Atgaivintas švedų automobilių gamintojas „Saab“ jau šiemet planuoja pristatyti modelį, kuris turės senąjį „9-3“ pavadinimą. Tikėtina, kad „Saab 9-3“ turės „BMW“ gamybos 1,6 l 200-220 AG variklį. Laukiama pasirodant ir 2,0 l vokiečių gamybos agregatų - tiek dyzelinių, tiek ir benzininių. Spėjama, kad pirmiausia bus pradėta penkiadurio hečbeko gamyba, o vėliau pasirodys ir kabrioletas.
„Saab“ automobilių gamintojo istorija
Automobilius „Saab“ pradėjo gaminti dar tolimais 1945 m., nors pati įmonė buvo įkurta 1937 m. Kaip atsirado ši kompanija? Istorija prasideda pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kai Švedijoje buvo įkurta įmonė „Svenska Aero“, skirta gaminti Vokietijos lėktuvams. Jau nuo pat pradžių daug lėktuvams skirtų dalių, kurios, kaip buvo teigiama, gamintos Švedijoje, buvo paslapčia vežamos iš Vokietijos. Tačiau bėgant metams „Svenska Aero“ ėmė gaminti ir kitokius lėktuvus, tokius kaip „De Haviland Tiger Moth“. O 1929 metais jie jau kūrė ir gamino savo lėktuvus. Didėjant baimei dėl artėjančio Antrojo pasaulinio karo, Švedijos valdžia liepė kompanijai pagaminti lėktuvų liniją armijai. Šiam tikslui „Svenska Aero“ susijungė su „ASJA“, kad pagamintų kariuomenei reikalingą lėktuvą. Taip 1939 metais atsirado „SAAB Aeroplan“. Pirmasis „SAAB“ pagamintas lėktuvas išvydo dienos šviesą 1942 metais. Jis vadinosi „Saab 17 bomber“. Vėliau atsirado dviejų variklių „Saab 18 bomber“ ir „Saab 21 fighter“.
Automobilių gamybos pradžia
Po karo visos šalys buvo sočiai apsirūpinusios taip reikalingais kariniais lėktuvais, tad „SAAB“ teko galvoti, ką daryti su visa turima produkcija. Jie sugalvojo, kad jiems reikia pagaminti švedišką automobilį. Automobilis buvo pavadintas URISAAB, kas reiškė „originalus Saab“. Pats automobilis buvo sukurtas per šešis mėnesius. Automobilį kūrė tie patys žmonės, kurie su „SAAB“ dirbo net iki septintojo dešimtmečio pabaigos. Kad automobilį kūrė lėktuvų dizaineriai, buvo nesunku atspėti, nes ir pats automobilis buvo panašus į lėktuvą su nukirptais sparnais. Įdomu tai, kad šis automobilis turėjo net 50 % mažesnį vėjo pasipriešinimą nei kiti tuometiniai automobiliai. Su 18 arklio galių varikliu automobilis drago lenktynėse neskindavo pergalių, bet švedams jis labai patiko. Į serijinę gamybą „SAAB“ pirmąjį automobilį paleido 1949 metais. Tai buvo SAAB 92. Kadangi „SAAB“ turėjo nuo karinių lėktuvų gamybos likusių dažų, vienintelė spalva, kurią galėjo rinktis pirkėjas, buvo žalia. Jau po dviejų savaičių nuo automobilio pasirodymo „SAAB“ savo naują kūrinį išsivežė į ralį.
„Saab“ sėkmės dešimtmečiai
1952 metais prasidėjo „SAAB“ pergalės. Automobiliui populiarėjant, „SAAB“ ne tik padarė modelį su atsidarančiu stogu, bet ir nusipirko daugiau dažų, kad klientai turėtų bent kažkokį pasirinkimą. Buvo parduota 20 000 šio modelio automobilių. O 1955 metais atsirado naujasis - 93 modelis. „SAAB 93“ modelis buvo šiek tiek didesnis, tačiau geriausia naujiena buvo ta, kad automobilis turėjo galingesnį trijų cilindrų variklį, turintį net 33 arklio galias. Tai buvo ir pirmasis „SAAB“ automobilis, kurį ši kompanija eksportavo į JAV. 1956 metais jie išeksportavo vos 300 automobilių, o dešimtmečio pabaigoje JAV buvo pagrindinė „SAAB“ eksporto rinka. Sėkmingų pardavimų JAV ir pergalių autosporte lydimi, „SAAB“ sugalvojo pagaminti lengvą sportinį automobilį - „Sonett“, skirtą taip pat JAV rinkai. Automobilis turėjo 748 kubinių centimetrų variklį, galintį pasiekti net 160 kilometrų per valandą. Gaila, tačiau modelis nebuvo sėkmingas ir buvo parduoti tik 6 egzemplioriai.
Sportinių automobilių bandymai ir sėkmė ralyje
Po nesėkmės su „Sonett“, kompanija nusprendė išleisti sportiškesnį 93 modelio atnaujinimą. 1958 metais pasirodė automobilis, galintis iki 100 km/h įsibėgėti per 15 sekundžių. Palyginti su to meto standartiniais modeliais, kurie tai padarydavo per 27 sekundes, „SAAB“ buvo žvėriškai greitas. Su šiuo automobiliu „SAAB“ laimėjo kalnų ralį Naujojoje Anglijoje ir Monte Karlo ralį 1961, 1962 bei 1963 metais. Erikas Carlssonas buvo vienas geriausių to meto vairuotojų, važiavęs su „SAAB“ automobiliais šeštame bei septintame dešimtmečiuose. Tiesa, automobilį jis dažnai mėgdavo apversti, tačiau ne kartą jį tiesiog atvertė ir važiavo toliau. Kompanija ir toliau tobulino sėkmingai parduodamą 93 modelį ir 1959 metais išleido šeimoms skirtą universalo kėbulą turintį automobilį. Tai buvo sėkmingi laikai „SAAB“ - įmonė eksportuodavo po 6000 automobilių vien į JAV.
Variklių tobulinimas ir nauji modeliai
93 modelį pakeitė 96 modelis jau 1960-aisiais. Tai buvo rafinuotesnis ir galingesnis automobilis. Tačiau senasis variklis jau nebetenkino pirkėjų, o „SAAB“, norėdami ir toliau būti masinės pasaulio automobilių gamybos dalimi, turėjo suktis iš padėties. Kadangi „SAAB“ daug pinigų buvo išleidę plėtrai ir buvo vis dar maža kompanija, lyginant su konkurentais, jie neturėjo pinigų naujo variklio gamybai. Po ilgų svarstymų ir paieškų, buvo pasirinktas „Ford V4 Taunus“ variklis. 1966-aisiais „SAAB“ ir vėl pabandė pagaminti JAV rinkai skirtą sportinį automobilį, kurį pavadino „Sonett 2“. Mažas, 850 kubinių centimetrų variklis nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėdavo per 12,5 sekundės ir galėjo pasiekti net 175 km/h. O 1967 metais šis automobilis gavo ir 1,5 l, 4 cilindrų „Taunus“ variklį, kuris automobilį pavertė rafinuotesniu, tačiau keista, bet ne greitesniu. 1970 metais „SAAB“ išleido ir „Sonett 3“ modelį su atverčiamomis lempomis. Tačiau visų trijų „Sonett“ modelių pardavimai buvo labai prasti, kas lėmė šio modelio pabaigą 1974 metais.
„Saab“ transformacija ir „General Motors“ era
Nepaisant „Sonett“ modelio nesėkmės, „SAAB“ pardavimai vis augo. 1965 metais buvo parduota daugiau nei 250 000 „SAAB“ automobilių, o per 1966 metus dar 50 000. 1968 metais buvo sukurtas ir didysis SAAB 99, kuris prisijungė prie jau gaminamo 96 modelio. Su šiuo modeliu kompanija virto iš mažų, savotiškų automobilių gamintojos į prabangesnių automobilių pardavėją. Šis modelis konkuravo su „BMW 2002“ ir „Alfa-Romeo Giulia“. O JAV rinkoje SAAB 99 pritapo puikiai. Tai buvo pirmasis „SAAB“ modelis, į kurį montavo priekinių žibintų valytuvus ir šildomas sėdynes. 1968 m. „Saab“ susijungė su sunkvežimių gamintoju „Scania-Vabis“. 1969 metais „SAAB“ susijungė su „Scania“. „Scania“ puikiai žinojo teisingą turbinų gamybos technologiją. Tuomet „SAAB“ labai norėjo, kad jų 4 cilindrų varikliai galėtų konkuruoti su V6 varikliais ir išleido vieną pirmųjų serijinei gamybai paleistų modelių - SAAB 99 Turbo. Pirkėjams labai patiko padidinta automobilio galia. Automobilis išvystė 143 arklio galias ir galėjo pasiekti 200 km/h.
900 ir 9000 modelių sėkmė
1978 metais buvo pristatytas SAAB 900 modelis, kuris tapo geriausiai parduodamu automobiliu iš visų kompanijos modelių. Tais pačiais metais „SAAB“ pradėjo bendrauti su „FIAT“ ir „LANCIA“. Taip buvo pradėta pardavinėti „Lancia Delta“, kuri Švedijoje buvo vadinama SAAB Lancia 200. Šio susitarimo dėka, tolimesnis įmonės kelias vedė prie SAAB 9000 modelio, kuris buvo pristatytas 1984 metais. Būdamas labai panašus į „FIAT Chroma“, „LANCIA Thema“ ir „Alfa-Romeo 164“, šis modelis ir toliau padėjo keliauti „SAAB“ prabangių automobilių gamintojų link, taip ir toliau didindamas pardavimus JAV. Kompanija „SAAB“ turėjo tik vieną gaminamą modelį septintame dešimtmetyje, tačiau devintojo dešimtmečio viduryje gamino jau keturis skirtingus automobilius. Bet nepaisant to, kad du iš šių modelių buvo modifikuoti „FIAT“ - kompanija finansiškai laikėsi sunkiai. Didėjančios kainos mažino pelnus, todėl „SAAB“ pradėjo ieškoti potencialių investuotojų. Taip jie surado „General Motors“.
Bendradarbiavimas su „General Motors“ ir iššūkiai
1989 m. „Saab“ savininku tapo amerikiečių koncernas „General Motors“. „General Motors“ jau ilgai bandė pagaminti didelę maržą turintį, prabangų automobilį europietiškam vartotojui, tačiau tuo metu pirkėjai buvo per daug sužavėti prestižiniais, vokiškais automobiliais, todėl „General Motors“ suprato, kad „SAAB“ gali būti partneris, kuris padės jiems šiose lenktynėse. Tačiau kompanijos buvo labai skirtingos. „General Motors“ buvo lyg inteligentiška dvaro dama, sušukuotais plaukais ir tobula higiena, o „SAAB“ - lyg nešvari ir išsiblaškiusi paauglė, kuri naktimis negrįžta ilgai ir visuomet svajoja apie didelius dalykus. Ir labai greit dvaro dama liepė savo nedėkingai paauglei šiek tiek pamodifikuoti „Opel Vectra“. Žinoma - paauglė pradėjo maištauti. Pirmasis bendras kūrinys buvo SAAB 900, išleistas 1994 metais. Tai turėjo būti perdarytas „Opel Vectra“, tačiau tik trečdalis automobilio buvo „Opel“. Tai iš esmės kaip ir nebuvo didelė problema, bet „SAAB“ perdarė ne tas „Opel“ vietas, kurias iš tiesų reikėjo, taip pagamindami automobilį, kuris turėjo parsiduoti puikiai tam, kad atsipirktų padidėjusios išlaidos. 1995 metais kompanija „SAAB“ po ilgo laiko pagaliau turėjo pelno. O 1997 metais jau buvo pardavusi 3 milijonus automobilių. Greitai jie pristatė ir 9-5 modelį, kuris pakeitė 9000. 9-5 buvo didelis žingsnis į prabangių automobilių pardavimo segmentą ir pirmasis „SAAB“ su ventiliuojamomis sėdynėmis. Savo ruožtu SAAB 900 modelis gavo 9-3 etiketę. Norint praplėsti parduodamų modelių pasiūlą, 2005 metais buvo pristatyti dar 2 nauji modeliai. SAAB 9-2X, kuris buvo šiek tiek perdaryta „Subaru Impreza“ ir 9-7X, kuris buvo taip pat šiek tiek perdarytas „Chevy Trailblazer“. Tačiau niekas nepatikėjo, kad 9-7X yra prabangus automobilis, kuris galėtų konkuruoti su BMW X5 ar panašiais automobiliais. O jeigu užsinorėjote „Subaru Impreza“, kodėl tiesiog nenusipirkus „Subaru Impreza“?
„Saab“ bankrotas ir atgimimo bandymai
Kelio pabaiga pradėjo matytis jau 2008 metais, kai „General Motors“ pateikė bankroto bylą. Gavę valstybės paramą jie vis tiek privalėjo sumažinti išlaidas, kas privedė prie net keleto automobilių markių gamybos pabaigos. „Hummer“, „Saturn“, „Pontiac“ ir, žinoma, „SAAB“ gamyba buvo nutraukta. „General Motors“ paskelbė, kad jei iki 2010 metų sausio mėnesio niekas nenupirks „SAAB“, jie likviduos šią kompaniją. 2010 m. nuostolingu tapusį „Saab“ įsigijo olandų „Spyker“, tačiau bandymai gelbėti „Saab“ buvo bevaisiai ir 2011 m. buvo paskelbtas „Saab“ bankrotas. „General Motors“ gavo pasiūlymą iš sportinių automobilių gamintojo „Spyker“. Gamintojo, kuris net sugebėjo nustebinti 2011 metais Ženevos parodoje pristatęs „SAAB“ koncepcinį modelį, pavadinimu „PhoeniX“, taip tikėdamasis padėti „SAAB“ prisikelti iš pelenų. Pagrindinis tikslas buvo patekti į Kinijos automobilių rinką. Gaila, tačiau „Spyker“ nepavyko pasiekti norimų pardavimų ir jau 2011 metų birželį „SAAB“ gamyklos darbuotojai nebesulaukė savo algų. Tų pačių metų pabaigoje kompanija pateikė bankroto bylą.
„National Electric Vehicle Sweden“ (NEVS) ir „Saab“ prekės ženklo ateitis
„SAAB“ ir vėl buvo parduota. Šį kartą pirkėjas - „National Electric Vehicle Sweden“. Kitaip tariant - NEVS. Tai - Kinijos įmonių grupė. Jų planas buvo gaminti elektra varomus 9-3 modelius, o bėgant laikui, „PhoeniX“ turėjo juos pakeisti. Tačiau, įmonė pavadinimu „SAAB“, kuri gamino lėktuvus, vis dar egzistavo, todėl NEVS ne tik negalėjo naudoti pavadinimo, bet ir ženkliuko. NEVS atnaujino produkciją 2013 metų rugsėjį, tačiau gamyba labai greit baigėsi ir NEVS bankrutavo 2014 metais. Tačiau kinai nebūtų kinai, jei nesugebėtų atsistoti ant kojų. NEVS restruktūrizavosi ir 2019 metais jau gamino elektra varomus 9-3 modelius. Šiuo metu įmonė priklauso „National Electric Vehicle Sweden“ (NEVS), planavusiai iškart gaminti elektromobilius.
Išskirtinės „Saab“ savybės ir likę modeliai
Automobilių kompanija „SAAB“ atsirado iš noro vėl išjudinti savo šalį po Antrojo pasaulinio karo. Iš noro pagaminti automobilį, kuris stiprybe prilygtų tos pačios kompanijos gaminamiems lėktuvams. Per daugybę metų, automobilis susirinko gana nemažą entuziastų ratą, kurie pamėgo šiuos keistus ir savotiškus automobilius. Nuo tada, kai išgirdome apie „SAAB“ bankrotą, daugeliui kilo abejonių - ar tikrai verta pirkti naują bankrutavusio gamintojo automobilį už gerokai mažesnę kainą? „Saab United“ pranešė, kad „SAAB“ platintojai Noverlyje, Masačusetse JAV siūlo 9-3 ir 9-5 sedanus, nuriedėjusius vos po kelis tūkstančius kilometrų su 50 proc. nuolaida. Pavyzdžiui, naujutėlaitį „9-5 Turbo 4WD“, nuvažiavusį vos keliolika kilometrų, galima nusipirkti už 60 tūkstančių litų. Problema yra ta, kad nauji automobiliai nebeturės gamintojo techninio aptarnavimo garantijos. Nors „SAAB“ automobilių nebegamina jau penkiolika metų, tačiau daugybė jų vis dar važinėja ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio keliais bei gatvėmis. Šie savito stiliaus automobiliai visada stengėsi pademonstruoti savo išskirtinumą ir tai, jog „SAAB“ ištakos yra aviacija. Todėl kai kurie netradiciniai sprendimai, pavyzdžiui, užvedimo spynelė arba mygtukas, sumontuoti ne įprastoje vietoje šalia vairo, bet centrinės konsolės apačioje ir visų prietaisų, išskyrus spidometro, apšvietimą naktį išjungiantis „Night panel“ režimas, tapo smulkiomis, bet unikaliomis detalėmis, kurios leido „SAAB“ išsiskirti iš kitų.
Paskutiniai „Saab“ 9-5 modeliai
Tačiau to nepakako, kad gamintojas išsigelbėtų nuo bankroto. Visgi dar galite patirti ką reiškia vairuoti paskutinį „SAAB“, įsigiję vieną iš paskutinių antros kartos 9-5 modelių, kuris parduodamas Lietuvoje, o jo skelbimą rasite „Autogidas.lt“ portale. Didelę savo istorijos laiko dalį, „SAAB“ priklausė „General Motors“ koncernui, kuris užtikrino reikiamą finansavimą. Būtent amerikiečiai, kuriems tuo metu priklausė ir „Opel“, suteikė galimybę panaudoti naują „GM Epsilon II LWB“ platformą, antros kartos 9-5 modelio kūrimui, todėl techniškai, jis buvo beveik identiškas pirmos kartos „Opel Insignia“ modeliui. Visgi, „SAAB“ sukūrė savo eksterjero ir interjero dizainą, todėl vizualiai, „Insignia“ ir 9-5 modeliai neturi nieko bendro. Nors 2009-iais, kai oficialiai buvo pristatytas Frankfurto tarptautinėje automobilių parodoje, naujasis 9-5 sulaukė daug susidomėjimo ir tai suteikė nemažai vilties, bet galiausiai viskas pakrypo neigiama kryptimi. Vos po metų ir kiek daugiau nei 11 tūkst. pagamintų antros kartos SAAB 9-5 automobilių, konvejeriai sustojo. Problemų kilo dėl to, kad „General Motors“ nusprendė nebefinansuoti ilgą laiką nuostolingu buvusio „SAAB“ ir pardavė gamintoją olandams „Spyker“, kurie taip pat nepasižymėjo finansiniu stabilumu bei užtikrintumu. Nepavykus sudėlioti tinkamo finansinio plano, galiausiai buvo paskelbtas bankrotas. Dėl to nutrūko ne tik 9-5 sedano gamyba, tačiau serijiniu būdu nebuvo pradėta gaminti ir daug potencialo turėjusi šio modelio universalo versija „SportCombi“, taip pat ir padidinto pravažumo modelis 9-5X. Visgi, teigiama, kad buvo pagaminti 37 universalai iš kurių 13 surinkti ant konvejerio, o dar 24 buvo priešprodukciniai ir bandomieji modeliai. Tačiau ir Lietuvoje parduodamas antros kartos SAAB 9-5 yra pakankamai retas, nes tai galingiausią, 300 arklio galių pasiekiantį, 2.8 l darbinio tūrio V6 benzininį variklį su turbina turintis modelis, kuris varomas visais ratais. Taip pat šis 9-5 gali pasigirti ir aukščiausio „Aero“ įrangos lygio paketu, todėl turi juodą odinį saloną, šildomas ir vėsinamas priekines sėdynes, stoglangį, „Xenon“ žibintus bei keletą kitų papildomą komfortą užtikrinančių privalumų.
tags: #nauji #saab #automobiliai