Pastaruoju metu itin daug girdime apie tai, jog kurios nors įmonės vadovui paskirta bauda už tam tikrų pareigų neatlikimą, už kurį jie anksčiau baudžiami nebuvo, ar kad jie privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. Tai rodo, kad verslo kultūra ir praktikos neabejotinai keičiasi, o skirtis tarp juridinių subjektų ir jiems vadovaujančių fizinių asmenų atsakomybės nebėra tokia akivaizdi.
Naujasis Administracinių Nusižengimų Kodeksas ir Jo Poveikis
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris turėjo supaprastinti patraukimą administracinėn atsakomybėn. Pavyzdžiui, už kasos aparato kvito neišdavimą numatyta bausti ne įmonės vadovą, o kasininkę. Tačiau, anot K. Mažeikos, ANK pataisas parengusio politiko, iki 6 000 eurų padidėjo ir maksimali galima bauda, kurią iš savo asmeninių lėšų turėtų sumokėti pažeidėjas. Tai reiškia, kad dauguma įmonių vadovų net nežino, jog už tam tikrų pareigų neatlikimą bauda gali būti skirta būtent jiems, o ne įmonei.
K. Mažeika pabrėžia, kad toks reguliavimas drausmina ir skatina verslo skaidrumą. Tačiau jis taip pat atkreipia dėmesį į nevyriausybines organizacijas, kurių vadovai, be stambių juridinių asmenų, turinčių net kelis buhalterius, kartais pamiršta įgyvendinti ataskaitų teikimo pareigas. „Ataskaitų teikimas yra administracinė našta, kurią nevyriausybinių organizacijų vadovai kartais pamiršta įgyvendinti, nes neretai turi ir kitų veiklų, kuriose gauna pagrindines pajamas. Nors jie turi pareigą pateikti reikalingus duomenis, manau, kad prieš skiriant baudas už tokius nusižengimus būtina įspėti“, - teigia K. Mažeika. Jis pateikia pavyzdį, kad už kontrabandą numatyta bauda tik 200 eurų, kai už ataskaitų nepateikimą ji siekia net 600 eurų. Todėl, jo manymu, galimybė taikyti įspėjimą už šį pažeidimą būtų proporcinga administracinio nusižengimo pavojingumui, tai mažintų administracinę naštą ir krūvį teismams.
Šiuo metu įmonių ir organizacijų vadovams, pažeidusiems dokumentų pateikimo tvarką Juridinių asmenų registrui, gresia nuo 600 iki 6 tūkst. eurų siekiančios baudos. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo bausti vadovus už tai, kad įmonė vėluoja sumokėti PVM. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nubaudė įmonės vadovą dėl to, kad jis neužtikrino, jog bendrovė įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą. Taip pat vadovai gali būti baudžiami už valstybinės kalbos nevartojimą juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje.
Bendrasis Duomenų Apsaugos Reglamentas (BDAR) ir Vadovo Atsakomybė
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR, angl. GDPR) galioja daugiau kaip metus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau - Inspekcija) Lietuvoje jau paskyrė ir pirmąsias baudas, pavyzdžiui, viena didžiausių siekė 61 500 eurų. BDAR įtvirtintas atskaitomybės principas įpareigoja duomenų valdytojus vykdyti BDAR reikalavimus ir sugebėti įrodyti, kad tinkamai juos vykdo. Už BDAR nesilaikymą numatytos didelės baudos (iki 20 mln. eurų arba 4 proc. metinės apyvartos) ir (arba) pareiga atlyginti pagrįstą nukentėjusio asmens turtinę ir (arba) neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Jei dėl BDAR reikalavimų nevykdymo įmonei būtų paskirta bauda, tai gali būti pripažinta vadovui keliamų aptartų pareigų pažeidimu. Pavyzdžiui, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendrovės patirta žala laikytina Valstybinės mokesčių inspekcijos paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku. Teismų praktikoje yra nemažai bylų, kai bendrovės bankroto atveju, įmonės vardu bankroto administratorius pareiškia ieškinį buvusiam vadovui dėl to, kad jam vadovaujant buvo pažeista pareiga teisingai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius, kas lėmė, jog mokesčių administratorius paskyrė baudas ir kt., o tai buvo žala įmonei.
Nors bendrovių vadovai ir žino apie BDAR numatytas baudas bei pareigą atlyginti žalą, tačiau didžioji dalis verslo subjektų vis dar galimai netinkamai įgyvendina BDAR reikalavimus ir nesusimąsto apie galinčią kilti atsakomybę. BDAR ir bendrovės vadovo atsakomybė iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tarpusavyje visiškai nesusiję dalykai. Visgi galiojantis reglamentavimas bei teismų praktika perša priešingą mintį. Teismų praktikoje apstu pavyzdžių, kuomet bendrovės patirtą žalą privalėjo kompensuoti asmeniškai bendrovės vadovas. Vadovo teisinis statusas ir jo atsakomybė turi ypatumų. Bendrovės vadovas yra ir vienasmenis valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas. Toks ypatingas vadovo statusas kartu įpareigoja elgtis itin rūpestingai ir sąžiningai. Vadovo rūpestingumo pareiga, pirmiausia, nustato paties vadovo teisėto elgesio reikalavimą. Tačiau vadovas taip pat privalo prižiūrėti, kad ir pačios bendrovės veikla būtų teisėta. Vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinių asmenų turtu ir juridiniu asmeniu apskritai. Pripažįstama, jog už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą, bendrovės vadovui atsakomybė kyla pagal įstatymą, bet ne darbo sutarties pagrindu. Todėl už BDAR įtvirtintų reikalavimų nevykdymą, vadovui kyla civilinė atsakomybė.
Nors Lietuvoje ir taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), ji nėra panacėja. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas bendrovės veiklą organizuoja pažeisdamas teisės aktuose nustatytas pareigas, verslo sprendimo priėmimo taisyklė nėra taikoma. Verslo sprendimu laikomas toks vadovo veiksmas, kurio atlikimas nesusijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose, vykdymu. Jeigu bendrovei yra skiriama bauda už BDAR pažeidimus arba bendrovė atlygina asmens, kurio duomenys neteisėtai buvo tvarkomi, patirtą žalą, bendrovės akcininkai turi teisę siekti vadovo atsakomybės, prašant atlyginti dėl to bendrovės patirtą žalą. Tokiu atveju žalą sudarytų paskirta bauda ir (arba) atlyginta žala. Šios sumos neturėtų būti vertinamos kaip nepasiteisinęs komercinis sprendimas. Verslo rizikos prisiėmimas ir verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiuo atveju neturėtų būti taikoma. Net ir tais atvejais, kai verslo sprendimo priėmimo taisyklė nėra taikoma, vadovas turi atlyginti bendrovės patirtą žalą tik tuomet, kai įrodomos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos: nustatomi jo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys.
Augančios Rizikos ir Milijoniniai Ieškiniai Vadovams
Įmonėms šiandien keliami vis aukštesni tvarumo, veiklos skaidrumo ir socialinės atsakomybės reikalavimai. Tuo pačiu daugėja ir rizikų įmonių vadovams, iš kurių vis dažniau siekiama išsiieškoti dėl netinkamų sprendimų ar įstatymų nesilaikymo patirtą žalą. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Pelėdaitė sako, kad įmonių ieškinių vadovams Lietuvoje daugėja, o kartais jie gali siekti milijonus eurų. Anot I. Pelėdaitės, 2024-ieji buvo Baltijos šalyse rekordinių ieškinių įmonių vadovams metai. Pavyzdžiui, vienoje Lietuvoje nagrinėtoje byloje įmonė iš samdomo vadovo siekė prisiteisti net 22 mln. eurų žalos, kuri, ieškovo teigimu, verslui buvo padaryta dėl vadovo priimtų sprendimų ir kelių įmonės vardu sudarytų sandėrių. Kitoje byloje įmonė vadovo reikalavo atlyginti bendrovei Konkurencijos tarybos paskirtą 8,5 mln. eurų baudą.
Akcininkai vis dažniau reikalauja įmonės vadovo, valdybos ar atsakingų padalinių vadovų atsakomybės ir nevengia ginti kompanijos interesų teismuose. Analizuojant reguliacinę aplinką ir verslo aplinkos tendencijas ryškėja tam tikros sritys, su kuriomis artimiausiu metu gali būti susijusios didžiausios rizikos vadovams. Į jas vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims tikrai verta atkreipti dėmesį - juolab, kad reguliavimas šiose srityse yra pakankamai naujas, o teismų praktika dar nebūtinai pilnai susiformavusi ir aiški.
Tvarumas ir Atsakomybė
Visų pirma, vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni visiems Europos Sąjungoje (ES) veikiantiems verslams. Tvarumo sąvoką šiuo atveju reikėtų suvokti plačiai, nepamirštant ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių bei valdysenos (angl. governance) aspektų.
Vakarų Europoje, iš kur daugelis tendencijų atkeliauja ir į Lietuvą, daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo. Yra buvę ir tokių atvejų, kai vadovų atsakomybės reikalaujama ir dėl aklo įmonės investicijų nukreipimo į ESG sritį, ignoruojant kitas galimybes. Tad vadovams tenka ieškoti aukso viduriuko tarp atitikimo vis griežtėjantiems tvarumo reikalavimams užtikrinimo bei rizikų suvaldymo ir vertės akcininkams kūrimo sparčių permainų sąlygomis.
2024 m. į nacionalinę Lietuvos teisę perkėlus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), įmonės privalo skelbti išsamią ir patikimą savo veiklos tvarumo informaciją, o už tai atsakomybė tenka būtent įmonės vadovams. Be to, nuo praėjusių metų visos ES įmonės, anksčiau teikusios ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, turi jas teikti pagal naujus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Nuo 2026 m. šie reikalavimai galios visoms didelėms ES įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: turi ne mažiau kaip 250 darbuotojų, per metus generuoja 40 mln. eurų ir didesnę apyvartą arba valdo turtą, kurio vertė - 20 mln. eurų.
Su griežtėjančiais tvarumo reikalavimais, taikomais vis platesniam įmonių ratui, daugėja ir vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) atvejų. Už apsimestinį tvarumą, imituojamus, o ne realius, ESG veiksmus, bandymus apeiti reikalavimus ir taip apgauti vartotojus bei investuotojus, atsakomybę taip pat gali tekti prisiimti įmonės vadovui. Verta pabrėžti, kad atsakomybė gali kilti ne tik dėl paties vadovo priimtų ar nepriimtų sprendimų, bet ir nepakankamos kontrolės šias užduotis delegavus kitiems. Be to, tvarumo veiksmai dažnai yra orientuoti į visą vertės grandinę, o dėl neišpildytų reikalavimų prarastos verslo galimybės ir uždarbis taip pat gali sietini su vadovo atsakomybe.
Augantis investuotojų ir visuomenės dėmesys tvarumui reiškia, kad net ir nedideli paslydimai šioje srityje įmonėms gali sukelti rimtų pasekmių - pavyzdžiui, sunkumus pritraukiant kapitalą ar reputacijos krizę.
Kibernetinis Saugumas
Jei ieškinių vadovams dėl netinkamos įmonės tvarumo politikos banga į Lietuvą dar tik atsirita, tai precedentų, kai reikalaujama žalos atlyginimo už kibernetinio saugumo pažeidimus jau netrūksta. Skaitmenizacijai apėmus daugelį verslo procesų daugėja ir kibernetinių grėsmių, kurias privalu tinkamai suvaldyti. 2023 metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota beveik 2400 kibernetinių incidentų.
Kibernetiniai incidentai įmonėms gali padaryti didžiulę žalą. Maža to, už reikalavimų nesilaikymą baudas gali skirti ir reguliuojančios institucijos. Tokiais atvejais įmonė žalos atlyginimo gali reikalauti iš vadovo. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pernai spalį įsigaliojo nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeltos pagrindinės ES Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) direktyvos nuostatos. Jose būtent ir akcentuojama tiesioginė vadovo atsakomybė už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įmonėje įgyvendinimą.
Nustačius šio įstatymo pažeidimus, vadovams asmeniškai gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, o įmonei - iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinių bendrųjų pajamų siekianti bauda.
Dirbtinis Intelektas
Dar viena sparčiai aktualumą įgaunanti sritis, kurioje vadovai rizikuoja „užlipti ant grėblio“ yra dirbtinio intelekto (DI) sprendimų vystymas ir pritaikymas įmonės veiklos procesuose. Nors dirbtinis intelektas verslui atveria daug naujų galimybių, tačiau yra susijęs ir su tam tikromis reguliacinėmis rizikomis, kurių tinkamai neįvertinus įmonėms gali kilti teisinių ir finansinių pasekmių.
Šiame kontekste svarbus praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas. Nors pilna apimtimi jis bus pradėtas taikyti tik po 2 metų, tačiau kai kurios jo nuostatos galioja jau dabar. Pavyzdžiui, draudžiamos tam tikros su dirbtiniu intelektu susijusios praktikos, tokios kaip dirbtinio intelekto sistemų, renkančių veido atvaizdus iš interneto, naudojimas. Taip pat įmonėms numatomas reikalavimas užtikrinti, kad su dirbtiniu intelektu dirbantys jos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti. Pažeidus įstatymo reikalavimus, įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Vėlgi - šių nuostolių atlyginimo įmonė gali reikalauti iš įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrinusio vadovo.
Saugus Darbo Aplinka ir Psichologinis Klimatas
Prisiimti atsakomybę vadovams gali tekti ir tuomet, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos, o nukentėję darbuotojai ar pati įmonė teisybės imasi ieškoti teisme. Lietuvoje 2022 m. buvo užfiksuota daugiau nei 1000 darbuotojų skundų dėl netinkamos darbo aplinkos. Su tuo susijusias darbdavio pareigas patikslino nuo šių metų įsigaliojęs Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kurį patvirtino Valstybinė darbo inspekcija.
Pavyzdžiui, visos 50 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės, siekdamos užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui, privalo pasirengti aiškią prevencijos politiką, ne rečiau nei kas 3 metus organizuoti šiai sričiai skirtus darbuotojų mokymus, numatyti efektyvius pranešimų apie smurtą pateikimo kanalus ir pan. Šių reikalavimų laikymosi neužtikrinusiam vadovui gali būti skirta iki 1400 eurų siekianti piniginė bauda. Be to, tokiu atveju vadovas gali sulaukti ne tik materialios ir reputacinės žalos atlyginimo siekiančios įmonės, bet ir smurtą patyrusių darbuotojų ieškinių.
Tarptautinės Sankcijos
Šiandienos geopolitiniame kontekste vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir valstybėms, organizacijoms ar individams taikomoms tarptautinės sankcijos. Vakarų valstybės nuolat įvairiems subjektams taiko tam tikras sankcijas, jas peržiūri ir koreguoja. Lietuvos verslui aktualiausios yra dėl besitęsiančio karo Ukrainoje valstybei agresorei ir jos sąjungininkėms taikomos sankcijos, tačiau pasaulyje yra ir daugybė kitų įtampos taškų, autoritarinių režimų, teroristinių grupuočių, su kuriomis turėti prekybinių ar finansinių santykių yra neteisėta ar verslo požiūriu žalinga.
Pavyzdžiui, JAV neretai kaip spaudimo priemonę pasitelkia vadinamąsias antrines sankcijas, kai tam tikros neigiamos pasekmės laukia ne tik tiesiogiai sankcionuotų subjektų, bet ir su jais prekiaujančių įmonių. Tad įmonėms svarbu nei sąmoningai, nei netyčia nepažeisti galiojančių sankcijų režimų. Atsakomybę už sankcijų nesilaikymą taip pat gali tekti prisiimti vadovui, iš kurio įmonė gali reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Kaip Suvaldyti Rizikas?
Iš įmonių vadovų šiandien tikimasi vis daugiau. Geriausias būdas išvengti nemalonumų yra atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas bei domėtis naujausiu reguliavimu įmonės veiklai aktualiose srityse. Tačiau vien to gali nepakakti.
Net ir geriausi vadovai daro klaidų ar gali tapti netinkamai susiklosčiusių aplinkybių įkaitais. Siekiant to išvengti ir suvaldyti rizikas vadovams verta pasirūpinti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris gali padėti greičiau išspręsti teisinius ginčus ir suteikti finansinę apsaugą.
Be to, įmonės veiklos procesų teisinis patikrinimas galėtų būti puiki alternatyva, kuri taip pat gali padėti išvengti atsakomybės ateityje. Vadovai turėtų atlikti namų darbus ir įdėmiai išstudijuoti jų įmonių veiklą reglamentuojančias taisykles.
tags: #bauda #vadovui #be #saugos