Automobilių aikštelės kelio apsaugos zonoje: reikalavimai ir apribojimai

Planuojant statybas ar tiesiant kelius savo sklype, o ypač įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, svarbu žinoti galiojančius reikalavimus, kurie užtikrina ne tik patogų privažiavimą, bet ir atitinka įstatymus bei saugumo standartus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime su kelio apsaugos zonomis susijusius apribojimus ir reikalavimus, želdinių sodinimo taisykles, atstumus nuo sklypo ribų bei pagrindines eismo taisykles, reglamentuojančias sustojimą ir stovėjimą.

Kas yra kelio apsaugos zona?

Kiekvienas kelias turi apsaugos zoną - abipus kelio nustatyto pločio žemės juostą, kurioje ribojama ūkinė veikla. Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Ne visų kelių apsaugos zona vienoda.

Bendrąja prasme, apsaugos zona - tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga.

Kelio pločio ir kategorijų reikalavimai

Kelio juostos plotis turi atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

• Pagal reglamento 10 lentelę, D kategorijos (vietinės reikšmės gyvenamųjų teritorijų gatvėms) nustatytas 12 metrų gatvės juostos (tarp raudonųjų linijų) plotis. Šiuo pločiu rezervuojama visa gatvės juosta, kurioje be maždaug 6 m važiuojamosios dalies numatomi šaligatviai, inžinerinių tinklų koridoriai, žaliosios juostos ir kiti infrastruktūros elementai. Veikiausiai projektuojama D kategorijos gatvė, nes kitokios kategorijos ir kitokių reikalavimų gatvės šiuo metu nėra pagal teisės aktus.
• UAB „Zemindar“ atstovo Artūro Želnio teigimu, jei kelias tik prie vieno namo, turėtų užtekti 8 m pločio ir 12 m apsisukimo aikštelės.

Kelio plotis sodų bendrijose

Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu ir STR 2.06.04:2014 33 lentele, sodų keliai priskiriami Ds kategorijai. Ds kategorijos kelio klotis (tarpas tarp sklypų) turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m, o važiuojamosios dalies plotis - ne mažesnis kaip 2,5 m. Jei kelias yra siauresnis, neužtikrinamas sklandus eismo judėjimas tiek gyventojų, tiek specialiųjų tarnybų transporto poreikiams tenkinti.

Atstumai nuo sklypo ribų ir želdinių sodinimas

Statant pastatus ar įrenginius savo sklype, privalu laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl jų išdėstymo greta esančių sklypų atžvilgiu.

• Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede.
• Remiantis STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas, išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Želdinių sodinimo taisyklės

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu. Jame nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko raštiško sutikimo:

Želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Kaip sužinoti, ar sklypas patenka į kelio apsaugos zoną?

Sužinoti, ar jūsų sklypas patenka į kelio apsaugos zoną, galima internetiniame puslapyje www.regia.lt. REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslauga) yra patogus įrankis, sukurtas savivaldybėms - jų gyventojams, tarnautojams bei verslui.

Žemės savininkas taip pat gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona, adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą. Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre. Atkreipiame dėmesį, kad siunčiamas pranešimas dėl įregistruotos apsaugos zonos yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.

Kelio kategorijos ir apsaugos zonos

Kelio apsaugos zonos plotis priklauso nuo kelio kategorijos:

Veikla kelio apsaugos zonoje ir jos ribojimai

Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą. Kelio savininkas (valdytojas) išduoda leidimus atlikti visus kasybos darbus, tiesti komunikacijas, įrengti sankryžas ar nuovažas, sodinti želdinius kelio juostoje.

Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus.

Jeigu juridinis ir (ar) fizinis asmuo, gavęs leidimą (ar jo neturintis), dirbdamas įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje, padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti. Už darbų kokybę, technologiją, saugos ir saugaus eismo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo. Jeigu dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, kelio savininkas (valdytojas) arba policija gali darbus sustabdyti, o atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.

Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai tiesiami ir rekonstruojami pagal patvirtintus projektus. Svarbu! Norint vykdyti darbus magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje, reikia gauti „Amber Grid" sutikimą.

Kompensacijos už apsaugos zonas

Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo per 15 darbo dienų gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti. Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.

Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas, o kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais. Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“.

Rekomendacijos renkantis sklypą: apsaugos zonų įvertinimas

Prieš perkant sklypą, svarbu atkreipti dėmesį į visas galimas apsaugos zonas, kad išvengtumėte klaidų ir papildomų išlaidų. Dažniausia klaida yra visų galimų apsaugos zonų sklype neįvertinimas.

Apsaugos zonos gali būti nustatytos inžineriniams tinklams (pvz., elektros), taip pat egzistuoja kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliams. Šios zonos gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, todėl pastatą reiktų traukti toliau nuo kelio. Be to, svarbu atsižvelgti į gaisrinius reikalavimus (atstumas iki gaisrinio hidranto ar vandens telkinio), apsaugos juostas prie vandens telkinių (nuo jų standartiškai 10 metrų statyba yra negalima), vandentiekio ir nuotekų sistemas bei vietinius gręžinius. Komunikacijos ir jų apsaugos zonos gali stipriai riboti užstatymo galimybes, ypač mažesniuose sklypuose.

Gręžinių ir šachtinių šulinių apsaugos zonos

Apsauginė zona aplink gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai. Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.

Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumai nuo šulinio turi būti:

• iki gyvenamojo namo - 7 m;
• iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m;
• iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m;
• iki lauko nuotakyno - 15 m.

Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.

Ką daryti, kad išsirinktumėte tinkamiausią sklypą?

Svarbu išsamiai išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Taip pat reikia pasižiūrėti atnaujintą NT išrašą, nes jame galima rasti daug naudingos informacijos apie servitutus ir apsaugos zonas. Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.

Automobilių sustojimo ir stovėjimo taisyklės

Norint išvengti baudų, būtina žinoti ir laikytis automobilio sustojimo ir stovėjimo taisyklių. Visų pirma, prisiminkime, ką reiškia sustojimas ir ką stovėjimas:

• Sustojimas - transporto priemonės sustabdymas ne ilgiau, nei reikia keleiviams nulipti ar kroviniui pakrauti/iškrauti.
• Stovėjimas - transporto priemonės sustabdymas ilgam laikui (parkavimas).

Dėmesio! Avarinė šviesos signalizacija ar pastatytas avarinio sustojimo ženklas neatleidžia nuo atsakomybės, jei sustojote nepriverstinai ten, kur sustoti/stovėti draudžiama.

Ypatingi stovėjimo atvejai

• Elektromobiliai: Elektromobilių simboliais pažymėtose stovėjimo vietose leidžiama stovėti tik elektromobiliams. Kai įkrovimas baigtas, elektromobilio vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
• K+R (Kiss & Ride) zonos: Tokiose vietose galima trumpam sustoti ir išleisti vaikus į mokymo įstaigą. Nors kol kas tokie ženklai ir žymėjimai nėra apibrėžti Kelių eismo taisyklėse, už jų pažeidimą nubausti negali. Tačiau tokie ženklai dažnai naudojami kartu su įprastais stovėjimą draudžiančiais ženklais, už kurių pažeidimą jau yra baudžiama.

Svarbiausi kelio ženklai ir ženklinimas, susiję su sustojimu ir stovėjimu

Draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo. Gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, draudimai galioja iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.

Draudžiamieji kelio ženklai

• 332. Sustoti draudžiama. Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele.
• 333. Stovėti draudžiama. Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, ir taksi su įjungtu taksometru.
• 334. Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis. Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos.
• 335. Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis. Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks kelio ženklas. Perstatymo taisyklės tokios pačios kaip ir prie ženklo 334.
• 336. Apribojimų pabaiga. Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi minėtų kelio ženklų galiojimo zona.
• 540. Zona, kurioje draudžiama stovėti. Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, - visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas.
• 543. Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga. Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reikalavimai.

Informaciniai ir nurodomieji kelio ženklai

• 528. Stovėjimo vieta. Bendroji transporto priemonių stovėjimo vieta.
• 529. Stovėjimo ribotą laiką vieta. Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta.
• 530. Stovėjimo nurodytu laiku vieta. Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku (išskyrus transporto priemones su negalia).
• 531. Rezervuota stovėjimo vieta. Skirta tik transporto priemonėms su specialiais leidimais.
• 532. Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas. Stovėjimo vieta prie maršrutinio transporto stotelės.
• 541. Stovėjimo zona. Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, nurodytu laiku.
• 544. Stovėjimo zonos pabaiga. Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimai.

Papildomos lentelės prie kelio ženklų

Lentelės (nuo 805 iki 855) patikslina kelio ženklų galiojimą:

• 805, 806, 807, 808, 809, 810, 811. Galiojimo zona / pabaiga / kryptis. Šios lentelės nurodo kelio ženklų galiojimo zonos ilgį (į priekį, atgal, į dešinę, į kairę, į abi puses) arba pabaigą.
• 812, 813, 814. Galiojimo kryptis. Nurodo kelio ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis.
• 822, 823, 824, 825, 826, 827, 828, 829. Laikas ir dienos. Nurodo konkrečias dienas (darbo, ne darbo, savaitės dienas) ir valandas, kada kelio ženklas galioja.
• 830-838. Stovėjimo būdas. Šios lentelės nurodo leidžiamą transporto priemonių stovėjimo būdą (pvz., išilgai šaligatvio, statmenai, įstrižai) ir gali būti taikomos motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.
• 839. Stovėti išjungus variklį. Reikalauja išjungti variklį stovėjimo vietoje.
• 840. Mokamos paslaugos. Informuoja apie mokamą stovėjimą.
• 846. Asmenys su negalia. Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik transporto priemonėms su negalia.
• 847. Išskyrus asmenis su negalia. Nurodo, kad kelio ženklai negalioja transporto priemonėms su negalia.
• 854. Elektromobiliai. Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams tik įkrovimo metu.
• 855. Išskyrus elektromobilius. Nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams.

Horizontalusis ženklinimas

• 1.4. Geltona ištisinė linija. Žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti. Šią liniją kirsti draudžiama.
• 1.9. Geltona brūkšninė linija. Žymi vietas, kur draudžiama stovėti. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.
• 1.24. Asmens, sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje, simbolis. Žymi stovėjimo vietą, kurioje gali sustoti arba stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele.

Svarbiausios sąvokos

Suprasti teisinius reikalavimus padeda ir pagrindinių sąvokų išmanymas, apibrėžtas teisės aktuose:

• Automobilių kelias - visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.
• Eismo juosta - kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
• Kelio ženklas - Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
• Kelio ženklinimas - KET nurodytas kelio horizontalusis ar vertikalusis ženklinimas.
• Motorinė transporto priemonė - variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas.

tags: #automobiliu #aikstele #kelio #apsaugos #zonoje

Populiarūs įrašai:

• Ką žinoti perkant naudotą Peugeot?
• Vairavimas su automatine pavarų dėže
• Geriausios žieminės padangos stabdymui ir pasirinkimo gidas
• Apie lenkimo draudimus ir lėtesnio greičio reikalavimus
• Istorija ir vystymas: Citroën BX