Nissan Almera (modelio kodas N16) yra kompaktiškas automobilis, gamintas nuo 2000 iki 2008 metų. Šis modelis dažnai minimas dėl savo patikimumo, ekonomiškumo ir praktiškumo. Jis pasižymi geru kainos ir kokybės santykiu, patogiu interjeru ir ekonomiškais varikliais, todėl yra puikus pasirinkimas ieškantiems patikimo automobilio.
Nissan Almera Tino - tai kompaktiškas vienatūris, sukurtas ant šeimyninio Almera pagrindo. Jis pasižymi didesne erdve tiek keleiviams, tiek bagažo skyriuje, ir buvo siūlomas su benzininiais bei dyzeliniais varikliais.
Antros kartos Nissan Almera (N16) dizainas ir platforma
Pristatytas 2000 metų pradžioje, antros kartos Nissan Almera nuo savo pirmtako skiriasi švelniomis, išlenktomis linijomis. Nors automobilio dizainas gali pasirodyti blankokas palyginti su konkurentais, naujoji Almera buvo gerai parduodama visame pasaulyje.
N16 Almera buvo gaminama ant Nissan pasaulinės MS platformos, sukurtos po to, kai Nissan pradėjo bendradarbiauti su Renault. Ši platforma taip pat tapo pagrindu naujoms Primera ir Almera Tino modeliams. Almera pasižymi geresniu valdymu, užtikrintumu kelyje ir yra dinamiškesnė nei ankstesnis modelis. Daugelis mano, kad tai vienas geriausiai valdomų mažų šeimos automobilių rinkoje, be to, jis yra labai patikimas ir kokybiškai surinktas.
Tačiau, skirtingai nei ankstesnioji Almera, šios kartos modelis turi mažiau vietos galinių keleivių kojoms. Tai lemia automobilio ratų bazė, kuri yra mažesnė nei vidutinė savo klasėje - tik 2.53 metro.
Varikliai ir eksploatacinės savybės
Nissan Almera (N16) buvo siūloma su įvairiais benzininiais ir dyzeliniais varikliais. Kai kurie savininkai mini naujus 1.5 litro turbodyzelinius variklius, perimtus iš Renault Megane II.
Benzininiai varikliai, ypač su dujų įranga, sulaukia įvairių atsiliepimų. Kai kurie savininkai teigia, kad automobilis "tikrai negenda" ir "gal ten nelabai ir yra kam gesti", ypač lyginant su ankstesniais VW automobiliais. Kiti pastebi, kad nepaisant to, jog automobilis atrodo paprastas, jis yra patikimas.
Dyzeliniai varikliai, ypač 2.2 litro, 100 kW (136 AG) versija, giriami už patikimumą ir ekonomiškumą. Vienas savininkas mini, kad su 6 pavaromis mieste telpa į 7 litrus/100km, o 2.2 100kW dyzelis su 6 pavaromis, pasiekus 210 km/h greitį autostradoje, sukasi tik 4000 aps./min. Turbina įsijungia apie 1800 aps./min.
Kai kurie savininkai pastebi, kad benzininiai varikliai vartoja gana daug kuro, o sėdynė gali būti kieta ir nepatogi. Taip pat minimi alkūninio veleno padėties daviklių gedimai, kurie gali būti nepatikimi.
Benzinas-dujos įranga
Kai kurie savininkai, turintys automobilius su gamykliškai sumontuota dujų įranga, rekomenduoja vengti tokių automobilių. Jie nurodo, kad būna susidėvėjusi įranga, o purkštukų, paskirstytojo valymas, reduktoriaus guminių dalių keitimas ar reguliavimas gali kainuoti brangiai ir reikalauti dažnų remonto darbų.
Variklio trauka ir dinamiškumas
Kilus diskusijoms dėl variklių traukos, kai kurie savininkai teigia, kad automobilis "buka, netraukia is vietos visai" ir "traukos nera". Kiti pastebi, kad iki maždaug 2000 apsukų stiprios traukos nejaučiama, tačiau tai nėra gedimas, o tiesiog tokių variklių ypatybė. Kai kurie bando spręsti šią problemą keisdami arba išimdami ERC (elektroninio valdymo bloko) nustatymus.
2.2 dyzelis (82 kW) sulaukė kritikos dėl nepakankamos traukos, ypač į įkalnę, kuomet tenka spausti jungti žemesnę pavarą ir spausti iki dugno, kad tik palaikytum tolygų greitį. Rekomenduojama rinktis 1.5 litro arba naujesnį 2.2 dCi 100 kW variklį.
Kita vertus, 2.2 100kW dyzelis giriamas už greitį ir stabilumą, sakoma, kad automobilis "prilipusi prie kelio" ir ima posūkius greičiais, kurių konkurentai negali pasiekti.
Važiuoklė ir valdymas
Važiuoklė yra viena iš dažnai minimų dalių. Kai kurie savininkai ją apibūdina kaip "kietą", bet "patvarią ir tvirtą". Kiti skundžiasi, kad ji "kietoka" ir "ne itin komfortiška", tačiau "Lietuvos keliams labai pakanti".
Pastebima, kad važiuoklės elementai, tokie kaip galinių amortizatorių gumos, guoliai, šarnyrai, stabilizatoriaus traukės, gali reikalauti keitimo. Tačiau bendrai vertinant, važiuoklė laikoma patvaria ir nebrangaus remonto.
Valdymas giriamas už užtikrintumą kelyje ir dinamiškumą. Automobilis apibūdinamas kaip "labai gerai valdomas", "manevringas" ir "stabilus". Kai kurie savininkai teigia, kad automobilis "prilipęs prie kelio" ir net dideliu greičiu stabiliai laikosi posūkiuose.
Tačiau yra ir neigiamų atsiliepimų, kad "vairas atrodo nepajungtas prie ratų" ir "įvažiavus greičiau į posukį galas paleidžia".
Vienas iš minusų - valytuvai. Esant apsunkinimui (sniegas, ledas), jie sunkiai valo, o vėliau gali išdilti plastikinis reduktorius ir jie nustoti veikti. Ši detalė yra gana brangi.
Interjeras ir komfortas
Interjeras dažnai apibūdinamas kaip kuklus ir neišskirtinis, naudojant pigesnes medžiagas. Kai kurie savininkai skundžiasi nepatogia vairuotojo sėdyne ir silpna garso izoliacija, dėl ko salone stipriai girdimas variklio garsas.
Vietos salone klausimas kelia diskusijas. Nors automobilis nėra mažas, kai kuriems trūksta vietos galinėms sėdynėms, ypač važiuojant keturiese. Tai ypač pastebima, kai priekinės sėdynės atstumtos atgal. Tačiau automobilis kompensuoja tai didele bagažine ir galybe daiktadėžių (po sėdynėmis, po keleivio kojomis, priekinis "bardačiokas", centrinė panelės dėtuvė).
Vairuotojo pozicija apibūdinama kaip patogi, tačiau prireikia laiko priprasti prie automobilio gabaritų. Kai kurie vertina aukštesnę sėdėseną, kuri gali būti patogi žmonėms, turintiems nugaros problemų.
Salono medžiagos, ypač sėdynių veliūras, gali būti sunkiai valomos.
Patikimumas ir gedimai
Patikimumas yra viena iš dažniausiai minimų teigiamų savybių. Daugelis savininkų teigia, kad automobilis yra "patikimas" ir "kantrus", beveik negenda. Kai kurie netgi vadina jį "nežudomu automobiliu".
Tačiau pasitaiko ir nusiskundimų. Dažniausiai minimi gedimai:
- Alkūninio veleno padėties davikliai (neišskirtinai patikimi).
- Valytuvų varikliukas ir reduktorius.
- Kuro siurblio dalys (elektroninės).
- Oro srauto matuoklis.
- Turbina, tepalo siurblys, generatorius (rimtesni gedimai, minimi mažiau patenkintų savininkų).
- Variklio kompresijos problemos.
- Galinių amortizatorių gumos.
- Guoliai, šarnyrai, stabilizatoriaus traukės.
- Kuro siurblys (minimas kaip dažnai gendanti detalė).
- Grandinės trūkimas (ypač minėtas 2.2 dyzelio atveju).
Korozija yra rimta problema daugeliui šių automobilių. Savininkai pataria nedelsti ir kuo greičiau imtis kovos su ja, pastebėjus pirmuosius jos požymius.
Kai kurie, nusipirkę automobilį su didele rida (300 000 km ir daugiau), vis tiek džiaugiasi, kad variklis "gyvas" ir gerai traukia.
Bendras eksploatacijos kaštų vertinimas yra pozityvus, ypač lyginant su kitais automobiliais. Kai kuriems metinė eksploatacija siekia apie 250 Lt (be darbų), kas nėra daug.
Papildomos funkcijos ir įranga
Kai kuriuose modeliuose galima rasti tokias funkcijas kaip galinio vaizdo kamera, kuri laikoma labai naudinga. Taip pat minimos įvairios smulkmenos interjere, pvz., atskira vieta skėčiui, lagamino diržas ir pan. Kai kuriems pasigenda kruizkontolės, nors ji kartais gali būti sumontuota papildomai.
Elektronika, išskyrus minėtus daviklių ir oro srauto matuoklio gedimus, dažniausiai veikia be priekaištų. Oro pagalvės lemputė kartais gali užsidegti be aiškios priežasties.
Nissan Almera (N16 2000–2006) rear bumper removal
Savininkų patirtys ir rekomendacijos
Daugelis savininkų, nepaisant kai kurių trūkumų, vertina Nissan Almera už patikimumą ir ekonomiškumą. Kai kurie, turėję ankstesnius automobilius (pvz., VW), džiaugiasi Almera kaip "negendančiu" automobiliu.
Rekomenduojama atidžiai rinktis automobilį, ypač atkreipiant dėmesį į variklio tipą, dujų įrangos buvimą ir techninę būklę. Kai kurie savininkai, nusipirkę automobilį su 124 000 km rida, jau po 11 metų eksploatacijos Lietuvoje nuvažiavo dar 130 000 km, kas rodo automobilio patvarumą.
Automobilis laikomas geru pasirinkimu ieškantiems patikimo, ekonomiško ir praktiško kompaktiško automobilio, kuris siūlo gerą kainos ir kokybės santykį.
tags: #nissan #almera #ratu #ismatavimai #2000