Naujasis GPS Marokas sistemos sprendimas pakeitė automobilių parko valdymą, suteikdamas realaus laiko geografinės vietos nustatymo ir stebėjimo galimybes. Sistemos intuityvi ir moderni sąsaja leidžia lengvai pasiekti daugybę funkcijų, skirtų optimizuoti veiklą ir padidinti efektyvumą.
Pagrindinės GPS Marokas funkcijos
- Peržiūrėkite dabartinę transporto priemonių buvimo vietą vienu žvilgsniu.
- Analizuokite transporto priemonių kelionių istoriją.
- Gaukite tikslias nuorodas į bet kurią transporto priemonę.
- Nuotoliniu būdu stabdykite ar užveskite transporto priemonę, užtikrinant didesnį saugumą.
Išsamios ataskaitos ir įspėjimai
Platformoje integruota galinga ataskaitų skiltis, kuri generuoja išsamias ataskaitas apie keliones, degalų sąnaudas, vairavimo valandas ir kitus svarbius parametrus. Suasmeninti įspėjimai informuoja realiu laiku apie svarbius įvykius, tokius kaip greičio viršijimas, ilgalaikis imobilizavimas ar maršruto nukrypimai.
Prisitaikantis ir inovatyvus sprendimas
Naujasis GPS Marokas yra keičiamas įrankis, sukurtas prisitaikyti prie individualių poreikių. Reguliariai bus pridedamos naujos inovatyvios funkcijos, suteikiančios dar daugiau valdymo ir pasirinkimo galimybių, nepriklausomai nuo automobilių parko dydžio - nuo mažos įmonės iki didelės organizacijos.
Žemėlapis Maroko Offline
Žemėlapis Maroko offline veikia neprijungus prie interneto, todėl nereikia rūpintis interneto tarptinklinio ryšio mokesčiais. Sistema užtikrina patogų naudojimąsi navigacija net ir be interneto prieigos.
Privalumai naudojantis Žemėlapiu Maroko Neprisijungęs:
- Paprastas naudojimas.
- Labai detalių žemėlapių pritaikymas mobiliesiems įrenginiams.
- Sklandus bendradarbiavimas su Maroko žemėlapiu.
- Parama didelės raiškos ekranams ir planšetiniams prietaisams.
- Vietos nustatymas naudojant GPS.
- Vietos dalijimosi funkcija: galimybė siųsti informaciją apie bet kurią vietą žemėlapyje el. paštu ar SMS.
Bendroji informacija apie Maroką
Marokas (arab. المغرب = al-Maghrib, ber. ⵍⵎⵖⵔⵉⴱ = Lmeɣrib), oficialiai Maroko Karalystė (arab. المملكة المغربية = al-Mamlakah al-Maghribīyah, ber. ⵜⴰⴳⵍⴷⵉⵜ ⵏ ⵍⵎⵖⵔⵉⴱ = Tageldit n Lmeɣrib) - valstybė Šiaurės vakarų Afrikoje. Rytuose ji ribojasi su Alžyru, pietuose - su Vakarų Sachara, vakaruose - su Atlanto vandenynu, šiaurėje - su Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Nuo 1975 m. Marokas yra konstitucinė monarchija. Visas šalies pavadinimas arabų kalba (Al-Mamlaka al-Maghribiya) reiškia „Vakarų karalystė“. Taip pat plačiai vartojamas pavadinimas Al Maghrib, kuris reiškia „Vakarai“. Istorikai Maroką vadina Al Maghrib al Aqsá (Tolimieji Vakarai), kad atskirtų nuo istorinio regiono Magrebo. Žodis Marokas daugelyje kalbų kilo iš buvusios sostinės Marakešo pavadinimo. Berberų kalboje Murakush reiškia „Dievo žemė“.
Istorinis ir kultūrinis kontekstas
Dabartinė Maroko teritorija apgyvendinta dar viduriniojo paleolito laikais neandertaliečių. Senovės graikai visą Šiaurės Afrikos pakrantę, įskaitant Maroką, vadino Libija. Šiame regione labai aktyvūs buvo finikiečiai, kurie kūrė kolonijas. Vėliau, 146 m. pr. m. e., regione įsitvirtino Romos Respublika, o Marokas buvo administruojamas kaip Tingio Mauretanijos provincija. Nepaisant romanizacijos ir krikščionybės plitimo, romėnų kultūra šią provinciją palietė silpniau nei į rytus esančias teritorijas.
VII a. Mauretaniją nukariavo arabai, prijungę ją prie Kalifato. Nuo tada kraštas sudarė dalį arabų Magrebo ir buvo vakariausia arabų pasaulio dalimi. Nuo 780 m. Maroke įsigalėjo vietinė dinastija Idrisidai, žyminti nepriklausomos Maroko valstybės laikotarpio pradžią. Šiuo laikotarpiu Marokas atkūrė Transsacharinės prekybos kelius su Užsachario Afrika, tapdamas svarbiu egzotiškų Afrikos prekių tiekėju Vakarų pasauliui.
XVI a., Sadi dinastijos laikais, Marokas susidūrė su Osmanų imperijos ir Europos (ypač Portugalijos) kolonizatorių spaudimu, tačiau sugebėjo išsaugoti savo nepriklausomybę. Nors Marokas, būdamas arčiausiai Europos, buvo veikiamas Europos kultūrinių procesų, XIX a. šalis pasirinko izoliacijos politiką, o vėlesnės modernizacijos reformos nebuvo sėkmingos, dėl ko Marokas ėmė atsilikti nuo Vakarų valstybių.
Maroko Karalystė šiandien
1956 m., Vykstant dekolonizacijai, Marokas paskelbė nepriklausomybę. Tuometinis sultonas Mohamedas V tapo pirmuoju šalies karaliumi. Valdant jo sūnui Hasanui II, šalis ėjo autoritarizmo kryptimi, tačiau vėliau buvo pradėtos liberalizacijos reformos. Hasano įpėdinis Mohamedas VI tęsė reformas, paversdamas Maroką viena demokratiškiausių islamiškų valstybių. XXI a. Maroko valstybės valdymo forma išlieka konstitucinė monarchija, kurioje karalius turi didelę politinę įtaką, būdamas ir religinis šalies vadovas.
Geografija ir gamta
Marokas plyti šiaurės vakarų Afrikoje. Šalies centre ir į pietus tęsiasi Atlaso kalnai, šiaurėje - jų atšaka Rifo kalnai. Aukščiausia Šiaurės Afrikos vieta - Tubkalio kalnas (4165 m) yra Maroke. Kalnuose yra vaizdingų slėnių ir kanjonų. Šiaurės vakarinę dalį užima plynaukštės, vadinamos Maroko Meseta. Upių tinklas retas, dauguma upių vasarą išdžiūsta. Ilgiausia Maroko upė Muluja teka į Viduržemio jūrą. Kitos svarbios upės - Um ar Rbija, Sebu, Susas, Masa, Dra, Tensiftas, Zizas.
Kalnuose auga subtropiniai miškai, Atlaso kedrų ir kamštinių ąžuolų giraitės (miškingumas - 17 %). Likusioje dalyje būdingos pusdykumės su dygiais krūmokšniais. Maroke vyrauja viduržemio jūros klimatas, pasižymintis sausomis šiltomis vasaromis ir vėsiomis lietingomis žiemomis. Vidutinė temperatūra vasarą svyruoja nuo 22-27 °C, žiemą - 5-13 °C. Lietingas sezonas tęsiasi nuo spalio iki gegužės.
Ekonomika
Žemės ūkyje dirba apie 40 % šalies darbo jėgos. Auginami miežiai, kviečiai, citrusiniai vaisiai, vynuogės. Kasablanka yra didžiausias šalies jūrų uostas ir svarbus pramonės centras, kur gaminami tekstilės, apdirbami medienos ir žemės ūkio produktai. Atlaso kalnuose kasami fosfatai, geležies rūda, cinkas, varis, švinas ir kiti metalai. Eksportuojami tekstilės produktai, mineralai, žuvis, trąšos, naftos produktai, vaisiai. Importuojamas kuras ir telekomunikacijos įranga.
Gyventojai ir kultūra
2013 m. Maroke gyveno daugiau kaip 32 mln. žmonių. Tankiausiai gyvenamos yra šiaurės vakarinė bei šiaurinė šalies dalys, kur įsikūrę didžiausi miestai (Kasablanka, Rabatas, Fesas, Marakešas, Tanžeras, Meknesas). Absoliuti dauguma (>99 %) Maroko gyventojų yra arabų ir berberų kilmės. Tiesa, daugelis Maroko arabų yra arabizuoti berberai. Berberai skirstosi į kelias pagrindines grupes: Rifo berberai, šilhai ir Vidurinio Atlaso berberai. Taip pat egzistuoja negausios žydų, ispanų, prancūzų ir imigrantų iš Užsachario Afrikos bendruomenės. Gausi marokiečių diaspora gyvena Europoje.
98,9 % Maroko gyventojų yra musulmonai, išpažįstantys sunitinę islamo atšaką. Maroko valstybinės kalbos yra arabų ir berberų. Šalyje vartojama Maroko arabų kalba (daridža), kuri fonologiškai ir leksiškai paveikta berberų kalbų. Apie trečdalis gyventojų kalba berberų kalbomis (Rifo, Atlaso ir Vidurio Maroko). Daug kur šalyje galima išvysti berberiškų užrašų tifinago raštu. Dauguma marokiečių supranta prancūziškai, kuri dėstoma mokyklose kaip pagrindinė užsienio kalba.
Marokas pasižymi savita maurų kultūra, kurioje susijungia berberiškoji ir arabiškoji kultūros su ispaniška, prancūziška ir afrikietiška įtakomis. Šalyje gausu monumentalių, arkiniais, zeližu dekoruotais statinių, būdingų mauriškajai architektūrai. Pakrančių miestuose dažnai matomas kolonijinės ir vietinės architektūros mišinys.
Tradicinę Maroko muziką sudaro įvairūs stiliai: berberų muzika, šaabi, gnava, malhunas, sufijų muzika. Iš šiuolaikinių stilių populiari arabiška pop muzika (ypač vietinis variantas Raï), hiphopas, rokas, fusion. Nuo 1994 m. vyksta Feso sakraliosios muzikos festivalis.
MOROCCO 🇲🇦 Traditional Music and Iconic Landmarks #visualinspirationhub
Švietimas ir mokslas
Mokslas Maroke yra nemokamas ir privalomas pradiniame lygyje. Tačiau 2013 m. 17,8 % vyrų ir 39,8 % moterų buvo neraštingi. Svarbiausias šalies universitetas yra Mohamedo V universitetas Rabate, tačiau seniausias universitetas Maroke įkurtas dar 859 m. Marokas turi seną literatūros istoriją, o šiuolaikinė Maroko literatūra susikūrė XX a. viduryje.
Sportas
Futbolas yra populiariausias sportas Maroke. Šalies nacionalinė rinktinė dalyvavo 1986 m. pasaulio čempionate ir nuolat dalyvauja Afrikos čempionatuose. Marokas taip pat garsėja savo ilgų nuotolių bėgikais, tarp kurių Hicham El Guerrouj (dukart olimpinis ir keturiskart pasaulio čempionas) ir Saïd Aouita (5000 m bėgimo olimpinis čempionas). Kitos populiarios sporto šakos yra rankinis, krepšinis, golfas, tenisas ir žirgų sportas.
tags: #navigacija #maroko #zemelapis