Kiekvienas automobilio vairuotojas bent kartą gyvenime susidūrė su situacija, kai starteris nesuka variklio. Tai gali nutikti staiga ir sukelti daug nepatogumų, ypač jei esate toli nuo namų ar serviso. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl starteris negaudo, ir pateiksime patarimų, kaip rasti ir išspręsti šią problemą.
Kaip veikia variklio starteris?
Starteris - tai elektros variklis, kurio pagalba užvedamas automobilio vidaus degimo variklis. Automobilio starteris gali būti skiriamas į reduktorinį ir nereduktorinį (reduktoriniai būdingesni naujesniems automobiliams). Nereduktoriniai starteriai buvo montuojami automobiliuose maždaug iki 1990 metų. Ši automobilio sudedamoji dalis yra itin svarbi dėl to, kad be jos neįmanoma užkurti variklio - tai ypač didelės svarbos turi šaltuoju metų periodu. Dėl žemos temperatūros tampa sunku užkurti variklius, todėl automobilio starteris apkraunamas didesne jėga.
Didžiausia klaida užkuriant variklį kyla iš vairuotojų nežinojimo, jog starteris - tai trumpo veikimo elektros įrenginys, todėl pats variklio paleidimo procesas turi trukti neilgiau 20 sekundžių.
Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami elektriniai starteriai, varomi nuolatinės srovės, gaunamos iš akumuliatoriaus, varikliais. Variklio paleidimo metu starteris privalo įsukti variklio alkūninį veleną iki tam tikro greičio tam, kad vidaus degimo variklis pradėtų veikti savarankiškai.
Verta prisiminti, kad starteris ima iš akumuliatoriaus dideles elektros energijos dozes (200-600 A) per trumpą laikotarpį. Dėl to tinkamam starterio veikimui yra būtinas geros būklės akumuliatorius, tačiau netinkamas starterio veikimas gali dalinai iškrauti akumuliatorių arba net jį pažeisti.
Starterio sandara ir veikimas
Dažniausiai starteris būna sudarytas iš sekančių komponentų:
- Elektrinis variklis
- Įjungiantis elektromagnetas (elektromagnetinis jungiklis)
- Galvutė su guoliu ir jungiančiuoju mechanizmu
Elektrinis starteris dažniausiai susideda iš vamzdžio formos korpuso, kuriame yra patalpinti polių elementai, žadinimo apvijos bei nuolatiniai magnetai. Korpuse yra elektrinis rotorius su apvijomis. Įjungiantis elektromagnetas, vadinamas elektromagnetiniu jungikliu, kurį sudaro relė bei elektromagnetas, yra viršuje pritvirtintas prie starterio galvutės. Starterio galvutėje yra sumontuoti: krumpliaratis, vienos krypties sankaba, svirtis ir spyruoklė.
Veikimo principas
Įjungdami variklį raktelio pagalba, įsijungia elektromagnetinis jungiklis. Srovė, tekanti apvijose, sukuria magnetinį lauką, kuris pritraukia ir prilaiko kontaktus. Sujungus kontaktus, svirtis stumia jungiantįjį mechanizmą su krumpliaračiu ir vienos krypties sankaba prie variklio smagračio krumplinio žiedo. Krumpliaračiui pilnai susijungus su smagračio krumpliniu žiedu, elektromagnetiniame jungiklyje esantis kontaktas uždaro pagrindinę starterio srovės grandinę. Starteris įsijungia ir pradeda sukti smagratį.
Pagrindiniai starterio gedimai ir jų priežastys
Standartinius paleidimo sistemos gedimus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: elektrinius ir mechaninius. Ne visus gedimus pavyks laiku diagnozuoti ir užkirsti jiems kelią. Tiesa, yra tokių gedimų, kurių simptomai yra jaučiami ir girdimi, tačiau kai kurie atsiranda netikėtai ir be jokio išankstinio įspėjimo.
Paprastai 80% problemų su neveikiančiu starteriu susiję su automobilio elektros grandinės gedimais.
Starteris nesuka pasukus raktelį
Reakcijos po raktelio pasukimo uždegimo spynelėje arba starterio mygtuko nuspaudimo nebuvimas - tipinis gedimas. Šiuo atveju, ypač jei pasukus raktelį įsijungia ir užgęsta kontrolinės lemputės, reikia ieškoti starterio reakcijos trūkumo priežasties akumuliatoriuje.
Reikia patikrinti, ar jis nėra pernelyg išsikrovęs. Jei jo įkrovimo lygis yra tinkamas, tuomet po padidinamuoju stiklu turi patekti pagrindinis laidas į starterį - ar jis nėra nutrauktas ir ar yra pilnai izoliuotas. Verta patikrinti ir visus sujungimus paleidimo sistemoje. Kartais atsitinka, kad sugenda uždegimo spynelė arba jos laidas. Tačiau jei ir šie elementai nėra pažeisti, tikriausiai susidūrėme su elektromagnetinio jungiklio apvijų gedimu (netinkama sąveika su jo šerdimi).
Starteris sukasi ir girdimas metalinis garsas, bet automobilis neužsiveda
Taip pat dažnai nutinka taip, kad starteris nesisuka, bet girdimas pavienis metalinis garsas arba tokių garsų serija. Čia teoriškai kaltininku gali būti dalinai išsikrovęs akumuliatorius, bet labiau tikėtina, kad netinkamai veikia elektromagnetas. Jis gali įtraukti šerdį, tuo pat metu išstumdamas sujungiantį mechanizmą. Krumpliaratis atsitrenkia į smagračio vainiką sukeldamas būdingą garsą. Šiuo atveju gedimo priežastimi gali būti pažeisti elektromagnetinio jungiklio kontaktai, kurie neuždaro elektros grandinės. Šio gedimo patvirtinimui galima atlikti trumpą eksperimentą. Reikia padaryti trumpą jungimą, pvz., sujungus du varžtus. Jei tai paleis starterį, vadinasi, pagrindine gedimo priežastimi tikriausiai yra susidėvėję šepečiai, kurie nepasiekia komutatoriaus. Jei paaiškės, kad šepečiai ir komutatorius yra tvarkingi, tuomet gedimas slypėti statoriaus arba rotoriaus apvijose.
Veikiantis starteris nesuka alkūninio veleno
Pasitaiko situacijų, kai girdimas veikiantis starteris, tačiau jis nesuka alkūninio veleno ir neužveda variklio. Dažniausiu kaltininku šioje situacijoje yra pažeistas sujungimo mechanizmas (krumpliaratis nesusijungia su smagračio vainiku), kuris sujungia smagratį su rotoriumi arba sankaba. Taip pat gali būti pažeista šakutė, kurios užduotis - sujungti krumpliaratį su smagračio vainiku. Rečiau priežastimi gali būti išlaužti krumpliai arba vienos krypties sankabos įjungiančios krumpliaratį (bendekso) gedimas.
Per mažas starterio greitis
Kitas gedimas - tai per mažas starterio sukimosi greitis. Čia taip pat gali būti kaltas akumuliatorius, laidai arba jų sujungimai. Bet kuris gedimas minėtuose elementuose sukelia problemą srovės patekimui į starterį, dėl to sumažėja jo sukimosi greitis. Taip pat verta nuvalyti akumuliatoriaus gnybtus, nes dėl jų srovė taip pat gali sumažėti.
Jei visi šie elementai yra tvarkingi, priežastimi gali būti pertraukos lygiagrečiose statoriaus arba rotoriaus elektros grandinėse. Taip pat pasitaiko situacijų, kai susidėvi rotoriaus įvorės, rotorius liečia statorių, o starteris veikia labai garsiai arba gali būti susidėvėję šepečiai ar pažeistas rotorius, starterio variklis.
Žiemos metu, esant žemoms temperatūroms, gali atsirasti problemų dėl nepakankamo srovės kiekio. Tačiau didesne grėsme gali būti didesnio klampumo variklinės alyvos naudojimas. Pavyzdžiui, 10W vietoje 5W - tai turi daug įtakos vidiniam pasipriešinimui pačiame variklyje.
Garsiai veikiantis starteris
Taip pat gali nutikti, kad įjungus starterį jis susijungia su smagračio krumpliniu vainiku, bet jo nesuka (girdimas būdingas traškesys). Tokiu atveju susiduriame su pažeistais arba pernelyg susidėvėjusiais krumpliais sujungiančiame mechanizme arba ant smagračio krumplinio vainiko. Tais atvejais, kai starteris suka smagratį netolygiai (būdingas trūkčiojimas) - tikriausiai sugedo sujungiantis mechanizmas.
Starteris neišsijungia
Pasitaiko, kad po variklio paleidimo, pasukus raktelį uždegimo spynelėje iš III pozicijos į II, starteris tebedirba. Tai nebūtinai degimo spynelės kaltė. Priežastimi gali būti sujungiančio mechanizmo krumpliaračio įstrigimas smagračio krumpliniame vainike. Pasitaiko situacijų, kai įvorė sujungiančiame mechanizme yra pažeidžiama ir blokuoja viso mechanizmo sugrįžimą į pirminę padėtį. Dažnai pastebimi apdegę elektromagneto kontaktai, kurie bandant išjungti starterį lieka sujungti. Jei pastebite pirmuosius probleminio variklio paleidimo simptomus, reikia kuo greičiau suremontuoti starterį.
Kitos galimos priežastys, kodėl variklis sunkiai kuriasi
Be starterio gedimų, yra ir kitų priežasčių, kodėl variklis gali sunkiai kurtis:
- Starterio įvorės: Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl variklis sunkiai kuriasi, ypač kai jis yra šiltas, gali būti susidėvėjusios starterio inkaro įvorės.
- Kuro sistemos problemos: Kuro sistemos gedimai taip pat gali būti sunkios automobilio kurimosi priežastis. Nors diagnostika gali parodyti, kad kuro siurblys veikia tinkamai, tai nereiškia, kad į kuro padavimo sistemą nepatenka oro.
- Purkštukai: Purkštukų gedimai taip pat gali turėti įtakos sunkiam kurimuisi. Nors kompiuterinė diagnostika gali rodyti, kad purkštukai dirba normos ribose, tikrasis jų stovis gali būti patikrintas tik išėmus juos ir patikrinus ant stendo.
- Bendekso gedimai: Jei bendeksas prasisuka arba nepakelia net mažos apkrovos, tai gali būti vienpusės sankabos gedimas. Tokiu atveju, bendekso pakeitimas gali išspręsti problemą.
- Elektros sistemos problemos: Silpnas akumuliatorius arba generatoriaus gedimai taip pat gali sukelti sunkumų kuriant variklį. Jei akumuliatorius per silpnas, jis gali nepajėgti išsukti variklio normaliai.
- Imobilaizerio problemos: Jei imobilaizeris sugenda arba neatpažįsta rakto, starteris gali nesisukti arba variklis gali užgesti iškart po užvedimo.
Šaltojo sezono vairuotojai nerimauja dėl įvairių priežasčių, tačiau bene pagrindinė - nerimas dėl to, ar temperatūrai krentant ryte pavyks užvesti automobilį ir išvengti nejaukios kelionės viešuoju transportu ar išlaidų taksi. Daugeliu atvejų pagrindinis kaltininkas yra pasenęs akumuliatorius, tačiau kartais gedimo gali tekti ieškoti ir kitur.
Patarimai, kaip išvengti užvedimo problemų žiemą
Prieš šalčius pasitikrinkite dyzelinių automobilių pakaitinimo žvakes, pasikeiskite kuro, oro filtrus, nuvykite atlikti akumuliatoriaus apkrovos atlaikymo testo. Pagal galimybes naudokite kokybišką dyzeliną su priedais, kainos skirtumas pilnai atsipirks, jei per šalčius išvengsite kuro užšalimo. Benzinu varomi automobiliai rodo kur kas mažiau kaprizų, reikėtų pasitikrinti užvedimo žvakes ir laidus, bei akumuliatorių. Jei variklis vedasi sunkiai, derėtų automobilyje turėti priedų padedančių užvesti variklį, taip vadinamą aerozolinę anodiją, kitaip quick start balionėlį.
Jei nusprendėte užvesti automobilį laidų pagalba nuo kito automobilio, turite žinoti, kad ir vienintelis toks bandymas gali pasibaigti abiejų automobilių elektros sistemos gedimais. Stiprus elektros šuolis užsivedus „nelaimėliui", taip pat, kai automobilis ima vestis jo generatorius jau pradeda tiekti elektros srovę priešinga kryptimi, tai neigiamai veikia diodinio tiltelio diodus, kurie gali perdegti.
Ypač skausmingai variklis „perneša“ užvedimus lanksčia vilktimi, tai ne tik pavojingas užsiėmimas, tačiau ir kenksmingas daugeliui Jūsų variklio darbą užtikrinančių sistemų, pavyzdžiui, kaip paskirstymo veleno dirželiui. Jei dirželis jau įpusėjo savo tarnavimo laiką, taip užvedinėti automobilius pavojinga, gali nutrūkti ir tada varikliui teks daryti „kapitalinį“ remontą.
Starterio diagnostika
Starterio ir visos užvedimo sistemos techninės būklės patikra gali būti atliekama tiesiogiai automobilyje, bandant užvesti variklį, o taip pat jį išmontavus. Pirmasis metodas dažniausiai yra naudojamas pirminei diagnostikai, kurios metu įvertinamas galimo gedimo pobūdis. Paprastai paeiliui tikrinami visi elementai, kol randamas gedimo šaltinis. Patikra apima išorinę apžiūrą, starterio veikimo patikrinimą, laidų ir jų sujungimų patikrinimą, maitinančios įtampos matavimą ir įtampos kritimo matavimą. Antrasis metodas, atliekamas laboratorinėmis sąlygomis, apima kruopščią visų starterio elementų patikrą.
Kiti diagnostikos metodai jau priklauso nuo starterio netinkamo darbo priežasčių. Gali būti reikalinga šepečių, starterio komutatoriaus bei apvijų patikra ar visų laidų, prijungtų prie starterio ir akumuliatoriaus, izoliacijos kokybės patikra.
Atliekant tikslią diagnostiką, išmontavus starterį yra matuojama jungiklio apvijų varža, tikrinama elektromagneto šerdies grįžtamos spyruoklės būklė, o taip pat šerdies laisvo judėjimo ričių korpuse galimybė.
Net smulkiausias gedimas variklio užvedimo sistemoje negali būti ignoruojamas. Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad smulkios problemos su starteriu pavasario-vasaros sezone gali padidėti atėjus šalčiams.
Jei nepavyko nustatyti gedimo patys, galite kreiptis į meistrą ir atlikti diagnostiką. Svarbu: Gamintojai nenurodo, kiek kilometrų galima nuvažiuoti su originaliu starteriu. Pastebėjus pirmuosius gedimo požymius reikėtų kreiptis į specialistus.
Apibendrinimas
Gedęs starteris veda į kitas problemas - pavyzdžiui, akumuliatoriaus gedimus. Kad starteris tarnautų ilgai ir patikimai, būtina jį naudoti atsakingai ir tinkamai. Neužsivedantis variklis - dažna ir varginanti, labai įkyri problema. Viena iš dažniausių jos priežasčių yra tai, kad net pasukus raktelį, nesisuka starteris. Suprasdami šio gedimo priežastis galite veiksmingai diagnozuoti ir išspręsti bet kokią bėdą, kuri su tuo susijusi.
Pagrindinės priežastys, kodėl starteris nesuka variklio:
- Išsikrovęs akumuliatorius: Visiškai nusėdęs arba smarkiai išsekęs akumuliatorius negali suteikti reikiamo energijos kiekio starteriui.
- Surūdiję akumuliatoriaus gnybtai: Korozija ant akumuliatoriaus gnybtų gali trukdyti elektros srautui. Šią problemą galima nustatyti tiesiog apžiūrėjus akumuliatorių, ar aplink gnybtus nėra baltų arba mėlynai žalių nuosėdų. Jeigu nuosėdas ir koroziją pastebite, nuvalykite gnybtus tinkama priemone arba sodos ir vandens mišiniu.
- Atsilaisvinę arba pažeisti akumuliatoriaus kabeliai: Atsipalaidavę arba sugadinti akumuliatoriaus kabeliai gali trukdyti energijos tiekimą į starterį.
- Problemos pačiame starteryje:
- Susidėvėję šepečiai.
- Sugedęs elektromagnetas. Solenoidas (elektromagnetas) yra atsakingas už starterio variklio sujungimą su variklio smagračiu.
- Vidinės elektros sistemos problemos: Užvedimo mechanizmas yra labai svarbi variklio užvedimo proceso dalis. Ji atsakinga už elektros energijos perdavimą iš akumuliatoriaus į starterį.
- Elektros sistemų problemos: Vidiniai elektronikos gedimai užvedimo sistemoje gali sutrikdyti elektros energijos perdavimo srautą.
- Nusidėvėjimas: Laikui bėgant susidėvėti gali mechaninės uždegimo spynelės ir jungiklio dalys.
- Starterio relė: Starterio relė yra tarpinė grandis tarp uždegimo jungiklio (spynelės) ir starterio. Sugedusią relę galima diagnozuoti klausantis, ar pasukus raktelį nesigirdi spragtelėjimo. Jei garso nesigirdi, relę turbūt teks pakeisti.
- Imobilizatoriaus (imobilaizerio) sistemos gedimas: Gali neleisti įjungti starterio.
- Automatinės transmisijos problemos: Automatinės transmisijos suprojektuotos taip, kad variklis užsivestų tik tada, kai pavarų dėžė įjungta į „P" arba „N" padėtis. Sugedęs neutralios padėties jungiklis gali neleisti įjungti starterio. Ypač jei AT pavarų svirties jungiklis sugenda arba išsiderina, transporto priemonės transmisija gali neatpažinti, kad yra saugioje padėtyje, jog būtų galima užvesti variklį.
Jei starteris nereaguoja ir mašina neužsiveda, jau žinote, kokios gali būti problemos priežastys. Patikrinkite akumuliatorių. Apžiūrėkite bei įvertinkite starterį. Pasukdami raktelį arba užvedinėdami variklį paklausykite, ar nesigirdi jokių pašalinių garsų. Patikrinkite uždegimo jungiklį ir rėlę. Patikrinkite apsaugos sistemas ir transmisijos padėtį. Apžiūrėkite laidus ir jungtis. Na, o jei problemos priežasties rasti nepavyko, siūlome kreiptis į profesionalų servisą.
Nenustebinome? Taip, tai neabejotinai pirma mintis, visiems mums šaunanti į galvą neužsivedant transporto priemonei. Visgi priežasčių akumuliatoriaus nusėdimui gali būti daug. Pirma, dėl vairuotojo neapdairumo - palikus įjungtą vidaus ar žibintų apšvietimą, garso sistemą ar kitą elektros sistemos dalį. Antra, dėl per silpno ar nepakankamai įsikrovusio prietaiso. Paskatinti jo išsikrovimą tokiais atvejais gali šalti orai arba per trumpi važiavimo atstumai, neleidžiantys akumuliatoriui pakankamai įsikrauti. Pirmuoju ir antruoju atveju sprendimas galėtų būti akumuliatoriaus įkrovimas gnybtų ar įkroviklio pagalba.
Starterio pagalba mes inicijuojame automobilio vidaus variklio užkūrimą. Šios automobilio dalies gedimą gali signalizuoti atsiradę ausiai neįprasti džeržgimo garsai, iš automobilio sklindantys dūmai arba bėganti alyva. Pastebėjus bent vieną iš požymių, būtina kreiptis į automobilių servisą kuo greičiau.
Kuro siurblys atsakingas už reikiamą kuro kiekio padavimą į variklį. Šiai daliai veikiant netinkamai, nustatytas kuro kiekis nebus paduotas ir automobilio nepavyks užkurti. Jei kurdami automobilį, girdite, kad starteris sukasi, tačiau jo užkurti vis tiek nepavyksta, viena iš priežasčių gali būti kuro siurblio gedimas. Visgi, panašius požymius atitinka ir priežastis nr. 3. Dyzelinio kuro padavimas gali sustoti net neprasidėjęs ir abi galimos to priežastys automobilius aplanko žiemos metu. Pirma, nors pastačius automobilį atrodo, jog kuro bake yra dar pakankamai, esant dideliems šalčiams, jo kiekio užvedimui gali tiesiog nepakakti. Tiesa ir tai, kad net ir užvedus automobilį su mažu dyzelio kiekiu bake, daroma žala visai kuro sistemai. Antroji problema, neleidžianti užsivesti automobiliui žiemą yra kuro bake užšalęs dyzelinas. Požymiai, kurie signalizuoja šią bėdą išlieka panašūs kaip ir kuro siurblio ar žemo kuro kiekio bake atveju. Susidūrus su šia problema, vienintelė išeitis - kurą atšildyti.
Variklis neužsives ir tuomet, jei žvakės neduos nenutrūkstamos kibirkšties. Nesusidaryti kibirkštis gali dėl užsiteršusių, apdegusių arba drėgnų žvakių galiukų. Pastebėjus žvakių neveiksnumą, rekomenduojama jas išimti, nuvalyti ir nusausinti.
Kuro filtrą rekomenduojama keisti kas 20-30 tūkst. kilometrų. Tačiau šie skaičiai gali kisti nuo į automobilį pilamo kuro kokybės. Dar viena automobilio detalė, dėl kurios gedimo gali sutrikti automobilio kūrimasis yra kuro purkštukai.
tags: #nesikuria #masina #nesuka #starterio