Neregistruotos transporto priemonės valdymas ir su tuo susijusios pasekmės, taip pat transporto priemonių techninės apžiūros aktualijos bei vartotojų teisės naudoti automobiliai yra svarbios temos, liečiančios daugelį Lietuvos gyventojų. Šiame straipsnyje apžvelgsime teisinius aspektus, susijusius su neregistruotos transporto priemonės vairavimu, bei pateiksime informacijos apie naudotų automobilių pirkimo ypatumus ir galimus ginčus.
Administracinė atsakomybė už neregistruotos transporto priemonės vairavimą
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmuo R. S. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį „VW Passat“ be tinkamai įformintos teisės vairuoti. Šis pažeidimas įvyko 2012 m. lapkričio 3 d. apie 02:06 val. Kybartų pasienio kontrolės posto teritorijoje. R. S. pripažino, kad vairavo neturėdama vairuotojo pažymėjimo, kurio teisė buvo laikinai atimta dėl ankstesnio teisės pažeidimo. Nors atėmimo terminas buvo pasibaigęs, pažymėjimas nebuvo grąžintas nustatyta tvarka iki pažeidimo padarymo momento ir net iki bylos nagrinėjimo.
Tokiais veiksmais R. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. ir 123 str. Šie straipsniai reglamentuoja transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti arba esant laikinai ją atėmus, bei transporto priemonių, kurioms neatlikta privalomoji techninė apžiūra ar kurios neįregistruotos nustatyta tvarka, vairavimą.
Naudotų automobilių rinka Lietuvoje ir vartotojų teisės
Lietuvos automobilių rinka nuolat auga, ypač populiarūs tampa naudoti automobiliai. „Regitros“ duomenys rodo, kad iki 2023 m. lapkričio 1 d. šalyje buvo įregistruota 133 714 naudotų lengvųjų automobilių ir 35 344 naujų. Automobilių skelbimų portalo „Autoplius“ duomenys taip pat patvirtina aktyvią naudotų automobilių prekybą, ypač 11-20 metų amžiaus transporto priemonėmis.
Tačiau kartu su augančia rinka daugėja ir atvejų, kai pirkėjai pasijunta apgauti. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet pastebėjo 50% padidėjimą skundų dėl naudotų automobilių pirkimo. Dažniausios problemos kyla dėl netinkamai užpildytų pirkimo-pardavimo sutarčių, kai pirkėjai nepasigilina į sutarties sąlygas ir nepastebi paslėptų automobilio trūkumų.
Ekspertai pataria atidžiai skaityti sutartis, atkreipti dėmesį į pardavėjo pateikiamą informaciją, VIN kodą, o įsigijus automobilį - atlikti profesionalią techninę apžiūrą. Net ir praėjus techninei apžiūrai, gali atsirasti paslėptų trūkumų, todėl svarbu atidžiai apžiūrėti automobilį ir pasikonsultuoti su specialistais.
Teisminiai ginčai dėl automobilių defektų
Kai nepavyksta susitarti su pardavėju ar išspręsti ginčo per vartotojų apsaugos tarnybą, atvejai neretai pasiekia teismus. Tokiuose ginčuose pirkėjai siekia prisiteisti kompensacijas už paslėptų defektų šalinimą.
Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo bylą, kurioje pirkėjas norėjo prisiteisti kompensaciją už paslėptus defektus. Teismas nustatė, kad pardavėjas turės sumokėti dalį pirkėjo ieškinio, nes kai kurie defektai buvo matomi jau pirkimo dieną, o kiti galėjo atsirasti dėl natūralaus nusidėvėjimo ar netinkamo naudojimo po pirkimo. Tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pardavėjo veiksmuose galimai įžvelgta mokesčių vengimo ir ridos klastojimo požymių.
Kitas pavyzdys - Kauno apygardos teismo nagrinėta byla, kurioje pirkėjas įsigijo automobilį „Volkswagen Transporter Caravelle“ už daugiau nei 24 tūkst. eurų. Po pirkimo išryškėjo daugybė defektų, pradedant nuo parkavimo sistemos gedimo ir baigiant variklio bei pakabos problemomis. Pirkėjas patyrė daugiau nei 3000 eurų išlaidų defektų šalinimui, tačiau pardavėjas, mažoji bendrija, teigė neturinti lėšų kompensacijai. Teismas, nors ir pripažino, kad dalis defektų galėjo atsirasti dėl natūralaus nusidėvėjimo, vis dėlto priteisė pirkėjui dalį patirtų išlaidų.
SIAURUKO BĖGIAIS Į PANEVĖŽĮ
Biuro pretenzijos ir skolininkų atsakomybė
Straipsnyje taip pat minimas Biuras, kuris turi teisę reikšti pretenzijas solidariesiems skolininkams dėl padarytos žalos. Skolininkų atsakomybė yra solidari, t. y. Biuras gali reikalauti žalos atlyginimo iš visų skolininkų bendrai arba iš bet kurio jų skyrium. Jei skolininkai vengia grąžinti skolą ar nesuranda susitarimo, Biuras kreipiasi į teismą, o patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš skolininkų.
Biuras apie skolą informuoja kredito biurą UAB „Creditinfo Lietuva“, kuris tvarko ir teikia informaciją apie asmens kreditingumą. Kredito istorijos duomenys tvarkomi 10 metų po įsipareigojimų įvykdymo. Asmenys turi teisę prašyti ištaisyti, ištrinti ar apriboti duomenų tvarkymą, taip pat nesutikti su duomenų tvarkymu ir reikalauti žmogaus įsikišimo automatiniame sprendimų priėmime.
Jei skolininkai reziduoja ir/ar turi turto trečiosiose valstybėse, jų duomenys gali būti perduoti toms valstybėms. Skolininkai turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, ištaisyti juos, prašyti apriboti tvarkymą ar nesutikti, kad jie būtų tvarkomi. Nesutinkant su Biuro asmens duomenų apsaugos pareigūno atsakymu, galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
tags: #teismas #ismokos #neregistruota #transporto #priemone