Savivaldybės vis aktyviau ragina gyventojus ir bendrijas rūpintis savo aplinka, siekdamos sukurti tvarkingesnę ir saugesnę miesto bei rajono erdvę. Šios iniciatyvos apima ne tik viešųjų erdvių priežiūrą, bet ir privačių sklypų tvarkymą, už kurį atsako patys savininkai. Netinkamai prižiūrimi sklypai gali sukelti ne tik estetines problemas, bet ir užtraukti administracinę bei finansinę atsakomybę.
Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyvos
Panevėžio miesto savivaldybė, siekdama skatinti gyventojų atsakomybę už savo aplinką ir užtikrinti bendrą viešosios erdvės kokybę, nuo gegužės vidurio vykdo daugiabučių namų kiemų ir privačių sklypų patikrinimus. Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vertina, ar tinkamai prižiūrimi želdynai, pjaunama veja, ar teritorijose nėra sukauptų atliekų, senų baldų, statybinių šiukšlių ar netvarkingai sandėliuojamų daiktų.
Reikalavimai želdynų ir vejos priežiūrai
Veją prie daugiabučių namų ir privačiose valdose rekomenduojama reguliariai pjauti nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Taip pat patariama šalinti menkaverčius krūmus ir užtikrinti tinkamą atliekų surinkimą bei šalinimą. Birželio 1-20 dienomis buvo surengti planiniai patikrinimai, kurių metu tikrinta, ar tinkamai prižiūrimi tiek daugiabučių kiemai, tiek privatūs sklypai.
Galimos pasekmės už neprižiūrėtus sklypus
Sklypai, kuriuose nustatoma aiški netvarka - didelė žolė, apleisti želdiniai ar atliekos - gali būti įtraukti į neprižiūrimų sklypų sąrašą. Tokių sklypų savininkai informuojami ir kviečiami teritorijas susitvarkyti iki rugpjūčio vidurio. Nesilaikant šių reikalavimų, gali būti taikomas padidintas 4 proc. žemės mokesčio tarifas. Savivaldybė pabrėžia, kad šių veiksmų tikslas - skatinti atsakomybę, o ne bausti. Daugeliu atvejų po pirminių patikrinimų gyventojai atsižvelgia į pastabas, o situacija teritorijose akivaizdžiai pagerėja.
Alytaus miesto savivaldybės priminimai gyventojams
Alytaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir Komunikacijos skyriaus atstovai primena, kad žemės sklypų savininkai privalo rūpintis savo teritorijomis: nuolat palaikyti švarą, šienauti žaliuosius plotus, rinkti ir išvežti atliekas bei nenaudojamus medžiagas. Apleisti sklypai ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia nepatogumų kaimynams, nes juose plintančios piktžolės lengvai persiduoda į šalia esančias tvarkingas teritorijas.
Patikrinimai ir žemės mokesčio didinimas
Nuo birželio 10 d. Alytaus miesto savivaldybė pradėjo sklypų tikrinimus. Apleisti ir neprižiūrimi žemės plotai bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris bus perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiai žemei, vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu, bus taikomas maksimalus mokesčio tarifas - 4 proc. nuo mokestinės vertės, t. y. žemės mokestis gali padidėti iki 10 kartų. Savivaldybė siekia paskatinti gyventojus atsakingai naudoti ir prižiūrėti turimą žemę, kartu kuriant švaresnį ir jaukesnį miestą.
Kitų savivaldybių patirtis ir reikalavimai
Druskininkų savivaldybė: estetika ir tvarka
Druskininkų savivaldybės atstovai pabrėžia, kad kurortui itin svarbus estetinis aplinkos vaizdas. Siekiama užtikrinti, kad visos teritorijos, taip pat ir privačios, atrodytų tvarkingai. Savininkai, iki liepos 1 d. nesutvarkę sklypų (surinkę šiukšles, nušienavę vejas, sutvarkę želdinius, surinkę nupjautas ar nukritusias šakas), bus įtraukti į apleistų sklypų sąrašą. Šis sąrašas bus perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl padidinto 4 procentų žemės mokesčio tarifo taikymo 2025 metų mokestiniam laikotarpiui. Administracijos specialistai reguliariai tikrina, kaip laikomasi savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių, vertina, ar sklypai reguliariai šienaujami, ar juose nėra invazinių augalų, apleistų statinių, šiukšlių ar netvarkingų transporto priemonių.
Administracinė atsakomybė Druskininkuose
Už tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymą Druskininkuose gali būti taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų. Savivaldybės tikslas - ne bausti, o kurti švarią ir estetišką aplinką.
Šiaulių rajono savivaldybė: terminas ir mokesčiai
Šiaulių rajono savivaldybė taip pat primena, kad iki 2025 m. liepos 15 d. turi būti sutvarkyti žemės sklypai. Nesilaikant šio termino, apleisti kitos paskirties žemės sklypai bus apmokestinami padidintu 4 proc. žemės mokesčio tarifu.
Kėdainių rajono savivaldybė: patikros ir sankcijos
Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai tikrina neprižiūrimus ir apleistus žemės sklypus. Savininkų, kurie nepasirūpina savo turtu, laukia ne tik administracinio pobūdžio priemonės, bet ir pareiga sutvarkyti apleistas teritorijas. Apleistu laikomas sklypas, kai jame kaupiamos šiukšlės ar statybinės atliekos, formuojasi sąvartynas, apauga krūmais ar nešienaujama žole, stūkso avarinės būklės medžiai ar veši invaziniai augalai.
Didelės baudos už sklypo nepriežiūrą
Už neprižiūrėtą sklypą gali grėsti bauda iki 600 eurų, o jei sklype aptinkami invaziniai augalai, pvz., Sosnovskio barščiai - bauda gali siekti net 1,5 tūkst. eurų. Be to, už neprižiūrėtą sklypą gali būti skaičiuojamas ir padidintas žemės mokestis. Viešosios tvarkos skyrius ragina gyventojus nelaukti įspėjimo ir pasirūpinti savo sklypais.
Kas laikoma neprižiūrėtu sklypu?
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Paprastai jie būna apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais. Gyvenamosiose teritorijose nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. gyventojai privalo rūpintis eksploatuojamų pastatų ir gyvenamųjų namų estetiniu vaizdu, valyti, tvarkyti, rinkti šiukšles, prižiūrėti statinius, žemės sklypus, želdinius ir teritorijas.
Žolės aukštis ir kitos priežiūros klaidos
Panevėžio savivaldybės atstovai nurodo, kad nešienaujamų privačių plotų žolės aukštis matuojamas pagal tvarką, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos. Bauda gresia, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Kitos dažnos priežiūros klaidos apima:
- Kaupiamos šiukšlės ar statybinės atliekos.
- Formuojami sąvartynai.
- Sklypai apaugę krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius).
- Stovi avarinės būklės medžiai.
- Veši invaziniai augalai.
- Nenaudojami ar netvarkingai laikomi statybiniai vagonėliai, transporto priemonės, žemės ūkio technika ar jų dalys.
- Laikomos statybinės arba aplinką teršiančios medžiagos.
Baudos ir žemės mokesčio didinimas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nustatyta, kad už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą gali būti skiriama įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Dažnai skiriamas baudos vidurkis yra apie 80 eurų. Nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, iš pradžių savininkui siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti teritoriją. Jei į jį neatsiliepiama, po nustatyto termino savivaldybės atstovai vėl vertina teritorijas, o tuomet savininkai baudžiami.
Padidintas žemės mokestis
Nesitvarkančio asmens duomenys perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
"Opozicija": Ar valstybė teisingai ruošiasi kainų šuoliui?
Kaip išvengti baudų ir sankcijų?
Pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams. Svarbu reguliariai prižiūrėti savo sklypą: šienauti žolę, ypač nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., tvarkyti šiukšles ir kitas atliekas, prižiūrėti statinius, užtikrinant, kad jie būtų tvarkingi ir saugūs. Bendradarbiavimas su savivaldybe, reaguojant į įspėjimus ir reikalavimus, yra esminis.
Svarbaus informacijos patikslinimas
Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pažymint klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje galima ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Apleistų žemių statistika ir identifikavimas
Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto. 2025 m. I ketvirčio duomenimis, identifikuota 62 879 apleistų plotų, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse. Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti.
Kaip identifikuojama apleista žemė?
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Dažniausiai jie būna apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais.
Teisinė atsakomybė už medžių kirtimą
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka savininkams, svarbu žinoti, kad net ir savo sklype augantys medžiai ne visada gali būti kertami laisvai. Dalį teritorijos gali būti laikoma miško žeme, o savavališkas medžių kirtimas gali užtraukti ne tik baudas, bet ir papildomas sankcijas, siekiančias iki 6 tūkst. eurų.
Kada medžių kirtimas gali užtraukti baudą?
Jei sklypas yra mišrios paskirties, pavyzdžiui, didžioji jo dalis skirta žemės ūkiui, o tik dalis patenka į miško žemės kategoriją, gali kilti problemų. Svarbu ir tai, kad sklypo statusas gali keistis - jei jame augantis medynas pasiekia tam tikrą amžių, jis gali būti oficialiai priskirtas miškui. Už savavališką medžių kirtimą taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnį, o baudos dydis priklauso nuo iškirsto medienos kiekio.
Medžių kirtimo baudos ir sankcijos
- Iki 10 kietmetrių: bauda nuo 60 iki 300 eurų.
- Daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių: nuo 560 iki 1200 eurų.
- Daugiau kaip 100, bet ne daugiau kaip 300 kietmetrių: nuo 1400 iki 3000 eurų.
- Daugiau kaip 300 kietmetrių: nuo 3000 iki 4300 eurų.
Pakartotiniai pažeidimai kainuoja dar daugiau, o be baudų gali būti taikomos ir papildomos priemonės, pavyzdžiui, iškirstos medienos konfiskavimas.
Miško žemės identifikavimas
Mišku gali būti laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas siekia bent 0,3, o aukštis brandos amžiuje - ne mažesnis kaip 5 metrai. Svarbu žinoti, kad net ir žemės ūkio paskirties sklypas gali būti laikomas mišku, jei jis savaime apauga medžiais ir atitinka nustatytus kriterijus. Prieš pradedant kirtimo darbus, būtina pasitikrinti sklypo statusą per Registrų centro išrašus arba viešai prieinamus skaitmeninius žemėlapius.
tags: #netvarkyta #zeme #bauda