Elektromobilių rinka pastarąjį dešimtmetį augo stulbinamu greičiu: 2015 m. pasaulyje parduota apie 0,5 mln. elektromobilių, o 2024 m. - jau virš 17 mln. vienetų. Prognozuojama, kad 2025 m. šis skaičius dar labiau šoktels. Siekiant išlaikyti šį augimą ir praplėsti elektromobilių pritaikomumą, intensyviai kuriamos naujos kartos baterijos. Kietojo kūno akumuliatoriai, naujos kartos ličio technologijos ir ekstremalaus greičio įkrovimo (angl. XFC) sprendimai artimiausiais metais iš esmės pakeis elektromobilių rinką. Būtent dėl šių priežasčių tokios bendrovės kaip QuantumScape, Solid Power ir StoreDot šiandien lenktyniauja, siekdamos tapti naujos baterijų eros lyderiais.

Įvadas į kieto būvio akumuliatorius

Kas yra kieto būvio akumuliatoriai?

Kietojo būvio akumuliatoriai yra elektros energijos kaupikliai, kuriuose jonų pernašai tarp teigiamo ir neigiamo elektrodo naudojamas ne skystas ar gelinis, o kietas elektrolitas. Tradicinės ličio jonų baterijos naudoja skystą elektrolitą, tuo tarpu kietojo kūno baterijos (angl. solid-state) pakeičia jį kietu, keraminiu ar polimeriniu elektrolitu. Įkrovimo ir iškrovimo principas iš esmės toks pat: kraunant ličio jonai migruoja per elektrolitą iš katodo į anodą, o iškraunant - grįžta atgal į katodą. Skirtumas tas, kad ši jonų migracija vyksta per kietą terpę.

Skirtingai nuo skystojo elektrolito baterijų, kietojo būvio akumuliatoriuose pats elektrolitas kartu atlieka ir atskyriklio (separatoriaus) funkciją - jis fiziškai izoliuoja elektrodus, neleisdamas jiems susiliesti, tačiau praleidžia ličio jonus.

schema, palyginanti ličio jonų ir kieto būvio akumuliatorių sandarą

Pagrindiniai privalumai

Prognozuojama, kad kietojo elektrolito baterijos leis reikšmingai patobulinti daugelį dabartinių ličio jonų baterijų charakteristikų. Štai pagrindiniai jų privalumai:

  • Didelis energijos tankis. Kietojo būvio baterijos leidžia pasiekti kur kas didesnį energijos tankį - iki 375 Wh/kg, o prototipiniai elementai jau pasiekė apie 500 Wh/kg. Tai yra net trečdaliu daugiau nei dabartinių ličio jonų baterijų galimybės (apie 250-300 Wh/kg), o eksperimentinės kietojo elektrolito baterijos pasiekė 350-500 Wh/kg. Tai gali suteikti ženkliai ilgesnį nuvažiuojamą atstumą. Pirmieji komerciniai sprendimai leis padidinti įrenginių baterijų talpą bent 20-30 %, palyginti su analogiško dydžio ličio jonų baterijomis. Elektromobiliuose kietojo elektrolito technologija tiesiogiai reikštų didesnį nuvažiuojamą atstumą, o „Toyota“ skaičiavimais, vien perėjus prie kietojo elektrolito elementų elektromobilių nuotolis gali padidėti apie 70 %.
  • Spartus įkrovimas. Dar viena svarbi ypatybė - įspūdingas įkrovimo greitis. Pavyzdžiui, „Stellantis“ skelbia, kad naujosios baterijos nuo 15 iki 90 proc. gali būti įkraunamos per vos 18 minučių. „Samsung SDI“ prototipo atveju teigiama, kad įkrovimas nuo 10 % iki 80 % gali trukti tik apie 9 minutes, kai dabartinėms ličio jonų baterijoms tam dažnai reikia apie 45 minutes. Tai reiškia, kad papildomas 100 km nuvažiuojamas atstumas gali būti pasiektas vos per kelias minutes.
  • Platus veikimo temperatūrų diapazonas. Baterijos veikimo temperatūrų ribos - nuo -30 °C iki +45 °C - dar labiau išplečia jų tinkamumą realiomis sąlygomis. Tai leidžia manyti, kad ateityje elektromobiliai su tokiomis baterijomis bus tinkami naudoti net ir ekstremalesnio klimato zonose.
  • Padidintas saugumas ir terminis stabilumas. Kietojo elektrolito baterijos turėtų būti saugesnės ir termiškai stabilesnės. Skysti organiniai elektrolitai yra lakūs ir degūs, todėl perkaitus kyla nekontroliuojamos terminės grandininės reakcijos rizika, galinti sukelti baterijos užsidegimą. Tyrimai rodo, kad esant gedimui išsiskiriančios šilumos kiekis kietojo elektrolito baterijoje sudaro tik apie 20-30 % to, kas būtų įprastoje ličio polimerų baterijoje.
  • Ilgesnis gyvavimo laikas. Ši technologija žada ilgesnį baterijos gyvavimo laiką tiek ciklų skaičiaus, tiek kalendoriniu požiūriu. „Samsung“ teigimu, jų eksperimentinis elementas išlaiko apie 90 % talpos po 2000 įkrovimo ciklų. Tai reikštų maždaug 20 metų eksploatavimo elektromobilyje.
  • Dizaino lankstumas. Kietojo elektrolito elementams nereikia standaus korpuso, skirto sulaikyti lakų elektrolitą, be to, juos galima gaminti labai plonus. Plonos plėvelinės baterijos gali būti integruojamos į itin smulkius ar net lanksčius elektronikos gaminius. Kietosios baterijos gali būti formuojamos taip, kad optimaliai išnaudotų įrenginio viduje esančias ertmes, todėl ateityje galima tikėtis naujų formų elektronikos, kuri iki šiol buvo apribota baterijų gabaritų.

Konkretūs pasiekimai ir įmonių inovacijos

„Stellantis“ ir „Factorial“ pažanga

Automobilių koncernas „Stellantis“ artimiausiu metu žengs svarbų žingsnį elektromobilių technologijų srityje - pristatys naujos kartos kieto būvio bateriją, kurios įkrovimo laikas ir energijos tankis turėtų tapti reikšmingu lūžiu rinkoje. Tai - technologija, galinti iš esmės pakeisti nusistovėjusį požiūrį į elektromobilių pritaikomumą ir veikimo galimybes. Technologiją kartu su „Stellantis“ vysto JAV startuolis „Factorial“. Teigiama, kad naujos kartos baterijos atlaikė daugiau nei 600 įkrovimo ciklų (visiško iškrovimo ir įkrovimo iki 100 %). Pirmieji bandymai realiomis sąlygomis prasidės 2026 m., kuomet naujos kartos baterijos bus montuojamos į testinę „Dodge Daytona“ elektromobilių partiją.

„Hemi vs EV“ – „Dodge Challenger 1320“ lenktyniauja su 2025 m. „Charger Daytona Scat Pack“

Kinijos lyderystė: „Talent New Energy“ rekordai

Kietosios būsenos baterijų startuolis Kinijoje „Talent New Energy“ tvirtina pakėlęs kartelę su savo įspūdinga naująja baterija. Įmonės inovatyvi ličio baterija gali pasigirti 720 Wh/kg energijos tankiu, o tai net dvigubai daugiau nei dabartinių, pirmaujančių elektromobilių baterijų rinkoje. Pavyzdžiui, „Nio“ 150 kWh pusiau kietosios būsenos baterijų paketas yra 360 Wh/kg talpos. Bendrovė „Talent New Energy“ su savo dvigubą tankį turinčia baterija žada elektromobiliams reikšmingą galimybių plėtrą. Įdomu tai, kad Kinija jau pradėjo gaminti vien kietojo būvio elektromobilių baterijas (ASSB), kurios žada dvigubai ilgesnį nuvažiuojamą atstumą. Gamybos linijoje sukurtos baterijos jau atitinka talpą, reikalingą pilno dydžio elektromobiliams. Kol kas Kinijos įmonė yra absoliuti lyderė, tačiau ši inovacija yra vis dar prototipo stadijoje.

infografika, lyginanti skirtingų kieto būvio akumuliatorių prototipų energijos tankį

Kitos svarbios įmonės ir projektai

„Samsung“ yra viena iš aktyviausiai į kietojo elektrolito baterijas investuojančių kompanijų. Nors jų prototipai rodo puikius rezultatus, masinė gamyba yra didelis iššūkis. Vėliau, apie 2027 m., kietojo elektrolito baterijas numatoma diegti į belaides ausines ir išmaniuosius laikrodžius.

„Toyota“ pavyzdys iliustruoja masinės gamybos sudėtingumą. Ši bendrovė dar 2010 m. pagamino pirmąjį prototipinį kietojo elektrolito elementą ir planavo iki 2020 m. tokią bateriją įdiegti automobiliuose. Vis dėlto, susidūrusi su techninėmis kliūtimis, planus vis atidėliojo ir neseniai paskelbė masinę gamybą planuojanti pradėti tik 2027 m.

Visai neseniai Suomijos bendrovė „Donut Lab“ kartu su elektrinių motociklų gamintoja „Verge“ pristatė pirmąją pasaulyje elektrinę transporto priemonę - motociklą „Verge TS Pro“ su kietojo elektrolito baterija. Pirmasis elektrinis motociklas „Verge TS Pro“ su kietojo elektrolito baterija pirkėjams turėtų būti pristatytas jau artimiausiais mėnesiais.

Kieto būvio akumuliatorių iššūkiai ir realybė

Kelias iki masinės gamybos

Nors prototipai rodo puikius rezultatus, perkelti šią technologiją į masinę gamybą yra labai sudėtinga. Dabartiniai gamybos procesai nėra pritaikyti kietojo elektrolito baterijoms. Palyginimui, ličio jonų baterijų pramonė vystoma jau apie 30 metų, o kietojo elektrolito elementų gamyba pradedama praktiškai nuo nulio. Tai reikalauja milžiniškų investicijų.

Kainos klausimas glaudžiai susijęs su gamybos iššūkiais. Šiuo metu kietojo elektrolito akumuliatoriai yra gerokai brangesni už analogiškos talpos ličio jonų baterijas, nes jų gamybos procesai dar nėra efektyvūs. Pavyzdžiui, „Nio“ kietosios būsenos 150 kWh baterijos pakuotė, suteikianti „ET7“ +1046 kilometrų atstumą, kainuoja tiek pat, kiek ir visas „Nio ET5“ elektromobilis. Taigi, veikianti kietosios būsenos baterija yra maža, suteikia ilgesnį nuvažiuojamą atstumą ir yra įperkama - tačiau tuo pačiu metu nepasiekiama kaip sniegas Sidnėjuje per Kalėdas.

Dar viena kliūtis - medžiagų tiekimo užtikrinimas. Naujos kartos baterijoms gali prireikti kitokių žaliavų nei tradicinėms ličio jonų baterijoms, pavyzdžiui, sieros, indžio, galbūt daugiau ličio, taip pat sidabro (kaip anodo priedo).

infografika, vaizduojanti kieto būvio akumuliatorių gamybos etapus ir iššūkius

Rinkos plėtros perspektyvos

Atsižvelgiant į gamybos iššūkius ir aukštus kaštus, nors kai kurie gamintojai jau anksčiau skelbė apie greitą šios technologijos įvedimą į rinką, realiai ji gali plačiai paplisti tik kitame dešimtmetyje. Technologijos plėtra dar tik įsibėgėja, o gamybos kaštai vis dar gerokai viršija įprastų ličio jonų baterijų savikainą. Vis dėlto „Stellantis“ sprendimas įgyvendinti realius bandymus rodo, kad konkurencija šioje srityje stiprėja, o tai reiškia spartesnį progresą ir vis sparčiau artėjančią technologijos revoliuciją elektromobilių pasaulyje.

Kai elektromobiliai nuvažiuos 800-1000 km, vairuotojai įkraus rečiau, bet kiekvienas įkrovimas bus intensyvesnis. Tai reiškia, kad šiuo metu perkami įkrovimo kabeliai ir stotelės turi būti ateities įrodymas (angl. future-proof).

Elektromobilių rinkos transformacija

Auganti elektromobilių rinka

Pastarąjį dešimtmetį elektromobilių rinka augo stulbinamu greičiu. Pavyzdžiui, dar prieš keletą metų dažnai buvo sakoma: „Įsigysiu elektromobilį tik tuomet, kai jis viena įkrova įveiks 300 km.“ Šiandien tokį nuotolį, ir didesnį, siūlo daugelis elektromobilių modelių. Naujos kartos baterijos neabejotinai tobulėja, atverdamos naujas galimybes ilgo atstumo kelionėms.

Konkurencija ir technologijų revoliucija

Lenktynės dėl naujos kartos baterijų yra nuožmios, o tai reiškia spartesnį progresą. Kieto kūno akumuliatoriai ir ekstremalaus greičio įkrovimo sprendimai keis elektromobilių rinką iš esmės, tačiau technologijos plėtra dar tik įsibėgėja.

Bendras kontekstas: Ne „viskas arba nieko“ varžybos

Įdomu tai, kad ši revoliucija nėra „viskas arba nieko“ varžybos. Laimės ne tik tie, kurie kurs geriausias baterijas, bet ir tie, kurie prisitaikys prie naujų technologijų ir infrastruktūros reikalavimų. Nors naujos kartos baterijos atrodo kaip technologinė revoliucija, jos vis dar tik keliauja į rinką. Taigi, laukia ilgas kelias, bet kelionė jau prasidėjo. Pasiruoškite naujiems elektriniams automobiliams, su kuriais nuvažiuosite toliau nei bet kada!

tags: #naujos #kartos #akumuliatoriai

Populiarūs įrašai: