Pastaruoju metu Lietuvoje eksploatuoti netinkami automobiliai, jų ardymas, naikinimas ir išregistravimas tampa vis aktualesne tema. Įvertinę remonto sąmatas, gyventojai vis dažniau apsisprendžia verčiau tiesiog atsikratyti seno automobilio, nei jį remontuoti tam, kad praeiti eilinę techninę apžiūrą.
Eksploatuoti netinkamų automobilių vaidmuo
Automobilių išregistravimas ir ardymas
Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu VĮ „Regitra“ galiojančią tvarką, išregistruoti gyventojų naikinimui atiduotus automobilius privalo atliekų tvarkytojai, kurie teisėtai užsiima automobilių naikinimu. Automobilio naikinimo procesas yra griežtai teisiškai reglamentuotas. Pirmiausia privalu seną automobilį nukenksminti pašalinant iš jo pavojingas dalis, tokias kaip akumuliatoriai, dujinė įranga, amortizatoriai, filtrai, oro pagalvės, alyva, aušinimo, stabdžių ir panašūs skysčiai. Tik nukenksmintas automobilis gali būti toliau ardomas.
Detalių atskyrimo procesas
Paprastai tolimesniam ardymui naudojami du būdai: automobilis susmulkinamas naudojant specialią įrangą arba ardomas rankiniu būdu. Tačiau abiem atvejais yra privaloma atskirti pakartotiniam naudojimui tinkamas automobilio dalis, o susidariusias atliekas išrūšiuoti, atskiriant metalą, plastiką, stiklą, padangas, gumą, tekstilę ir panašiai. Susidariusios atliekos vėliau perduodamos atitinkamiems atliekų tvarkytojams, prioritetą teikiant atliekų perdirbimui. Toli gražu ne visos automobilinės atliekos turi vertę. Šiuo metu parduoti atliekų tvarkymo rinkoje galima tik metalo, akumuliatorių, kai kurių rūšių katalizatorių ir menką dalį plastiko atliekų.
Kodėl vairuotojai renkasi naudotas detales?
Ekonominis aspektas ir ekologija
Daug vairuotojų, siekiančių sutaupyti, renkasi naudotas dalis tiek seniems, tiek ir naujesniems modeliams. Tai padeda sumažinti atliekų kiekį, nes dalys panaudojamos pakartotinai.
Rizikos ir svarbūs aspektai renkantis
Tačiau svarbu atsižvelgti į prastesnį naudotų detalių ilgaamžiškumą ir galimas rizikas. Naudotos dalys ne visada prilygsta naujoms, nes dėl nusidėvėjimo pobūdžio ir tam tikrų funkcijų geriau tinka tik naujos dalys. Renkantis naudotas dalis, svarbu atidžiai įvertinti ne tik dalies būklę, bet ir suderinamumą su jūsų automobilio modeliu, taip pat pasidomėti grąžinimo politika. Priešingu atveju dėl nesuderinamumo gali atsirasti papildomų išlaidų, kurios kainuos dar daugiau, ir ilgaamžis sprendimas gali tapti neįgyvendinamas, o jo minimalios išlaidos gali išaugti.
Kaip atsirinkti pardavėją perkant automobilį 🚘👊🫵 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Staigūs gedimai ir avarijos - dar vienas detalių šaltinis
Gausų skysčių nutekėjimą ir, tuo pačiu, automobilio agregatų gedimus, dėl kurių atsiranda naujų naudotų detalių rinkai, gali lemti staigūs automobilio agregatų gedimai, kuomet pažeidžiami variklio, pavarų dėžės ar aušinimo sistemos tarpikliai, o kartais - ir pačių komponentų korpusai. Tokie gedimai dažnai įvyksta avarijos metu arba suirus stūmoklinei grupei variklyje ar pavarų dėžėje. Tokiais atvejais skysčiai paprastai išsilieja gausiai ir dažnai tiesiog važiuojant keliu.
Skysčių nuotėkiai ir jų pasekmės
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius pranešime žiniasklaidai atskleidžia, kad dažniausia dėmių atsiradimo priežastis - nedideli, bet nuolatiniai skysčių nuotėkiai iš nesandarių automobilio mazgų. Variklio ar pavarų dėžės alyva, aušinimo skystis teka per sujungimus, tarpines ar pažeistas detales. Tai ne tik teršia aplinką - šių skysčių trūkumas automobilio sistemoje gali sukelti rimtus gedimus. Dėl aušinimo skysčio ar variklio alyvos trūkumo gali perkaisti arba visiškai sugesti variklis. Įprastai apie tokių skysčių trūkumus perspėja automobilio skydelyje užsidegančios lemputės, į kurias reikėtų nedelsiant atkreipti dėmesį ir pasirūpinti optimaliu skysčių kiekiu. Kitaip yra su pavarų dėžės alyvos trūkumu; paprastai apie tai įtarti galima tik išgirdus neįprastus garsus arba pajutus kitokį pavarų dėžės veikimą. Deja, abiem atvejais galima įtarti, kad defektai pavarų dėžėje jau atsirado, ir reikėtų kreiptis į specialistus dėl automobilio remonto. Retesni, bet ypač pavojingi yra stabdžių skysčio ir degalų pratekėjimai.
Aplinkosauginiai ir teisiniai aspektai
Pavojingas atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė pabrėžia, kad eksploatuojant netvarkingas transporto priemones, į aplinką patenka daugybė gamtai kenksmingų teršalų: stabdžių dulkės, tepalai, alyva, aušinimo skysčiai. Lietaus plaunamos pavojingos cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, geriamąjį vandenį bei kelia grėsmę žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, vienas išpiltas litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės ir, patekęs į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie iš jų sukelia vėžinius susirgimus. Jeigu automobilis techniškai netvarkingas ir netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė smarkiai išauga. Iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai. Šie teršalai priskiriami prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių. Taip pat prie pavojingų atliekų priskiriamos įvairios degalų, tepalų rūšys ir aušinamieji skysčiai. Šios atliekos turi būti tvarkomos paisant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, todėl svarbu atsakingai žiūrėti į nebenaudojamų automobilio skysčių utilizavimą.
Jei vairuotojas kelionės metu nepastebi bėgančių tepalų, degalų ar kitų skysčių ir toliau dalyvauja eisme, jis gali sulaukti ne tik baudos, bet ir techninės apžiūros dokumento naikinimo. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, taršių skysčių nuotėkiu laikoma, kai ant žemės laša alyva, degalai ar kiti eksploataciniai skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir kai per 1 min. išteka daugiau nei vienas lašas.
tags: #naudotu #auto #detaliu #atsiradimas