Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių visuotinai pripažintų vertybių, už kurios pažeidimą įstatymų leidėjas yra numatęs griežčiausią - baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 132 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Teismų praktika rodo, kad teismai priima skirtingus sprendimus, nevienodai aiškindami vieną iš nurodytų nusikaltimo požymių - priežastinį ryšį, o tai turi esminės reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo asmeniui klausimą. Tinkamo šio požymio įvertinimo problematiką reikšmingai įtakoja žmogaus veikloje naudojami įrenginiai, taip pat ir transporto priemonės.
Priežastinio Ryšio Nustatymo Problematika: Įrenginio Gedimas ir Žmogaus Veiksmai
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina teisingai nustatyti, ar tik įrenginio gedimas, ar žmogaus elgesys buvo lemiama sąlyga kito žmogaus mirčiai. Teismų praktika pateikia pavyzdžių, iliustruojančių šios problemos sudėtingumą.
Įrenginio Gedimas kaip Mirties Priežastis
Vienoje iš bylų buvo nustatyta, kad žmonės, maudydamiesi nuomojamo buto vonioje, sunkiai apsinuodijo anglies monoksidu, kuris išsiskyrė iš veikiančio dujinio vandens šildytuvo ir pateko į patalpą. Dėl to jie prarado sąmonę ir, vandeniui užpildžius jų kvėpavimo takus, užduso. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, pabrėžė, kad, pripažįstant asmenį kaltu aptariamoje situacijoje, turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis.
Kitoje byloje, kuomet netinkamai suveikus krano hidraulinei sistemai pradėjęs judėti krano strėlės ilgintuvas nustūmė dalį trinkelių, ir šios, krisdamos, prispaudė pavojingoje zonoje esantį nukentėjusįjį. Jam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, kurie komplikavosi į ūmų vidinį nukraujavimą, dėl to nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Kasacinis teismas konstatavo, kad žmogaus mirtį sąlygojo ne asmens veiksmai, o būtent įrenginio gedimas. Teismas nustatė, kad dėl hidraulinio manipuliatoriaus gedimo, perjungiant manipuliatoriaus valdymą iš rankinio į distancinį, įvyko savaiminis krano strėlės išilgėjimas. Tai lėmė automobilio kėbule sukrautų ant padėklo trinkelių nustūmimą ant prie galinės automobilio dalies esančio nukentėjusiojo. Taigi, įrenginio gedimas nagrinėjamu atveju ir buvo pagrindinė bei būtina padarinių kilimo sąlyga, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais.
Vairavimas Neblaiviam: Ypatingai Neatsakingas Elgesys Kelyje
Vairavimas neblaiviam yra laikomas vienu iš itin neatsakingų elgesio variantų kelyje, galinčiu tiesiogiai lemti sunkius eismo įvykius ir sukelti žmonių mirtį. Lietuvos teisės aktai numato griežtą baudžiamąją atsakomybę už šią veiką.
Teisės Aktų Griežtinimas Nuo 2017 m.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymų pataisos, kuriomis asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, nustačius jo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Taigi, laikoma, kad asmuo padarė nusikaltimą. Už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas veikas, turinčias Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo vairavo neblaivus ir jo neblaivumas buvo daugiau nei 1,5 promilės iki Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) įsigaliojimo (t.y. iki 2017 m. sausio 1 d.), tačiau byla nagrinėjama po 2017 m. sausio 1 d., tuomet bus skiriama administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 str. 4 d., t.y. bauda vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Neblaivumo Nustatymo Procedūros Pokyčiai Nuo 2019 m.
Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Jose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata, arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Lytinis brendimas 1–4 klasėms
Vairavimo Neblaiviam Nusižengimo Klasifikavimas ir Bausmės
Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimo kodeksui (ANK) nuo 2017 m. sausio 1 d., sustabdžius neblaivų asmenį už vairo ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, kuris parodo daugiau nei 1,5 promilės, asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą, kur jam paimamas kraujas. Jeigu paėmus kraują tyrimas parodo, jog kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės, jam už vairavimą išgėrus gresia baudžiamoji atsakomybė. Nustačius didesnį nei 1,5 promilės neblaivumą, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui.
Nesunkus Nusikaltimas
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. To paties kodekso 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.
Baudžiamojo Poveikio Priemonės: Baudos, Areštas, Laisvės Atėmimas
Asmens gali laukti bausmė - bauda, siekianti iki 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. iki 19 000 eurų, arba areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tokiam asmeniui bus taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės.
Turto - Automobilio Konfiskavimas
Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio - konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
Teisės Vairuoti Transporto Priemones Atėmimas ir Laikinojo Pažymėjimo Panaikinimas
Pagal iki 2016 m. gruodžio 13 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK), jeigu asmuo padarydavo administracinį teisės pažeidimą (dabar - administracinį nusižengimą), už kurį būdavo skiriamas teisės vairuoti atėmimas, būdavo išduodamas laikinas vairuotojo pažymėjimas ir asmuo galėdavo toliau vairuoti automobilį iki bylos išnagrinėjimo, nutarimo/nutarties priėmimo.
Dabar, įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal naująjį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.). Tuo tarpu iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų vairuotojo pažymėjimas paimamas nusižengimo vietoje.
Be to, pagal LR Saugos automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (-us), už kurį (-uos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą.
Neblaivumo Patikrinimo Vengimas: Galimos Spragos ir Griežtos Sankcijos
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių).
Visgi, jeigu tokiam asmeniui į administracinio nusižengimo protokolą gali būti įrašomas administracinis nurodymas, tuomet toks asmuo „išsisuks“ su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Kaip matome, šiuo metu yra palikta „spraga“, kuri leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, vengiant pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą.
Atleidimas Nuo Baudžiamosios Atsakomybės Pagal Laidavimą
Nors baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam yra griežta, egzistuoja galimybė jos išvengti pasitelkiant laidavimo institutą, ir jau pradėta formuoti pakankamai nauja teismų praktika.
Laidavimo Sąlygos ir Reikalavimai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmuo turi atitikti šias sąlygas:
- pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
- visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;
- bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
- yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Svarbu, jog teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
Laidavimo Poveikis ir Nutraukimas
Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laiduotojas taip pat turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Prokuratūros Pozicija ir Teismų Praktika
Atkreiptinas dėmesys, remiantis jau turima praktika, kad prokuratūra vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis, bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu. Nepaisant to, teismų praktika rodo, kad yra galimybė pasiekti kliento interesus tenkinantį rezultatą, pavyzdžiui, atleisti klientą nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam pagal laidavimą bei išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Nors vairavimas išgėrus nėra pateisinamas veiksmas, tačiau neretai žmonėms tai būna vienkartinis, atsitiktinis atvejis, dėl kurio klientai labai gailisi, tačiau jiems kyla gana skaudžios teisinės pasekmės. Kadangi šis nusikaltimas yra laikomas nesunkiu, todėl asmuo, nusikaltęs pirmą kartą, pripažinęs savo kaltę bei dėl to gailėjęsis, atlyginęs arba įsipareigojęs atlyginti žalą (jeigu tokia buvo padaryta) ir esant pagrįstam teismo manymui (atsižvelgiama į asmens charakteristiką), jog jis daugiau nebenusikals, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
tags: #mirties #sukelimas #neatsakingai #vairuojant