Būsto remontas yra svarbus ir iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiais techniniais bei teisiniais klausimais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos būtina žinoti susidūrus su vandens stovo trūkimu daugiabučiame name, kaip elgtis įvykus avarijai ir kokia atsakomybė tenka gyventojams bei namo administratoriams.
Vandentiekio stovų avarijos daugiabučiuose: priežastys ir pasekmės
Kada reikalingas stovo keitimas?
Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti ir prausiamės. Apie vandenį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos. Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jų tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos.
Visi senos statybos daugiabučiuose namuose sumontuoti metaliniiai vamzdynai tarnauja apie 30 metų. Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto, kad būtų galima ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir tinkamai pasiruošti šiems darbams. Planinio keitimo metu gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau nei skubus, jau įvykus avarijai.
Namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra. Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai, laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų. Tokiais atvejais žala gali būti didesnė, o avarijos likvidavimas - sudėtingesnis ir brangesnis.
Avarijų priežastys ir prevencija
Dėl daugiabučiuose butuose kylančių avarijų yra kelios dažnos priežastys. Viena iš jų - sena, susidėvėjusi santechnika, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijęs. Vandentiekio gedimus taip pat sukelia senų vamzdynų ir prietaisų nepriežiūra - juos reikia patikrinti mažiausiai kartą per pusmetį.
Kitas svarbus aspektas - nekokybiška santechninė įranga. Rinkoje galima rasti daugybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios. Pavyzdžiui, maišytuvai jau seniai jungiami lanksčiąja jungtimi, dar vadinama žarnele. Pigi prekė gali atrodyti gražiai, bet dažnai yra pagaminta iš nekokybiškos medžiagos. Trūkusios žarnelės yra viena dažniausių avarijų priežasčių. Žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip, tačiau vartotojai dažnai to nepaiso.
Santechnikos specialistai pabrėžia, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Paprastas žmogus gali numatyti gresiančią nelaimę, stebėdamas įrenginių būklę. Svarbu išvykus ilgesniam laikui iš savo buto ar namo užsukti bute esančius ventilius.
Santechnikos mazgų priežiūrą galima palyginti su žmogaus organizmo ar automobilio priežiūra: reguliarios profilaktinės apžiūros padeda išvengti didelių problemų. Dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo, taip pat nuo namo konstrukcijų kokybės ir hidroizoliacijos bute.
Statistiškai, santechnikai dažniau gauna iškvietimus į senos statybos namus dėl senų vamzdžių, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Taip pat problema yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.
Dažniausia užlieto buto žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Blogiausia būna tai, kad sugadinamas visas žmonių turtas. Jei žmonės neturi buto draudimo, jiems tenka kviestis komisijas žalai įvertinti, o vėliau laukia teismo procesai, kurie gali trukti ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu.

Nuotekų vamzdynų ypatumai
Dažnas mitas, kad nuotekų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes jie pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotekų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotekomis, jų diametras susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų. Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.
Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotekų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą. Avarinis nuotėkų atkimšimas su specialia įranga gyventojams kainuoja papildomai, o avarijos likvidavimo išlaidos yra didesnės, nes avarijos įvyksta po darbo valandų ar švenčių dienomis. Kuo vamzdynas senesnis, tuo dažniau tenka vykti avarinei tarnybai ir tuo labiau didėja papildomos gyventojų išlaidos. Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine įranga, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavyksta.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakomybės ribos
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus. Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia, kad kiekvienas buto savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose.
Atsiradus poreikiui keisti vandens stovus, visų pirma, turėtų būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo ir tam reikalingų išlaidų apmokėjimo. Tam, kad butų savininkai galėtų priimti jų interesus atitinkantį sprendimą, jie turėtų būti supažindinti su atliktų apžiūrų aktais, specialistų išvadomis bei rangovų pasiūlymais. Tik įvertinus šiuos dokumentus būtų galima nustatyti, kokiu būdu gali būti atlikti vandens stovų keitimo darbai.
Buto savininko pareiga įleisti specialistus
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24-ąjį straipsnį, žmogaus būstas yra neliečiamas. Tačiau ši nuostata nėra absoliuti. Tame pačiame straipsnyje patikslinama, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus:
- LR Civilinio kodekso 4.83 str. 5 dalis nustato, kad buto savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute esančią bendrojo naudojimo įrangą.
- LR Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą.
- LR Statybos įstatymo 42 str. 3 d. 6 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai kyla grėsmė statinio griūčiai. Atsisakius įsileisti, pareigūnas gali patekti teismo nutartimi.
Paminėtina, kad tinkamai eksploatuoti bei išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus daugiabučio namo butų savininkų, bet ir viešasis interesas. Todėl esant objektyviai būtinybei pakeisti vandens stovus per butą, gyventojas, neleisdamas savo bute atlikti reikalingus darbus, rizikuoja sukelti žalos tretiesiems asmenims, kurią vėliau gali tekti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu butų savininkai neįleidžia bendrijos specialistų į butą ar dėl kitų priežasčių nesudaro sąlygų apžiūrėti ir/ar sutvarkyti jiems priklausančiose patalpose esančius bendrojo naudojimo vamzdynus, jie pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus. Už šiuos pažeidimus buto savininkui pagal teisės aktus užtraukiama civilinė atsakomybė.
Žalos fiksavimas ir atlyginimas
Įvykus užliejimui daugiabučiame name, pirmiausia būtina nutraukti vandens tiekimą ir nedelsiant fiksuoti įvykio faktą bei padarytą žalą surašant aktą su namo administratoriumi ar pirmininku. Pirmas žingsnis grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą, tai atliekama koridoriuje, elektros skydinėje. Teisės aktai įpareigoja prižiūrėtoją apžiūrėti statinį ar jo dalį po avarijų ir fiksuoti defektus. Svarbu oficialiai užfiksuoti užliejimo faktą, nustatyti tikslų avarijos šaltinį (bendrojo naudojimo vamzdynas ar kaimyno įranga) ir, remiantis surašytu aktu bei žalos įvertinimu, reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltojo asmens.
Atsakomybė už žalą priklauso nuo to, iš kur veržėsi vanduo:
- Kaimyno atsakomybė: Jei avarija įvyko dėl kaimyno bute esančios inžinerinės įrangos (pvz., trūko lanksti žarnelė, neužsuktas čiaupas, sugedo skalbimo mašina), už žalą atsako tas kaimynas.
- Bendrijos atsakomybė: Jei vanduo veržėsi iš bendrojo naudojimo vamzdynų (pvz., pagrindinio stovo iki pirmojo atsišakojimo į butą), atsakomybė tenka namo bendrijai arba administratoriui (jei netinkamai prižiūrėjo), arba visiems savininkams solidariai, nes bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė visų savininkų nuosavybė.
Turint užpylimo aktą, kitas žingsnis - žalos dydžio nustatymas. Jei sutarimo nėra, būtina kviesti nepriklausomą turto vertintoją arba statybos ekspertą, kuris sudarys sąmatą. Jei kaimynas ar administratorius atsisako atlyginti žalą geruoju, su surinktais įrodymais (aktu, nuotraukomis, vertinimo ataskaita) reikia kreiptis į teismą.

Pavyzdys iš teismų praktikos
Viename sostinės daugiabutyje, pastatytame 1940 m. ir rekonstruotame 1999 m., trūkus po grindimis esančiam bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžiui, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atsakomybė dėl avarijos ir jos sukeltos žalos kyla daugiabutį prižiūrėjusiam administratoriui. Teismas nustatė, kad namo vamzdynas buvo senas, surūdijęs, o vandens tiekimo vamzdžiai stipriai pažeisti korozijos. Administravimo įmonė nepateikė duomenų apie kasmetinę techninę priežiūrą, kaip to reikalauja Statybų techninis reglamentas (STR), ir neužtikrino tinkamos pastato bei jo inžinerinių tinklų būklės. Teismas pabrėžė, kad administratorius privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę ir apie būtinybę juos pakeisti informuoti gyventojus. Dėl to administratorius buvo įpareigotas sumokėti nukentėjusiai patalpų savininkei daugiau kaip 9,5 tūkst. eurų žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Tai pavyzdys, kaip netinkamas bendrojo naudojimo objektų administravimas gali lemti atsakomybę už padarytą žalą.
Prevencinės priemonės ir praktiniai patarimai
Reguliari priežiūra
Norint apsisaugoti nuo vandentiekio avarijų ir užtikrinti ilgalaikį sistemų funkcionavimą, būtina imtis prevencinių priemonių:
- Reguliariai tikrinkite vandens stovų, vamzdžių ir jų jungčių būklę, ar nėra korozijos, nuotėkių ar kitų susidėvėjimo požymių. Tai galima atlikti bent kartą per pusmetį.
- Laiku keiskite susidėvėjusius vamzdžius, lanksčias žarneles (rekomenduojama kas 2-3 metus) ir ventilius. Renovuojant vonią, pirmiausia pakeiskite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Jei remonto nesiruošiate daryti, bent jau pakeiskite įvadinius ventilius prieš skaitiklius ir kartą per pusmetį juos pasukinėkite, kad „neužkerpėtų“.
- Išvykdami ilgesniam laikui (atostogų, komandiruočių metu), užsukite vandens ventilius bute.
- Informuokite namo administratorių ar bendriją apie pastebėtus gedimus, neįprastus garsus ar kitus požymius, galinčius reikšti artėjančią avariją.
- Įsitikinkite, kad turite buto draudimą, kuris padengtų galimos avarijos nuostolius.
Vamzdyno vidaus būklė plika akimi nepastebima, tačiau dažnu atveju vamzdynai yra surūdiję, apkibę įvairiomis nuosėdomis, o jų būklė daro tiesioginę įtaką vandens kokybei ir slėgiui. Dėl įvairių nuosėdų ir rūdžių sumažėja vamzdyno diametras, todėl vanduo butuose gali tekėti prasčiau, atsiranda vandens slėgio problemos.
Elgesys įvykus avarijai
Jei butas yra užlietas vandeniu, atlikite šiuos veiksmus:
- Pirmiausia, išjunkite elektrą bute. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje.
- Nedelsdami informuokite namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją (bendrijos pirmininką arba administratorių) bei avarinę tarnybą, kad būtų nutrauktas vandens tiekimas ir sustabdytas žalos didėjimas.
- Būtina kuo greičiau surašyti užpylimo aktą su namo valdytoju.
- Fiksuokite žalą nuotraukomis ar vaizdo įrašu.
- Jei kaimynas atsisako įleisti ar bendradarbiauti, prisiminkite, kad teisės aktai numato atvejus, kai specialistai gali patekti į būstą, net ir be savininko sutikimo, ypač gelbėjant turtą.
Kanalizacijos užsikimšimo šalinimo būdai
Jeigu susidūrėte su kanalizacijos užsikimšimu, galite išbandyti šiuos būdus prieš kviesdami santechniką:
- Verdantis vanduo: Tinka, kai vamzdžiai nėra visiškai užsikimšę ir problemą greičiausiai sukelia susikaupę riebalai. Užvirinkite pilną arbatinį vandens ir atsargiai supilkite į vamzdį, palikite kuriam laikui.
- Druska ir soda: Reikės puodelio druskos, puodelio sodos ir verdančio vandens. Suberkite druską ir sodą, o po kurio laiko supilkite verdantį vandenį.
- Soda ir actas: Reikės puodelio sodos, puodelio acto ir verdančio vandens. Suberkite į vamzdį sodą, po kurio laiko supilkite actą, o palaukę kelias minutes - verdantį vandenį.
Jeigu šie metodai nepadeda, be santechniko pagalbos neapsieisite - jis išvalys kanalizaciją mechaniniu būdu.

Karšto vandens stovo garso izoliacija
Senos statybos daugiabučiuose namuose, norint izoliuoti nuotekų stovą nuo kaimynų nuleidžiamo vandens keliamo triukšmo, galima naudoti specialią garso izoliacinę membraną su akustiniu veltiniu. Šia membrana apklijavus kanalizacijos stovą, smūginis garsas sumažėja 80%. Nors gamintojas nurodo, kad medžiaga nekeičia savo struktūros iki 80 laipsnių karščio, geriau būtų, kad ši membrana nesiliestų prie karšto vamzdžio.
Tinkamos yra garso izoliacinės plokštės SW-12 (2.5 cm storio) ir SW-17 (3 cm storio). Montuojant nereikalingas metalinis karkasas, plokštes galima sukti varžtais tiesiai prie sienos arba klijuoti. Plokštės nebijo tokios temperatūros.
Kiti susiję aspektai
Legioneliozės prevencija
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C ir cirkuliuotų. Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Jie turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.). Prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
Termošoko metu karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko. Tokia temperatūra bus išlaikyta ne mažiau kaip vieną valandą. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti, šaltą vandenį naudoti galima. Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos.
Atsijungimas nuo centrinio šildymo
Svarbu suvokti, kad tik teisėtai atsijungusiam vartotojui išnyksta pareiga atsiskaityti šilumos tiekėjui už butui ar patalpoms priskiriamą šilumos energiją. Butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos ir nepadaryti žalos kitiems namo butų gyventojams.
Atsijungimo darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą. Deklaracijos kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos surašymo turi būti pateikta atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Buto savininkas, neteisėtai atjungęs savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas. Jis gali būti atleistas nuo pareigos apmokėti visą jo patalpoms tenkantį centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį tik įgyvendinęs visus įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir įteisinęs šildymo būdo keitimo faktą.
Bendrijų veikla ir gyventojų klausimai
Visi namai turi būti prižiūrimi, o namo savininkams įsteigus bendriją, ji privalo vykdyti jai priskirtas funkcijas. Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, narių sąrašo atnaujinimą, skolų apskaitą ir informacijos apie atsiskaitymą teikimą.
Bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra organizuojama pagal privalomuosius reikalavimus, o jei reikėtų suremontuoti kokį nors bendrojo naudojimo objektą, pavyzdžiui, prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
Bendrija gali būti paramos gavėja, jei jos statusas įregistruotas VĮ Registrų centro registruose.
Mokėjimai už paslaugas
Savininkai mokesčius moka savo bendrijai, nurodydami teisingą bendrijos pavadinimą. Už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas atsiskaityti reikia iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavėluotus mokėjimus rekomenduojama atlikti anksčiau, atsižvelgiant į bankinių operacijų galimą užtrukimo laiką.
Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais metodais. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį iš bendro šilumos kiekio, ir padalinus jį iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto.
tags: #namo #bendrijos #vandens #stovo #avarija
