Nepilnamečiai - viena jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Jų vystymuisi ir asmenybės formavimuisi didelę įtaką daro ne tik vidiniai, tačiau ir išoriniai faktoriai - auklėjimas, aplinka, gyvenimo sąlygos ir kita. Žiniasklaidoje pasirodančios publikacijos, kai nepilnamečiai kaltinami padarę įvairaus pobūdžio nusikaltimus, susilaukia ypatingo visuomenės dėmesio, neretai stebimasi paskirtos bausmės griežtumu ar, priešingai, atsakomybės lengvumu.
Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reikėtų suprasti kaip valstybės ir nepilnamečio baudžiamojo teisinio santykio realizavimo formą. Ji siejama su išsamiu nepilnamečių amžiaus, jų fizinių ir psichinių ypatumų įvertinimu. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK) įtvirtintos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra orientuotos į jaunų asmenų auklėjimą, grąžinimą į visuomenės gretas bei gyvenimo būdo keitimą. Visais atvejais siekiama, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos taisyklės būtų orientuotos į jaunų žmonių amžių, socialinę brandą, reakciją į išorės poveikius. Siekiama šalinti neteisėto elgesio priežastis, ugdyti asmenybę bei individualizuoti bausmę.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės samprata ir amžiaus ribos
Kas laikomas nepilnamečiu baudžiamojoje teisėje?
Visų pirma, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra taikomi asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 18 metų. Tiesa, tam tikrais atvejais 18 metų riba gali būti išplėsta ir nepilnamečiu gali būti pripažintas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję iki 21 metų. Pavyzdžiui, vienoje Šiaulių apygardos teismo byloje asmuo nusikalstamas veikas padarė sulaukęs 18 metų 5 mėnesių, tačiau buvo pripažintas nepilnamečiu. Jaunuolis gyveno su motina, broliais ir seserimis nakvynės namuose, jo dvasinis ir moralinis asmenybės brendimas nebuvo toks, kokį paprastai patiria kitas vaikas, gaunantis jo vystymosi sąlygoms būtiną dėmesį bei materialinį išlaikymą. Svarbu yra akcentuoti tai, kad kiekvienas asmuo bręsta skirtingai - tai reiškia, jog kelių asmenų, sulaukusių to paties amžiaus, branda gali nebūti tapati.
Baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribos
Mažamečiai (asmenys iki 14 metų) nėra laikomi baudžiamosios teisės subjektais. Asmenys pagal baudžiamąjį įstatymą atsako nuo 16 metų, tačiau tam tikrais BK 13 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais asmenys už nusikalstamas veikas atsako nuo 14 metų. Tai apima tokias nusikalstamas veikas kaip:
- Nužudymas;
- Išžaginimas;
- Seksualinis prievartavimas;
- Vagystė ir kitos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 13 str. 2 d.
Už kitas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK, baudžiamoji atsakomybė numatoma nuo 16 metų. Jei asmuo veikos padarymo dieną nebuvo sulaukęs tokio įstatyme numatyto amžiaus, laikoma, kad jis negalėjo savarankiškai atsakyti už savo veiksmus ir jų teisingai suprasti. Tokiu atveju kriminalinio pobūdžio atsakomybė neturėtų teigiamos įtakos, o bausmė nepasiektų savo tikslų ir netgi galėtų pakenkti darniam asmenybės vystymuisi bei socializacijai.
Nepilnamečiams baudžiamoji atsakomybė iš principo negalėtų kilti ir už tas veikas, kurių subjektas dėl tam tikrų priežasčių gali būti tik pilnametis. Pavyzdžiui, visi baudžiamieji nusikaltimai ir nusižengimai krašto apsaugos tarnybai, mobilizacijai, kai kurie nusikaltimai, susiję su transporto eismu ir jo organizavimu, bei kai kurie nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Taip pat nebūtų teisinga taikyti baudžiamąją atsakomybę nepilnamečiui, nors ir sulaukusiam atitinkamo amžiaus iki pilnametystės, tuo atveju, jeigu jis buvo kito asmens įtrauktas daryti tą nusikalstamą veiką.
Baudžiamosios teisės poveikio priemonės nepilnamečiams
Kadangi nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra orientuota į asmens auklėjimą, visų pirma vietoje bausmės turi būti sprendžiamas auklėjamųjų poveikio priemonių skyrimas. Auklėjamojo poveikio priemonėmis siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau, priešingai nei bausmė, kuri nepilnamečiam skiriama, kai kitos poveikio priemonės neatlieka savo tikslų, auklėjamojo poveikio priemonės yra orientuotos ne į asmens nubaudimą, o į asmens pataisymą ir auklėjimą. Nusikaltusiam nepilnamečiui gali būti skiriamos ne daugiau kaip 3 suderintos auklėjamojo poveikio priemonės vienu metu.
Auklėjamojo poveikio priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato šias auklėjamojo poveikio priemones:
- Įspėjimas. Tai oficialus perspėjimas apie netinkamą elgesį ir galimas griežtesnes pasekmes.
- Turtinės žalos atlyginimas. Tai priemonė, kai nepilnametis, turintis savarankiškai disponuojamų lėšų (darbo užmokestis, stipendija, palikimas ir pan.), įpareigojamas per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą arba pašalinti ją savo darbu.
- Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai. Tai įpareigojimas nepilnamečiui išdirbti nuo 20 iki 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiems darbams skirti reikalingas nepilnamečio sutikimas.
- Atidavimas tėvams ar kitiems asmenims, atsakingiems už vaiko priežiūrą ir auklėjimą. Tai tėvų ar kitų asmenų, kurie rūpinasi vaikais, vykdomas nepilnamečio ugdymas ir priežiūra. Būtina išpildyti dvi sąlygas:
- Tėvai ar kiti asmenys turi sutikti, patys nedaryti neigiamos įtakos, turėti galimybių sudaryti tinkamas sąlygas bei sutikti teikti informaciją apie šios priemonės vykdymą;
- Nepilnametis pats turi sutikti ir pasižadėti klausyti bei tinkamai elgtis.
- Elgesio apribojimas. Tai nepilnamečiui paskiriami įpareigojimai ir draudimai, kurių jis turi laikytis ir įgyvendinti bei atsiskaityti už jų vykdymą. Gali būti paskirti net ir visi BK išvardinti įpareigojimai bei draudimai ar kiti reikalingi apribojimai. Teismas juos skiria savo nuožiūra. Elgesio apribojimo trukmė gali būti nuo 30 dienų iki 12 mėnesių. Įpareigojimai gali būti:
- Būti namuose nustatytu laiku;
- Mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
- Įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimų (saugaus eismo, mokinio taisyklių ir pan.);
- Atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą (šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka);
- Dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų ir organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
- Paskyrimas į specialiąją auklėjimo įstaigą. Tai terminuotas nepilnamečio izoliavimas specialiojoje auklėjimo įstaigoje.
Bausmės nepilnamečiams
Bausmė yra griežčiausia baudžiamosios teisės prievartos priemonė. Ji taikoma nepilnamečiui tik tuomet, kai negalima taikyti švelnesnių priemonių. Atitinkama bausmė turi būti numatyta BK specialiojoje dalyje, kur numatomos visos nusikalstamos veikos. Bausmių sistemoje nepilnamečiui gali būti skiriamos penkių rūšių bausmės:
- Viešieji darbai. Tai įsipareigojimas neatlygintinai dirbti visuomenės labui. Šią bausmę teismas gali skirti tik gavęs nepilnamečio sutikimą.
- Bauda. Tai pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Nepilnamečiui skiriama bauda gali būti nuo 5 iki 50 MGL (šiuo metu tai yra nuo 250 eurų iki 2500 eurų).
- Laisvės apribojimas. Tai terminuotas nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas nuteistajam. Jei nepilnametis negali vykdyti šios bausmės, jį galima atleisti ir vietoje jos paskirti auklėjamojo poveikio priemonę.
- Areštas. Tai trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, laikant jį areštinėje. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto, kai pilnamečiui asmeniui maksimali arešto trukmė gali būti iki 90 parų.
- Terminuotas laisvės atėmimas. Tai nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės tam tikram laikui, laikant jį specialiai tam skirtoje įstaigoje. Tai pati griežčiausia bausmė nepilnamečiams. Gali būti taikoma tik kaip paskutinė priemonė nepilnamečiui įvykdžius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, t.y., kai specialiojoje dalyje numatytas didesnis nei 6 metų laisvės atėmimas.
Terminuoto laisvės atėmimo ypatumai
Svarbu paminėti, kad nepilnamečiam asmeniui negali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Be to, terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų (BK 90 str. 5 d.). Šis 10 metų terminas teismų praktikoje taikomas tik ypatingais atvejais, kai nustatoma, jog paskyrus švelnesnę bausmę ar mažesnį laisvės atėmimo laiką nebus pasiekti bausmės tikslai. Nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik straipsnio, už kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 straipsnio 3 dalimi, kurioje teigiama, kad, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje. Jei minimali bausmė nenumatyta, tuomet minimumas - 3 mėnesiai.
Pavyzdžiui, už nužudymą suaugusiems numatytas nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimas. Nepilnamečiui tai būtų nuo 3 metų ir 6 mėnesių iki 10 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, jog nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi minėtomis nuostatomis. Nors labai svarbu atsižvelgti į asmens auklėjimą ir bausmės paskyrimą taip, kad būtų kuo mažiau neigiamai paveikta nepilnamečio asmenybė ar vystymasis, neišvengiama atvejų, kuomet yra paskiriama griežtesnė bausmė. Pavyzdžiui, nepilnametis asmuo, veikdamas bendrininkų grupe iš chuliganiškų paskatų, nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Byloje buvo nustatyti tokie faktai: senyvo amžiaus nukentėjusysis buvo užkluptas netikėtai, smūgiuota buvo į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbius organus.
Apžvelgus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas svarbu paminėti, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina aibę reikšmingų aplinkybių. Vertinama ne tik nepilnamečio branda, amžius, elgesys, bet ir nusikalstamos veikos pobūdis, jos padarymo aplinkybės, atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.
Tėvų ir globėjų atsakomybė
Teisinė atsakomybė už vaikų padarytus prasižengimus ir nusikaltimus gali kilti ir dažniausiai kyla tėvams ar globėjams. Pagal galiojančią bendrą taisyklę, nepilnamečiai asmenys iki keturiolikos metų neturi deliktinio veiksnumo, todėl už jų padarytą žalą yra atsakingi tėvai arba globėjai, jei yra įrodoma vaikų kaltė.
Galima ir ugdymo įstaigos atsakomybė. Įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad už nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo. Tai reiškia, kad, jeigu nepilnametis yra prižiūrimas darželyje, mokykloje arba bet kurioje kitoje įstaigoje, ir jis padaro žalos, žalą atlygina atsakingas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo.
Kitas atvejis - visiška arba dalinė nepilnamečio asmens atsakomybė. Kai asmuo yra vyresnis nei keturiolikos, o absoliučia dauguma atvejų vyresnis negu šešiolikos metų, tačiau dar nesulaukęs aštuoniolikos, galima tiek jo paties visiška, tiek ribota atsakomybė, esant tam tikroms sąlygoms. Žinoma, jeigu toks nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės, žalos atlyginimo klausimas vėlgi gali tekti tėvams arba rūpintojams už netinkamą nepilnamečio elgesį. Be to, Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba netinkamą panaudojimą, panaudojimą priešingai vaiko interesams, vaiko rūpintojo, tėvų, globėjų pareigų nevykdymą.
Pavyzdžiui, jei dešimtmetis sukėlė gaisrą, buvo sunaikintas turtas ir nustatyta, kad būtent dėl jo kaltės taip atsitiko, kalbėti apie jo atsakomybę negalima. Visa atsakomybė tektų tėvams. Tokiu atveju, jei tikrai būtų įrodyta, kad gaisras įvyko dėl nepilnamečio veiksmų, būtų priimtas atitinkamas teismo sprendimas atlyginti konkrečią žalą. Toks teismo sprendimas būtų imperatyvus ir turėtų būti vykdomas, o žala turėtų būti atlyginta tėvų iki to laiko, kai asmuo sulauks pilnametystės arba įgis turto ir pats pakankamai užsidirbs žalos atlyginimui.
Nepilnamečių bylų nagrinėjimo specifika
Kokie nusikaltimai dažniausiai įvykdomi nepilnamečių?
Statistika rodo, kad daugiausia, t. y. net 36 proc. bylų yra dėl nepilnamečių įvykdytų vagysčių. Antroje vietoje rikiuojasi viešosios tvarkos pažeidimai, po to - fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nemažai atvejų susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, turto sunaikinimu ar sugadinimu.
Statistika ir tendencijos
Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, 2022 metais buvo nuteisti 486 nepilnamečiai. Palyginimui, 2021 metais tokių asmenų buvo 435, 2020 metais - 464, o 2019 metais net 508. Taigi, paskutinių metų dinamika išlieka daugiau ar mažiau stabili.
Šios kategorijos bylose nederėtų dėti ryškaus akcento būtent dėl nepilnamečių, kurių atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi pirmą kartą nusikaltęs nepilnametis teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė, atlygino arba pašalino žalą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ateityje ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai gan dažnas proceso sprendimas tokios rūšies bylose, apsiribojama vien auklėjamojo pobūdžio priemonių taikymu.
Procesinės ypatybės teisme
Kai vaikas dalyvauja teismo procese, yra taikomos specialios procedūros. Nepilnamečiai apklausiami dalyvaujant specialistui, t. y. psichologui, kuris padeda įvertinti asmens raidą ir jo psichologinę būklę. Klausimai apklausos metu užduodami tik per psichologą, o nepilnamečiai apklausiami pritaikytose patalpose, t. y. vaiko apklausos kambariuose. Kaip taisyklė, dažniausiai procese nepilnamečiai apklausiami vieną kartą ir daugiau į teismo procesą nekviečiami. Taip siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo poveikio.
Jeigu vaikai tampa nusikaltimo liudytojais, siekiant, kad jie būtų kuo mažiau traumuojami, atliekami panašūs veiksmai. Toks asmuo procese apklausiamas įprastai vieną kartą atitinkamoje aplinkoje, t. y. vaiko apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui, atsižvelgiant į jo socialinę brandą. Vėliau asmuo į procesą nekviečiamas, atliekamas specialių apsaugos poreikių vertinimas.
Viešoji nuomonė ir prevencija
Nelaikoma jauno asmens padaryto nusižengimo ar nusikaltimo stigma. Baudžiamoji atsakomybė, taip pat ir kriminalinio bei administracinio pobūdžio atsakomybė, yra orientuota atsižvelgiant į asmens, nepilnamečio socialinę brandą. Tad tokiu valstybės poveikiu siekiama pataisyti nepilnamečio elgesį ir nukreipti jį tinkama linkme. Norima, jog jis suprastų savo veiksmus, jų pasekmes, kylančią atsakomybę ir ateityje priimtų atitinkamus sprendimus, t. y. savo elgesį koreguotų tinkama linkme ir tokio elgesio apraiškos ateityje būtų užkardytos. Teismų bendruomenė ir pati savo pavyzdžiu, įvairiomis teisinėmis švietimo iniciatyvomis aktyviai siekia, kad tokia dinamika tik mažėtų.
Visgi viešojoje erdvėje pasirodančios istorijos apie nusikaltusius nepilnamečius asmenis susilaukia ypatingos visuomenės reakcijos. Neretai akcentuojamos tik tam tikros bylos detalės, nesigilinant ar paliekant nuošaly kitas, kurios taip pat yra ypatingai svarbios ir turi reikšmę bausmės skyrimui.
tags: #nepilnameciu #baudzamoji #atsakomybe