Lietuvos kelių policijos tarnybos teikiama statistika rodo, kad eismo įvykių, kuriuose buvo nukentėjusių, skaičius Lietuvos keliuose kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. - 2865 eismo įvykiai, t. y. 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų.
Bendrosios eismo saugumo tendencijos
Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus dinamika
2014 m. per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės. 2022 m. buvo fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad pernai ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, dažnai viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką, daug ir nedrausmingų pėsčiųjų. Eismo įvykių informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, per 2023 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Palyginti su 2019 m., kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pastaruosius ketverius metus mažėja. Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m., tačiau palyginti su 2022 m., žuvusiųjų skaičius pernai išaugo daugiau kaip 30 proc.
Sužeistų per eismo įvykius skaičius per 10 metų taip pat mažėjo. 2014 m. fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėstieji ir 309 dviratininkai. Per 2023 m. sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kas metus sužeidžiama daugiau.
Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas
Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų taip pat mažėjo, nuo 108 2014 m. iki 33 2023 m. Didžioji dalis pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu - 21. Jei 2014 m. keliuose žuvo 19 dviratininkų, tai 2023 m. jų žuvo 11. 2023 m. iš viso keliuose žuvo 160 asmenų - 124 vyrai ir 36 moterys, iš jų: 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleiviai, 11 dviratininkų ir 33 pėstieji.
Eismo įvykių priežastys
Pagrindinės nelaimių prielaidos
Pagrindinės kelių eismo įvykių priežastys, dėl kurių 2023 m. buvo sužeisti 3349 žmonės, yra šios: reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas, manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc., saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc., saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc., pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir vairuotojų kiti nusižengimai. Sunkiausias nusižengimas yra kelių eismo įvykis, kai kaltininkas būna neblaivus arba apsvaigęs. Vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policijos pareigūnai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis - 33 proc.
Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, o pasirinkdamas sau tinkantį važiavimo greitį turi atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: važiavimo sąlygas (ypač vietovės reljefą, paros metą), kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą.
Vairavimas apsvaigus
Kelių policijos statistika rodo, kad išgėrusių ar apsvaigusių eismo įvykių kaltininkų mažėja, bet dar pasitaiko. 2014 m. 324 neblaivūs eismo dalyviai sukėlė avarijas, kuriose buvo nukentėjusių, o 2023 m. tokių įvykių sumažėjo iki 156. Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės 2023 m. žuvo 10 asmenų (2022 m. - 15), dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės - 4 (2022 m. - taip pat 4). Reikia tikėtis, kad Lietuvos kelių eismo dalyviai vis labiau bus sąmoningesni ir nesės už vairo išgėrę ar kitaip apsvaigę, nes tai yra sunkinanti aplinkybė. Alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo vis dar išlieka viena iš opiausių problemų Lietuvos keliuose.
TKA duomenimis, 2023 m. sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti. Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių skaičiui (pernai fiksuoti 28 atvejai), jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja. Tai yra ne tik taisyklių pažeidimas, bet ir atsakomybės už save bei kitus visuomenės narius stoka.
Naujausi duomenys ir iššūkiai (2025 m. sausio-lapkričio mėn.)
Bendras avaringumo augimas
Valstybinė saugaus eismo komisija, apžvelgdama 2025 m. sausio-lapkričio mėnesių duomenis, konstatuoja, kad eismo saugumo rodikliai kelia rimtų iššūkių. Posėdžio metu analizuoti naujausi 2025 m. sausio-lapkričio mėnesių avaringumo duomenys atskleidė, kad eismo saugumo rodikliai šiemet kelia tam tikrų iššūkių. Per 11 mėnesių šalyje užfiksuota 2 716 eismo įvykių - tai 5,6 proc. daugiau nei pernai, kai buvo registruota 2 573 įvykiai. Žuvo 113 asmenų (2,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai žuvo 110 žmonių). Sužeistųjų skaičius taip pat išaugo - šiemet sužeisti 3 191 žmonės, arba 9,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo sužeisti 2 918 eismo dalyviai. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad gyvybių išsaugojimas priklauso nuo nuolatinio stebėjimo ir naujų sprendimų paieškos.
Išryškėjusios problemos
- Viena ryškiausių tendencijų - 35 proc. išaugęs eismo įvykių, kurių priežastis yra saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas, skaičius. Tai toliau išlieka pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi. TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 proc. eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija. „Kalbant apie žūtis keliuose, būtent greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių. Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti − greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje“, - sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
- Per vienuolika mėnesių žuvo 26 pėstieji, iš jų 7 - pėsčiųjų perėjose. Pėsčiųjų, sužeistų perėjose, skaičius išaugo net 45 proc.
- Auga eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius: šiemet jis padidėjo 19 proc.
- Tuo metu pirmenybės taisyklių nesilaikymas, kuris yra kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas, tapo dažniausia eismo dalyvių sužalojimų priežastimi, rodo TKA duomenys. „Tai yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir eismo kultūros problema - ypač aktuali sankryžose, žieduose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pėstieji, dviratininkai, paspirtukų naudotojai - tie, kurie kelyje yra labiausiai pažeidžiami“, - pažymi G. Petrikas.
- Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai fiksuojamas intensyvaus eismo metu, ypač didmiesčiuose ir greitkeliuose - ši priežastis pirmąjį metų ketvirtį lėmė 16 proc. sužeidimų avarijų metu. „Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, automobilių apgadinimus ir žmonių sužalojimus. Tokie eismo įvykiai dažnai baigiasi ne tik automobilių pažeidimais, bet ir kaklo, nugaros ar stuburo traumomis, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai“, - teigia ekspertas.
Teigiami pokyčiai ir prevencinės priemonės
Šiemet pastebimas ir teigiamas pokytis - trečdaliu sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, šiemet jų registruota 112. Taip pat šalyje fiksuojama gerokai mažiau „juodųjų dėmių“: nuo 2020 m. šalies keliuose jų sumažėjo 30 proc., o žuvusiųjų jose - net 80 proc.
Posėdžio dalyviai konstatavo, kad dėl nerimą keliančios tendencijos labai svarbus yra aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas. Taip pat planuojama vykdyti prevencines priemones dėl saugos diržų prisisegimo: tiek vežant vaikus automobilinėse kėdutėse, tiek vaikams važiuojant autobusais. Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pabrėžė, kad savivaldybės aktyviai prisideda prie „Vizija - nulis“ programos įgyvendinimo. Planuojama kasmet sutvarkyti virš 100 pėsčiųjų perėjų, o iki 2028 m. numatyta atnaujinti net 500 nesaugių perėjų. Šių darbų spartinimui ketinama supaprastinti procedūras. Šalies savivaldybės per šiuos metus įrengė ar atnaujino virš 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkė virš 100 pavojingų perėjų, įrengė 17 naujų automatinių greičio matuoklių.
Eismo įvykių statistikos svarba ir prevencijos programos
Statistikos įtaka eismo saugumui
Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Eismo įvykių statistika vedama tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir avarijų bei kitų autoįvykių kiekį sumažintume. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.
„5 kodėl“ metodas ir avarijų priežasčių nustatymas
LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“. Naudojant šį metodą, siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys.
Netinkamas eismo dalyvių elgesys
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Kas yra netinkamas vairuotojo elgesys? Tai neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas). Dalyvavimas eisme apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių. Greičio viršijimas taip pat viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023 m. būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis). G. Petrikas taip pat pastebi, jog nors vairuotojai dažnai kaltinami dėl pėsčiųjų sužeidimų, statistika rodo ir kitą pusę. 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui. „Eismo saugumas nėra vien vairuotojų reikalas. Tai bendra visų eismo dalyvių atsakomybė elgtis atsakingai, būti matomiems, budriems ir neprovokuoti rizikingų situacijų. Pėstieji taip pat turi pareigą stebėti eismą, laikytis taisyklių ir suprasti, kad neatsakingas jų elgesys gali turėti tiesioginių pasekmių“, - sako G. Petrikas.
Infrastruktūra, techninė būklė ir oro sąlygos
Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams. Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui, automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi. Oro sąlygos, meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.
Prevencijos ir kontrolės priemonės
Nuolatinis eismo stebėjimas ir nauji sprendimai
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis. Platesnės teorijos temos besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokos slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu. Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius. Valstybinė eismo saugumo komisija nurodo, kad nuolat stebi tendencijas ir ieško naujų sprendimų. Strateginiai pokyčiai apima pavojingų kelių ruožų, perėjų ir sankryžų analizę bei jų rekonstrukciją. Vykdydama vieną iš pagrindinių savo uždavinių - eismo automobilių keliais kontrolę, per pirmąjį 2024 m. suplanuota sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė. Šios penkios priemonės inicijuotos Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).
Neretoje situacijoje, žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės. Taigi, pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus. Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę. Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.