Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuolat vykdo reidus, siekdami užtikrinti vandens telkinių ir jų išteklių apsaugą. Nelegali žvejyba daro didelę žalą gamtai, o pažeidėjams gresia ne tik administracinės baudos, bet ir žalos atlyginimas, siekiantis tūkstančius eurų.
Aplinkos apsaugos departamento reidai ir nustatyti pažeidimai
Šių metų kovo mėnesį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami akcijos „Saugom lydeką“ reidus, nustatė ne vieną brakonieriavimo atvejį. Vienas didžiausių nustatytas Zarasų rajone - asmenys žvejojo su 10 statomųjų tinklų ir sugavo didelį kiekį žuvų, tarp jų ir 8 lydekas. Žala žuvų ištekliams siekia 5 865 eurus.
Per reidą kovo 12 d. Kauno pareigūnai Jurbarko miesto Mituvos uoste nustatė asmenį, žvejojusį 3 statomaisiais tinklais. Neteisėtos žvejybos metu jis sugavo lydeką, 4 šapalus, 41 žiobrį ir 30 kg kuojų. Asmuo turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - 5 190 eurų. Praėjus savaitei tas pats asmuo buvo pastebėtas darantis pažeidimą dar kartą, tik jau su kitu asmeniu. Gaudydami žuvį 3 tinklais jie sugavo 4 lydekas, 3 sterkus, 5 lynus, 3 karšius, 10 žiobrių ir 26 kg kuojų, taip padarydami 3 870 eurų žalą žuvų ištekliams.
Kovo 13 d. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai, patruliuodami Šilutės rajono Minijos upėje, nustatė asmenį, žvejojusį be žvejo mėgėjo kortelės lašišoms ir šlakiams, kuris sugavo ir paėmė du šlakius. Kadangi asmuo žvejojo Minijos ichtiologiniame draustinyje, kuriame padarius pažeidimą taikomas trigubas žalos apskaičiavimo įkainis, jam teks atlyginti 5 820 eurų žalą žuvų ištekliams.
Kovo 23 d. vakarą pareigūnams įtarimą sukėlė prie Antalieptės hidroelektrinės tvenkinio Zarasų rajone atvykę du asmenys, kurie įsėdo į valtį ir išplaukė į tvenkinį. Aplinkosaugininkams laukiant pasaloje, pažeidėjai į krantą grįžo jau po vidurnakčio, kur jie buvo sulaikyti. Nustatyta, kad asmenys buvo pastatę 10 statomų tinklų, kuriais neteisėtai sugavo šamą, vėgėlę, lyną, 2 sykus, 3 eršketus, 8 lydekas, 11 karšių, 6 kg ešerių ir 1 kg kuojų, padarydami 5 865 eurų žalą žuvų ištekliams. Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimtos žuvys, medinė irklinė valtis ir tinklai. Už neteisėtai pagautas žuvis jiems reikės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - 1 440 eurų (išskyrus minėtus didesnius atvejus).
Primename, kad akcijos „Saugom lydeką“ reidai vykdomi ir toliau, jų tikslas - užtikrinti šių žuvų apsaugą per nerštą. Draudimas gaudyti lydekas ir akcija trunka nuo vasario 1 d. Iki balandžio pabaigos draudžiama lydekas žvejoti visuose šalies vandens telkiniuose tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams. Aplinkos apsaugos departamento atstovai atkreipia dėmesį, kad taisyklių nepaisymas gali užtraukti atsakomybę, todėl ragina žvejus būti sąmoningus ir atsakingus.
Didžioji dauguma tokių pažeidimų nustatoma Šiaurės rytų Lietuvos teritorijose: Utenos, Ignalinos, Zarasų, Švenčionių rajonuose, taip pat Dzūkijos bei Trakų rajono pakraščiuose. Pavasarį buvo nustatyta apie 10 tokių atvejų, iš kurių net 6 buvo šiurkštūs pažeidimai.
Svarbiausi žvejybos draudimai ir taisyklės
Bendrieji draudimai pagal datas
Primename žvejams svarbiausius žvejybos reikalavimus, atsižvelgiant į draudimų datas, kurios galioja imtinai:
- Nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. - draudimas žvejoti lydekas.
- Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. - draudimas žvejoti kiršlius.
- Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. - draudimas žvejoti sterkus.
- Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d. - draudimas gaudyti salačius.
- Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. - draudimas karšių žvejybai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus karšių žvejybą polderiuose).
- Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. - draudimas žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.
- Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. - draudimas žvejoti šamus.
- Nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. - draudimas žvejoti siauražnyplius vėžius.
- Visus metus - draudimas žvejoti ungurius Kuršių mariose.
- Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba, nakties metu ji yra draudžiama - tai yra praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).
- Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).
Praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos dėl žvejybos draudimo įsigaliojimo savaitgaliais ar per valstybines šventes. Dabar visi draudimai galioja tiek pirmąją, tiek paskutiniąją dieną.
Specialios taisyklės ir išimtys
Vėgėles žvejoti leidžiama nuo vasario 1 d. Taip pat nuo tos pačios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.
Žvejojantiems lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse leidžiama žvejyba turint žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau norint pasiimti sugautą lašišą ar šlakį, privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį (ne mažesnius kaip 65 cm ilgio).
Kilus klausimams dėl ungurių žvejybos, primenama, kad jei unguriai žvejojami mėgėjų žvejybos įrankiais, tuomet vienu metu galima sužvejoti ne daugiau kaip 3 vienetus. Jei žvejojama gaudyklėmis, būtina turėti leidimą ir laikytis jame nustatytų sąlygų. Be leidimo tokiais įrankiais žvejoti draudžiama.
Administracinė atsakomybė ir baudos už pažeidimus
Bendrosios baudos ir konfiskavimas
Šiuo metu už neteisėtai sugautą žuvį gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, o pagauta žuvis bus konfiskuota kartu su įranga. Už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką, reikės sumokėti po 240 eurų.
Draudžiamu metu sugautai lydekai gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį. Pavyzdžiui, už du Minijos ichtiologiniame draustinyje sugautus šlakius teko atlyginti 5 820 eurų žalą.
Už administracinius nusižengimus numatytas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas, o už tam tikrus, sunkesnius pažeidimus, šis konfiskavimas yra privalomas.
Baudos už limituotos žvejybos pažeidimus
Už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gali tekti sumokėti baudą nuo 250 iki 550 eurų. LR Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnis numato, kad šį administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, gresia bauda nuo 550 iki 1000 eurų.
Jei unguriai žvejojami be leidimo, bauda gresia nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų ir įrankių konfiskavimas. Jei žmogus sugaunamas antrą ar trečią kartą per metus, bauda gali siekti nuo 1,4 iki 2,5 tūkst. eurų. Šią savaitę sugautas asmuo, turėjęs neteisėtai sužvejojęs net 6 ungurius, o kadangi jis pareigūnams jau buvo žinomas - bauda sieks iki 2,5 tūkst. eurų.
Ar tarša gali būti aplinkos apsaugos įrankis? | Pauline Gerrard | TEDxWinnipeg
Naujausi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai
Lietuvos Seimas patvirtino svarbias Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kurios keičia baudas už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Šios pataisos, įsigaliosiančios nuo 2024 m. liepos 2 d., siekia diferencijuoti baudas pagal pažeidimo mastą ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taip pat sugriežtinti atsakomybę fiziniams asmenims.
Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už anksčiau nebaudžiamas veikas ir galimybė konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą bei įrankius, leis sumažinti nusižengimų skaičių. Šie pokyčiai yra susiję ir su žuvų neršto laikotarpiu, todėl itin svarbu jų laikytis, siekiant apsaugoti vandens ekosistemas.
Pasiūlymai dėl žvejybos taisyklių tobulinimo
Nors naujoji tvarka daugiausia susijusi su administracinėmis baudomis, tarp žvejų mėgėjų vyksta diskusijos dėl siūlomų žuvų dydžių reguliavimo. Kai kurie žvejai siūlo keisti taisykles taip, kad būtų privaloma paleisti ne tik mažas (iki 50 cm), bet ir labai dideles lydekas (virš 80 cm). Panaši tvarka galėtųotų ir kitiems stambiems vandens gyventojams: starkiams (reikėtų paleisti nesiekiančius 50 cm ar viršijančius 65 cm), ešeriams (viršijančius 30 cm) bei visiems margiesiems upėtakiams.
Tokių siūlymų tikslas - pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius. Didelės žuvys laikomos turinčiomis geresnius genus ir galinčiomis išnešioti daugiau ikrų. Pavyzdžiui, 8 kilogramų žuvis gali išnešioti iki šešių kartų daugiau ikrų nei 2 kilogramų žuvis. Žvejai mano, kad ilgainiui tai leistų ženkliai padauginti plėšrių žuvų ežeruose ir mariose, o nepopuliarios baltos žuvies kiekis sumažėtų.
Žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas teigia: „Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiaugsime tiesiog pagavę ir paleidę.“
Naujos pataisos, siūlančios drausti žvejams mėgėjams paimti tam tikrų rūšių ir dydžių žuvis, taip pat numato atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Nors Aplinkosaugos ministerija kol kas sprendimo dėl šio projekto nepriėmė, teigiamai vertina diskusijas visuomenėje.
Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas pažymi: „Tas pakeitimas, nežinau, labai jau abejotinas, nes nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas. Tai yra žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tokių žvejų Lietuvoj yra apie 40 procentų ir jiems iš esmės tos taisyklės kaip ir nieko nekeičia, jie visas žuvis paleidžia.“ Ministerija pabrėžia, kad jeigu siūlomi pakeitimai būtų taikomi visiems vandens telkiniams, upėse tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Todėl projektas labiau laikomas siūlymu ir paliktas visuomenės konsultacijoms.
Kaip pranešti apie aplinkosaugos pažeidimus
Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, prašome kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. - asmenis darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu (jei nurodytas, kitu atveju - per oficialius kanalus). Aplinkos apsaugos departamento atstovai primena, kad kilus aplinkosaugos klausimams, visuomet galima kreiptis konsultacijos.
tags: #nelegali #zvejyba #ir #baudos