilenkimas tampa svarbus tada, kai tai padaryti sudėtinga dėl per siauro kelio.
Lenkiamo vairuotojo vaidmuo
Lenkiamo vairuotojo vaidmuo prasilenkimo metu yra svarbus norint užtikrinti saugų eismą. Jokiu būdu negalima trukdyti kitiems eismo dalyviams ir kelti jiems pavojų. Aplenkiant transporto priemonę, kurios vairuotojas ribotai mato už jo vykstantį eismą, reikia pasirūpinti, kad pastarasis laiku pastebėtų jį aplenkiantį automobilį.
- Svarbu palaikyti tinkamą greitį: Lenkiamasis vairuotojas turi laikytis tinkamo greičio, kad prasilenkimo metu būtų užtikrinta sauga.
- Laikytis eismo taisyklių: Lenkiamasis vairuotojas turi būti tikslus ir disciplinuotas, laikydamasis eismo taisyklių. Jis turi laikytis savo kelio juostos ir tinkamai informuoti apie savo ketinimus.
- Bendrauti su kitu vairuotoju: Prasilenkimo metu komunikacija yra esminė. Lenkiamasis vairuotojas turi aktyviai bendrauti su kitu vairuotoju, žvilgtelėdamas į jį ir jei reikia naudodamas signalus.
- Būti dėmesingam ir lanksčiam: Lenkiamasis vairuotojas turi nuolat stebėti eismą aplink save ir būti pasiruošęs prisitaikyti prie netikėtų situacijų.
- Laikytis atstumo: Lenkiamasis vairuotojas turi laikytis saugaus atstumo nuo kito automobilio prasilenkimo metu. Tai suteikia pakankamą manevravimo erdvę ir leidžia tinkamai reaguoti į bet kokius netikėtus įvykius.
- Nebūti impulsyviam: Lenkiamasis vairuotojas turi išlaikyti ramybę ir nereaguoti impulsyviai į netikėtus veiksmus ar provokacijas iš kito vairuotojo pusės.
- Sudėlioti prioritetus: Lenkiamasis vairuotojas turi visada sudėlioti prioritetus ir duoti pirmenybę kitiems vairuotojams, kai tai yra būtina.
- Būtina stebėti aplinką: Prasilenkiant su kita transporto priemone, taip pat tada, kai jus kas nors lenkia, reikia įdėmiai stebėti aplinką. Prieš sukant į dešinę, reikia pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį. Prieš sukant į kairę, reikia pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį.
Lenkiančiojo vairuotojo atsakomybė
Lenkimas - vienas pavojingiausių manevrų automobiliu, tačiau vairuodami jo neišvengsime. Lenkimas - vienas pavojingiausių manevrų kelyje, todėl labai svarbu tinkamai apie jį signalizuoti kitiems. Posūkio signalo rodymas lenkimo metu turėtų būti savaime suprantamas, tačiau to neužtenka. KET taisyklės aiškiai sako: „Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse - naudoti garso signalą“.
Draudimo ekspertas Andrius Žiukelis įvardija ir dar vieną su lenkimu susijusią problemą: „Dažnos situacijos, kai iš paskos važiuojantis automobilis aplenkia ir tuoj pat suka į kairę arba dešinę. Aplenktas vairuotojas būna priverstas staigiai stabdyti, bet rizikuoja ir lenkiantysis, nes akivaizdu, kad lenkiama spontaniškai, neįvertinant visų aplinkybių.“ Tokiose situacijose svarbu tinkamai įvertinti situaciją ir atlikti manevrą saugiai.
Aplenkiant ir apvažiuojant reikia praleisti visas transporto priemones. Aplenkimas ir apvažiavimas yra atidumo reikalaujantys manevrai, jie turi vykti atsakingai. Lenkimo metu labai svarbu pasirinkti tinkamą atstumą iki lenkiamos transporto priemonės. Aplenkus transporto priemonę, galima grįžti į eismo juostą tik tada, kai šoniniame veidrodėlyje matyti visas aplenktos transporto priemonės priekis. Per petį reikia dirstelėti tam, kad būtų patikrinta zona šalia transporto priemonės, kurios nematyti veidrodėlyje. Dirstelėjimas per petį nereiškia ilgo ir dažno žiūrėjimo, nes taip galima lengvai iškrypti iš važiavimo trajektorijos.
Atsargumas susiaurėjusiose vietose
Mažas kelio plotis, ypač jei dviračių eismas intensyvus, reikalauja ypatingo dėmesio. Reikia nepamiršti vairuotojų, kurie yra labiau pažeidžiami. Sudėtingos situacijos susidaro, kai abu priešingomis eismo kryptimis važiuojantys vairuotojai susiduria su kliūtimis arba dėl per didelio kelio susiaurėjimo neįmanoma prasilenkti.
Kartais transporto priemonių spūstyje tenka susidurti su lenkiančiu motociklu. Priklausomai nuo laisvos erdvės, motociklų vairuotojai lenkia iš kairės arba dešinės. Reikia atkreipti dėmesį į motociklininkus ir važiuoti taip, kad nesumažėtų laisva erdvė. Jeigu šalia automobilio esančios erdvės nepakaktų kitai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą, reikia važiuoti taip, kad aplenkti nebūtų įmanoma. Sklandžia trajektorija išsukite šiek tiek dešiniau. Siauresnėse kelio dalyse reikia važiuoti mažesniu greičiu. Kiek sumažinti greitį, kai iš priekio artėja kita transporto priemonė, visų pirma priklauso nuo važiuojamosios kelio dalies pločio. Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to sukeliamas pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.
Pradedančiųjų vairuotojų įgūdžiai ir dėmesys
Pradedančiųjų vairuotojų klaidos gali tapti kliūtimi efektyviai bendrauti kelyje ir atkreipti kitų dėmesį į pavojų.
Savo galimybių vertinimas
Viena didžiausių pradedančiojo vairuotojo klaidų - savo galimybių pervertinimas. Šiek tiek pavažinėjus atsiranda pojūtis, kad viską moka, dingsta baimė ir pradedantysis vairuotojas ima drąsiau elgtis prie vairo. Tačiau iki pirmojo eismo įvykio paaiškėja, kad patirties visiškai nėra, o ir sugebėjimas orientuotis, galvoti ir greitai priimti sprendimus dar neišvystytas. Todėl labai svarbu laikytis saugaus greičio ir neatsipalaiduoti.
Stabdymo ir gabaritų pajautimas
Stabdyti reikia prieš posūkį, o ne posūkyje. Posūkyje greitis turėtų būti toks, kad norėtųsi dar spustelėti akseleratoriaus pedalą, o ne atvirkščiai - mažinti greitį. Labai dažnai po vairavimo mokyklų žmonės vengia stabdyti greitai. Tačiau tam tikrose situacijose būtent ir reikia stabdyti greitai. Pradedantieji neretai bijo stabdyti: „aš negalėsiu sustabdyti“, o iš čia ir seka nepasitikėjimas savimi. Riedama ir tik tuomet stabdoma. Todėl visų pirma reikia išmokti stabdyti, atlikti tai ne kelyje, tačiau šiam įgūdžiui reikia skirti ypač daug dėmesio. Nutikus kokiai nors situacijai, sekti, kas vyksta aplinkui, ir jei tai būtina - stabdyti staigiai.
Kad pajustumėte automobilio gabaritus, reikia pasitreniruoti. Tai atlikti padėtų toks pratimas: kur nors aikštelėje pastatykite du limonado butelius, pripiltus vandens ir du pagaliukus, kad matytumėte, kur tiksliai važiuoti. Pamatuoti mašinos plotį ir pridėti 15-20 cm ir tuo atstumu sustatyti pagaliukus ir bandyti įvažiuoti priekiu ir galu. Pajusti gabaritus labai svarbu ne tik dėl to, kad bus lengviau statyti automobilį į tarpą, bet ir pravažiuoti kieme, kur mažai vietos ir pristatyta daug automobilių.
Svarbiausia - saugumas ir aiški komunikacija
Niekada negalima pamiršti, kad tinkamas signalizavimas keičiant eismo juostą, sukant, aplenkiant, sustojant kelkraštyje ar staigiai stabdant susijęs ne tik su mūsų pačių, bet ir keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumu. Todėl kelyje bendraukime užtikrintai, siųskime vieni kitiems aiškius signalus ir stenkimės juos suprasti. Tai bus naudinga mums visiems.
tags: #norint #atkreipti #lenkiamojo #vairuotojo #demesi #gyvenvieteje