Keliaujant po Lietuvą, ypač per jos saugomas teritorijas, dažnai tenka susidurti su įvairiomis miško keliukų sankryžomis, kurios gali tiek palengvinti, tiek apsunkinti kelionę. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą tokių sankryžų ir maršrutų, suteiksime informacijos apie lankytinus objektus ir patarimus, kaip orientuotis gamtoje.
Kurtuvėnų regioninis parkas ir aplinkinės vietovės
Kelionė Kurtuvėnų regioninio parko takais yra nuostabi. Maršrutas prasideda nuo Kurtuvėnų miestelio turgaus aikštės (0,0 km), kur paskutinį kartą nužvelgus Šv. Jokūbo bažnyčios baltus kuorus, žengiama naujų nuotykių link.
Lankytinos vietos ir orientyrai:
- Kartuvių kalnas (0,5 km): vos išėjus iš miestelio pasitinka nedidelė kalvelė, vadinama Kartuvių kalnu, ant kurio carinės Rusijos koriku pramintas M. Muravjovas bausdavo sukilėlius.
- Vieta reikalaujanti atsargumo (0,7 km): kertama gan judri Bubiai-Ramučiai kelio sankryža. Toliau (1,5 km) kelias eina asfaltuotu siauru keliu link kolektyvinių sodų.
- Pakelės kryžius Linartų k. (2,0 km).
- Sankryža (3,0 km): čia stovi medinis ženklas, rodantis kryptį į dešinę link Ventos-Dubysos perkaso. Toliau keliaujama miško keliu.
Ventos-Dubysos perkasas
Paėjus 1,3 km, prieinama brasta, kertanti Ventos-Dubysos kanalą. Ventos-Dubysos perkasas (dar vadintas Žemaičių kanalu) buvo statomas 1825-1831 m. Tai buvo didžiausias techninis projektas visoje XIX a. Rusijos Imperijoje. Šis sudėtingas vandens susisiekimo įrenginys apėmė Ventos bei Dubysos upių vagas, jungiamąjį ir apeinamąjį kanalus, 29 užtvankas, 41 akmeninį šliuzą, 4 vandens rezervuarus, žiemos uostą ir net lynkelį, kad prireikus laivai galėtų plaukti prieš srovę. Planuota, jog kanalu, kurio plotis 15 m, o gylis 8,7 m, laivai į Ventspilio uostą galės gabenti iki 40 t svorio krovinius. Projekto sąmatinė vertė siekė 12 mln.
Miško takai ir orientyrai link Girnikų šventkalnio
- Sankryža (3,1 km): kirtus kanalą ir paėjus 100 m miško taku, kelias suka kiek kairiau į seną nebenaudojamą miško kelią.
- Ganykla (3,2 km): išėjus iš miško, įžengiama į ganyklą, kurioje retkarčiais ganosi jaučiai. Ši vieta reikalauja papildomo atsargumo. Peržengus tiltelį, 150 m einama per ganyklą link „Camino Lituano“ lentele pažymėtos vietos ganyklos pabaigoje.
- Sankryža (5,7 km).
- Miško keliukas (7,7 km): vėl įžengiama į miško kelią.
- Sankryža (8,0 km): išeinama iš miško į žvyrkelį. T formos sankryžoje, vadovaujantis kelio stulpeliu, sukama į dešinę pusę.
- Automobilių stovėjimo aikštelė (8,5 km): sukama į kairę pusę automobilių aikštelės link, kur pasitinka Girnikų kalno lankytojams skirti informacijos stendai.
Dokumentinis filmas 222 dienos | 2026-01-13
Girnikų šventkalnis
Nuo automobilių aikštelės einama 500 m link Girnikų kalno ir kopiam aukštyn ilgiausiais akmeniniais laiptais Lietuvoje. Girnikų šventkalnis (Šikšto kalnas) yra aukščiausias kalnas Šiaulių rajone. Jis iškilęs 183,4 m virš jūros lygio, o papėdę ir viršūnę skiria 50 metrų. Nuo kalno galima pasidairyti po vaizdingas Girnikų apylinkes, išvysti Šatriją, Šiaulius, Kuršėnus, Kurtuvėnus. Šiaurinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Bulėnų ežeras, pietinėje driekiasi Ventos-Dubysos perkasas. Šiauriniame kalno šlaite yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės.
Ant Girnikų šventkalnio, buvusio trijų baltų genčių: žemaičių, kuršių ir žiemgalių sandūroje, kasmet rugsėjo 22-ąją, minint 1236 metų Saulės mūšį, uždegama Baltų vienybės ugnis. Vyksta laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais.
Kelias nuo Girnikų šventkalnio
- Sankryža (9,7 km): nuo kalno leidžiamasi pro karių kapines ir sukama kiek dešiniau. 700 m einama lauko keliu palei medžių jaunuolyną. Tuomet kelias suka dar kartą dešiniau ir už 500 m išeinama į tą patį žvyrkelį, nuo kurio buvo nusukta ties automobilių stovėjimo aikštele.
- Sankryža (11,3 km): iki sekančios didesnės sankryžos keliaujama vaizdingu vingiuotu žvyrkeliu.
- Pociškės pušis: Girnikų ir Pociškės kaimus skyręs senas, neįprastos išvaizdos medis visuomet traukė vietos gyventojų dėmesį. Ši neaukšta, stora ir plačiai išsišakojusi pušis atrodė visai nepanaši į kitus šios rūšies medžius. Išvaizdos skirtumai atsirado todėl, kad Pociškės pušis išaugusi atviroje vietovėje, kur niekas neužstoja saulės.
- Sankryža (12,5 km): priėjus dviejų didesnių kelių sankirtą, laikomasi tos pačios krypties, kertamas kelias ir einama tiesiai. Įžengiama į smėlėtą kelią, apaugusį jaunomis pušaitėmis.
- Pakelės kryžius (13,3 km): už 800 m prieinamas kelio išsišakojimas, ties kuriuo stovi pakelės kryžius. Renkamasi kelias, einantis kairiau.
- Sankryža (15,4 km): priėjus sankryžą sukama dešinėn ir 600 m einama asfaltuotu keliu.
- Sankryža (16,0 km): prieinama didesnė sankryža ties kolektyviniais sodais. Dešinėje pusėje stovi maršrutinių autobusų stotelė. Aplinkui matomi atskiri sodų bendrijų pavadinimai ir įvažiavimai. Sukama kairėn ir einama 100 m iki Tuopų gatvės ir sukama dešinėn.
- Sankryža (16,3 km): už 200 m sukama kairėn.
- Sankryža (16,7 km): baigiantis šilauogių laukui, ties sodų bendrijos tvora sukama dešiniau.
- Miško keliukas (17,1 km): ties mišku sukama kairėn, palei sodų bendrijos tvorą, ir paėjus keletą metrų sukama į mišką. Kelias per mišką tęsiasi 300 m.
Bubių piliakalnis ir apylinkės
Tik išėjus iš miško, kairėje matoma „Šiaulių jūra“, tiesiai kelias veda į Bubius, o dešinėje stūkso XIII-XIV a. kovas menantis Bubių piliakalnis (17,2 km). Šiaurinėje šlaito pusėje yra Dubysos ištakos. XIII amžiuje čia stovėjo viena stipriausių Šiaulių žemės pilių, kuri turėjo svarbią reikšmę kovose su kryžiuočiais. Tai vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos pilis (vok. Dobitzen). Pilies būta medinės, apjuostos akmenimis sutvirtinta 5-6 metrų aukščio statinių rąstų siena. Manoma, kad pilies įgulą galėjo sudaryti 50-70 ginkluotų vyrų. 1236 metų vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Atkaklus pilies įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sumušti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis greitai buvo atstatyta, tačiau per 1358 metų antpuolį vėl sudegė.
Bubiuose yra išlikęs grafų Zubovų dvaras, kuriame dabar veikia viešbutis ir restoranas. Taip pat dar keletas dvaro pastatų, kuriuose teikiamos SPA paslaugos, restauruota spirito varykla/alaus bravoras.
Kelias per Bubius link Aukštelkės
- Sankryža (18,3 km): nuo Bubių piliakalnio einama 100 m lauko keliuku ir išeinama į Piliakalnio gatvę, toliau einama iki Šilojų g. ir sukama kairėn. Kelias tęsiasi dar 500 m miestelio šaligatviu iki sankryžos, kur pagrindinis kelias veda dešinėn.
- Sankryža (19,3 km).
- Sankryža (22,5 km): nuėjus kiek daugiau nei 3 km, prieinamas gan judrus asfaltuotas kelias.
Aukštelkė ir partizanų atminimo vieta
Atkeliavę prie Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios (24 km), šalia bažnyčios rasite degalinę „Viada“, kur galima įsigyti maisto ir vandens. Ties bažnyčia kertamas kelias Šiauliai-Kelmė. Šioje kelio pusėje taip pat yra maisto prekių parduotuvė bei kavinė „Link Šiaulių“, garsėjanti vienais skaniausiais cepelinais Lietuvoje.
Kirtus kelią A12 Šiauliai-Kelmė, Trako miške, šioje miško keliukų sankryžoje, 1946-05-14 kautynėse su MVD kariuomenės daliniu žuvo 4 Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo grupės partizanai: būrio vadas Jonas Česnavičius-Dulkė (g. 1914 m., gyv. Šventežeryje, dab. Lazdijų r.), Vytautas Kvedaras-Aras (g. 1926 (1928?) m. Šlavantų k., dab. Lazdijų r.), Vytautas Saliklis (Salyklis?)-Apynys (g. Staidarų k., dab. Lazdijų r.) ir partizanas slapyvardžiu Medelis - Juozas Karpavičius. 1949 m. birželio 1 d. paskirtas Juozapavičiaus grupės štabo viršininku. Buvo stribų suimtas ir užverbuotas agentu-smogiku.
Gastilionių pažintinis takas prie Kauno marių
Netoli Kauno, ant Kauno marių kranto įsikūrusioje poilsiavietėje, prasideda vienas paslaptingiausių Lietuvoje pažintinių takų - Gastilionių pažintinis takas. Kelias iki jo veda per Grabučiškes. Jei reikėtų pasakyti, kur prasideda Gastilionių pažintinis takas, tai geriausiai tiktų miško keliuko pabaiga prie Rumšiškių miško pušies. Šis takas yra pažymėtas ženklinimu ir informaciniais stendais. Miško keliukų sankryžoje sukama dešinėn ir patraukiama link Kauno marių.
Svarbiausi takelio objektai:
- Rumšiškių miško pušis: storiausia pušis Lietuvoje, paskelbta gamtos paminklu, auganti ties tako pradžia.
- Giliausia Kauno marių vieta: siekia 24,6 metro.
- Gastilionių atodanga: pusiasalio smaigalyje apie 30 metrų virš Kauno marių iškilusi aukščiausia pakrantės vieta. Ant stambesnių atodangos viršuje augančių medžių žaliais dažais žymimas pažintinio tako ženklinimas.
- Žaibo trenkti medžiai: visai šalia Gastilionių atodangos yra mistiška vieta, kurioje stovi net 15 žaibo trenktų medžių, taip pat apkarstyti skudurais medžiai.
- Gastilionių ąžuolas ir sengirė: pažintinis takas eina per daug neatsitraukdamas nuo marių. Žygiuojant pamariu tenka įveikti keletą kalvų ir keletą kartų šlaitais leistis žemyn, kol reljefas tampa lygesnis, o stendas informuoja apie prieitą sengirę su šimtametėmis eglėmis bei Gastilionių vardo kilmę.
- Apleista vaikų poilsiavietė „Kauno marios“: pakeliui link tako pabaigos tarp medžių pasirodo poilsiniai nameliai, vadinami Ąžuolo, Uosio, Rugiagėlių ir kitais vardais. Tai viskas, kas liko iš čia buvusios vaikų poilsiavietės.
Kritika ir patarimai keliautojams:
Informaciniai stendai Gastilionių pažintiniame take turi ir savotiškos „liaudies išminties“ užkalbėjimus, kurie yra Kauno marių regioninio parko direkcijos erudicijos pavyzdys. Dėl tako ženklinimo spragų kartais tenka pasikliauti intuicija, todėl rekomenduojama atidžiai stebėti aplinką ir ieškoti ženklinimo.
Gastilionių pažintinis takas yra žiedinis ir neturi aiškiai išreikštos nei pradžios, nei pabaigos, todėl nuo kur pradėti ir į kurią pusę eiti - keliautojo pasirinkimas. Norint be klaidžiojimo pasivaikščioti, Kauno marių regioniniam parkui reikėtų pasirūpinti geresnėmis nuorodomis ir ženklais.
Norint privažiuoti prie tako nuo autostrados, leidžiantis link Kauno marių, privažiuojama T formos sankryža, kurioje sukama į kairę, nes dešinėje yra poilsiavietė. Už 300-400 metrų yra posūkis į dešinę, kur miško keliukas leidžiasi žemyn ir vingiuoja link „Kauno marių“ vaikų poilsiavietės. Rodyklių nėra jokių, bet visą laiką važiuojant pagrindiniu keliuku ir nesukant į dešiniau esančią automobilių aikštelę, galiausiai privažiuojama metaliniai vartai ir šalia stovintis rąstinis sargo namelis. Čia prasideda apleistos poilsiavietės teritorija. Visą laiką per ją einant tiesiai pasirodys rodyklės, kurių viena rodo kryptį link Rumšiškių miško pušies, kita - link Gastilonių pakrantės.
tags: #misko #keliuku #sankryza