Lietuvos statistika darbo saugos srityje išlieka viena liūdniausių Europos Sąjungoje. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenis, per aštuonis šių metų mėnesius darbo vietoje žuvo 11 žmonių, o sunkiai sužaloti net 74. Dažniausios mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastys - neatsargumas dirbant aukštyje, kertant ar genint medžius, taip pat elektros smūgis.
Nauji siūlymai dėl atsakomybės už darbuotojų saugą
Atsižvelgiant į šią situaciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja imtis priemonių. Kitų metų pavasarį tikimasi pateikti siūlymus, kurie numatytų, kad dalis atsakomybės už darbuotojų saugos užtikrinimą tektų ir projektų statytojams-užsakovams. Šiuo metu pagal įstatymus, juridinis asmuo nėra tiesiogiai atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą; atsakomybė tenka tam tikriems fiziniams asmenims, pavyzdžiui, darbuotojo vadovui ar įgaliotam asmeniui.
Naujuose siūlymuose numatoma, kad įmonėms, kuriose bus nustatyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimai, tektų sumokėti papildomą nelaimingų atsitikimų draudimo įmoką draudėjams. Ši suma galėtų siekti nuo 2520 eurų (įmonėms iki 50 darbuotojų) iki 7560 eurų (įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 asmenų), priklausomai nuo įmonės dydžio. Palyginimui, dabartinės baudos siekia vos nuo 240 eurų.
Teisinė atsakomybė už darbų saugos taisyklių nesilaikymą
Kol siūlymai dar nėra priimti, svarbu suprasti, kas šiuo metu yra atsakingas už darbų saugos taisyklių nesilaikymą įmonėje, kai įvyksta mirtinas ar sunkiai sveikatai pakenkęs nelaimingas atsitikimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus įstatymuose ar kituose teisės aktuose, atsako, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitų sunkių padarinių.
Šis straipsnis taikomas tik specialiesiems subjektams - darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, toks asmuo laikomas atsakingu už saugą darbe ir teisės aktų laikymąsi dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų.
Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį galima tiek esant tyčinei, tiek neatsargiai kaltei, tačiau būtina egzistuoti priežastiniam ryšiui tarp veikos ir jos padarinių.
Statistika ir nelaimingų atsitikimų priežastys
Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) per 2024 m. buvo gauta 19 pranešimų apie mirtimi pasibaigusius įvykius darbe ir 125 pranešimai apie sunkiai darbuotojų sveikatai pakenkusius incidentus. Tiriant šių nelaimingų atsitikimų priežastis, nustatyta, kad dažniausiai juos sąlygojo:
- Nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė.
- Netinkamas profesinės rizikos vertinimas.
- Netinkamas darbų organizavimas.
- Naudojamos netinkamos darbo priemonės.
- Darbuotojų nesilaikymas taisyklių ar instrukcijų.
- Asmeninių apsauginių priemonių nedėvėjimas ar neturėjimas.
Kas yra darbo priemonė ir kada ji laikoma nesaugia?
Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, darbo priemonė - tai bet kuris įrankis, įrenginys, mechanizmas, aparatas ar kita įranga, naudojama darbo metu. Darbo priemonė laikoma nesaugia, jei:
- Ji turi techninių defektų (pvz., sugedę stabdžiai, nutrūkusios apsauginės grandinės).
- Įranga yra susidėvėjusi, bet naudojama toliau, neatsižvelgiant į rizikas.
- Darbo priemonė nebuvo patikrinta ar neperduota naudoti pagal reikalavimus.
- Trūksta būtinos apsaugos (dangčių, stabdžių, signalizacijos).
- Ji naudojama ne pagal paskirtį arba be tinkamo apmokymo ir instruktažo.
- Neuždrausiamas saugus jos eksploatavimo režimas (pvz., viršijamos leistinos apkrovos).
Darbdavio pareigos ir atsakomybė
Darbdavys yra teisiškai atsakingas už darbo vietoje naudojamų darbo priemonių saugumą. Jo pareigos apima:
- Užtikrinimą, kad visos darbo priemonės būtų techniškai tvarkingos ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
- Reguliarų techninių patikrinimų ir priežiūros vykdymą, ypač kalbant apie mechanizmus, presus, lifto įrangą.
- Darbuotojų instruktavimą ir mokymus, kaip tinkamai ir saugiai naudoti įrangą.
- Reikiamų apsaugos priemonių (pirštinių, šalmų, akių apsaugos) parūpinimą.
- Rizikos vertinimo įgyvendinimą ir kolektyvinių bei asmeninių apsaugos priemonių naudojimą.
- Trūkumų pašalinimą - susidėvėjusi ar sugedusi įranga turi būti nedelsiant pašalinta iš naudojimo.
Darbuotojo vaidmuo ir teisės
Darbuotojas taip pat turi pareigą bendradarbiauti saugos klausimais. Pastebėjęs nesaugią darbo priemonę, jis privalo:
- Nedelsiant nutraukti darbą su nesaugia įranga.
- Pranešti tiesioginiam vadovui arba atsakingam asmeniui.
- Atsisakyti darbo, jei jo atlikimas kelia tiesioginį pavojų sveikatai ar gyvybei (tai įtvirtinta Darbo kodekse).
- Fiksuoti įvykį ar defektą, jei įmanoma, raštu ar nuotraukomis, kas gali būti svarbu tyrimo metu.
Svarbu pabrėžti, kad darbdavys negali bausti darbuotojo už tai, kad šis atsisakė dirbti su nesaugia įranga ar pranešė apie darbo saugos pažeidimus.
Atsakomybė už sužeidimus dėl nesaugios įrangos
Jeigu sužeidimą darbuotojui sukėlė nesaugi įranga, atsakomybė dažniausiai tenka darbdaviui. Tai ypač aktualu, jei nebuvo atlikti reguliarūs įrangos patikrinimai, įranga buvo eksploatuojama nepaisant pastebėtų defektų, nebuvo užtikrintas darbuotojų mokymas ar nebuvo suteiktos instrukcijos, darbuotojai nebuvo aprūpinti apsaugos priemonėmis, arba nelaimingo atsitikimo priežastys susijusios su darbdavio neįgyvendintais prevenciniais veiksmais. Pagal Darbo kodeksą ir darbuotojų saugos įstatymus, darbdavys privalo atlyginti žalą darbuotojui - tiek sveikatos, tiek turtinę ir neturtinę.
Saugos reikalavimų ignoravimas ir prevencijos svarba
Nors darbdavių požiūris į darbo saugą pamažu keičiasi, o atsakingos įmonės taiko naujoviškas priemones, statistika rodo, kad kasmet daugėja sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyko dėl paties darbuotojo reikalavimų nesilaikymo. Vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas pastebi apmaudžią tendenciją - darbuotojai, remdamiesi ankstesne patirtimi, rizikuoja, taip keldami pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Net ir tinkamai instruktuoti bei aprūpinti saugos priemonėmis, darbuotojai kartais patiria skaudžias pasekmes.
Viena iš svarbiausių užduočių darbdaviams - įgyvendinti prevencijos priemones, kurios eliminuotų galimybę darbuotojams išmokti rizikuoti. Svarbus kiekvieno darbuotojo ir darbdavio atsakingas požiūris. Vien reguliavimo ir kontrolės gali neužtekti - saugumo principai turi kilti iš įmonės vidinės kultūros.
Skatinama darbdavius imtis papildomų priemonių: atlikti rizikos vertinimą, kalbėtis su darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, aiškinti būtinybę dėvėti apsaugos priemones, parengti elgesio modelius nenumatytais atvejais ir gelbėjimo darbų planus. Saugaus darbo kultūra įmanoma tik kartu susitelkus darbuotojams ir darbdaviams.
Prevencija - geriausias sprendimas
Norint išvengti nelaimių, būtina aktyviai rūpintis prevencija. Svarbiausi aspektai:
- Periodinė darbo įrangos apžiūra ir priežiūra.
- Aiškios vidaus taisyklės dėl įrangos naudojimo.
- Darbuotojų švietimas apie saugų elgesį ir rizikas.
- Darbo kultūros stiprinimas, kurioje kiekvienas jaučia atsakomybę už saugą.
Darbo priemonių sauga yra bendras darbdavio ir darbuotojo rūpestis, tačiau teisinė atsakomybė už nesaugias darbo sąlygas pirmiausia tenka darbdaviui. Tinkama įrangos priežiūra, instruktavimai ir saugos kultūra lemia ne tik darbuotojo sveikatą, bet ir visos įmonės atsakomybę bei reputaciją. Laiku pastebėti trūkumai ir ryžtingi veiksmai gali išgelbėti gyvybę.
Šiuo metu įgyvendinamas projektas „Įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų profesinės rizikos valdymo efektyvinimas“.
tags: #sngaige #gavo #bauda #aie #darbuotoju #nesilaikyma