Pavarų dėžė yra esminis bet kurios motorinės transporto priemonės komponentas, dažnai įvardijama tiesiog kaip transmisija. Jos pagrindinė paskirtis - efektyviai perduoti variklio galią į ratus, taip leidžiant automobiliui judėti skirtingu greičiu ir užtikrinant kontrolę įvairiomis sąlygomis. Kintami perdavimo santykiai leidžia vairuotojui palaikyti variklį optimaliame sūkių diapazone, todėl važiavimas tampa sklandesnis, o degalų sąnaudos - mažesnės. Nesant transmisijos, automobilių varikliai patys save gadintų, mat jų greitis būtų nevaldomas, taigi įvyktų perkaitimas arba variklis imtų ypač stipriai drebėti iki kol sugestų.
Mechaninės pavarų dėžės paskirtis ir esmė
Mechaninė pavarų dėžė atlieka pagrindinį vaidmenį kaip tarpininkė tarp variklio ir transporto priemonės ratų, leidžianti efektyviai perduoti variklio generuojamą galią keliui. Naudodama pavarų perdavimo santykių rinkinį, ji leidžia ratų greitį pritaikyti prie važiavimo sąlygų ir variklio charakteristikų, užtikrina sklandų pajudėjimą, važiavimą įkalnėn ir galimybę naudotis atbuline eiga.
Vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže, vairuotojui reikia savarankiškai keisti bėgius ir valdyti sankabą. Šis procesas paprastai atrodo taip:
- Nuspausdamas sankabos pedalą, vairuotojas atjungia variklio galią nuo pavaros sistemos, tada gali sklandžiai, be jokios žalos keisti bėgius.
- Vairuotojas pavarų svirtimi pasirenka reikiamą bėgį.
- Į reikiamą padėtį paslinkęs pavarų svirtį, vairuotojas palengva atleidžia sankabos pedalą, taip grąžindamas variklio ir transmisijos kontaktą.
- Galia iš variklio pavaros sistema perduodama į ratus.
Vairuotojas šią veiksmų seką važiavimo metu atlieka tiek kartų, kiek reikia, kadangi transporto priemonės greitis ir variklio apkrova gali nuolat keistis.
Mechaninės pavarų dėžės sandara ir veikimo principas
Mechaninė pavarų dėžė yra sudėtinga mechaninė sistema, sudaryta iš preciziškai pagamintų komponentų. Pagrindiniai elementai yra tvirta korpuso konstrukcija (karteris), įvairių velenų ir dantračių rinkinys, sinchronizatoriai bei pavarų perjungimo mechanizmas su valdymo svirtimi. Korpusas užtikrina komponentų ašinį išdėstymą, apsaugo juos bei sulaiko tepimo alyvą. Prie korpuso taip pat tvirtinamas diferencialas, nors sprendimai gali skirtis priklausomai nuo automobilio tipo (pvz., priekiniais ratais varomuose automobiliuose transmisija integruota su diferencialu, o galiniais ratais varomuose diferencialas montuojamas atskirai).
Velenai ir dantračiai
Tipinėje mechaninėje pavarų dėžėje yra sankabos (pirminis) velenas, sujungtas su varikliu per sankabą, pagrindinis (išvedimo) velenas, perduodantis sukimo momentą į kitus pavaros komponentus, ir tarpinis (priešpriešinis) velenas. Ant šių velenų tvirtinami skirtingo dydžio dantračiai, sudarantys poras kiekvienai pavarai. Vieno veleno dantračiai susijungia su kito veleno dantračiais, o kiekviena pora atitinka skirtingą perdavimo santykį. Jungiant skirtingas pavaras, variklio galia perduodama per skirtingo dydžio krumpliaračius. Aukštesnei pavarai naudojamas didesnio diametro tarpinio veleno krumpliaratis ir mažesnio diametro krumpliaratis ant diferencialo veleno.
Priklausomai nuo svirties padėties, pavarų dėžė keičia pavarų perdavimo skaičių, o tai turi įtakos važiavimo savybėms - žemesnėmis pavaromis (pvz., pirmąja, antrąja) transporto priemonė įgyja daugiau sukibimo greičio sąskaita, o tai naudinga pradedant važiuoti arba važiuojant į kalną. Aukštesnės pavaros (pvz., ketvirta, penkta) leidžia važiuoti didesniu greičiu ir mažesne sukibimo jėga.
Papildomas, mažesnis dantračių rinkinys (dažnai su atskiru tarpiniu velenu) naudojamas atbulinei eigai, leidžiantis važiavimą atgal. Visos modernių pavarų dėžių pavaros nuolat tarpusavyje susijungusios (vadinamoji "pastovaus sujungimo" dėžė) ir turi žvaliuosius dantračius - toks sprendimas padidina apkrovos atlaikymo gebėjimą bei sumažina triukšmą ir vibracijas darbo metu.
Sinchronizatoriai
Kad pavaros būtų jungiamos greitai ir be trukdžių, kiekviena dantračių pora (išskyrus atbulinę eigą) turi sinchronizatorių. Tai mažas trinties mechanizmas, esantis tarp dantračio ir veleno, kurio paskirtis - suvienodinti besijungiančių dantračių greitį iki visiško sujungimo. Vairuotojui pasirinkus pavarą, sinchronizatorius sulėtina arba pagreitina konkretaus dantračio sukimąsi, kad jis atitiktų veleno greitį - tik tada pavaros susijungia sklandžiai. Sinchronizatorių dėka pavarų perjungimas tampa sklandus, greitas ir be trūkčių, o tai padidina komfortą ir apsaugo dantračių dantis nuo pažeidimų.
Pavarų perjungimo mechanizmas
Pavarų perjungimo mechanizmas yra traukių, jungiamųjų elementų ir šakių sistema, sujungta su pavarų svirtimi, kuria vairuotojas pasirenka pavaras. Perkėlus svirtį, atitinkamos šakės sujungia (per sinchronizatorių) pasirinktą pavarą su pagrindiniu velenu, tuo pačiu išjungdamos ankstesnę pavarą. Mechanizmas taip pat turi apsaugas, neleidžiančias netyčia įjungti netinkamos pavaros. Meistro įžvalga: dažna vairuotojų klaida, ypač miesto spūstyse, - rankos laikymas ant pavarų svirties. Net ir nedidelis spaudimas perjungimo šakutėms sukelia nuolatinę trintį su sinchronizatoriais, dėl ko šie perkaista ir dyla žymiai greičiau. Rekomenduojama įprasti laikyti abi rankas ant vairo.
Pagrindinės sąvokos ir elementai
Krumpliaračių perdavimo santykis
Krumpliaračių perdavimo santykis - tai poroje dirbančių krumpliaračių krumplių skaičių santykis.
Krumpliaračiai
Krumpliaračiai perduoda jėgas ir judesį. Automobiliams dažniausiai naudojami cilindriniai krumpliaračiai. Pagal krumplių tipą jie skirstomi į: tiesius ir įstrižus. Pagal krumplių padėtį būna: išorinio sukibimo ir vidinio sukibimo.
Riedėjimo guoliai
Automobilių agregatuose velenai ir krumpliaračiai sukasi guoliuose. Pagal riedėjimo elementų formą jie skirstomi į: rutulinius, cilindrinius ritininius, kūginius ritininius, sferinius ritininius, adatinius. Jie dar skirstomi į radialinius ir ašinius.
Veleno sandarikliai
Pavarų velenai yra sandarinami radialiniais sandarikliais.
Pavarų dėžių tipai pagal laipsnius
- Trijų laipsnių pavarų dėžė - pavarų dėžė, kurioje dirba trys krumpliaračių poros su skirtingais perdavimo santykiais ir įgalina trejopai transformuoti sukamąjį momentą (neskaitant atbulinės eigos).
- Keturių laipsnių pavarų dėžė - pavarų dėžė, kurioje dirba keturios krumpliaračių poros su skirtingais perdavimo santykiais ir įgalina transformuoti sukamąjį momentą keturiais skirtingais laipsniais (neskaitant atbulinės eigos).
Skirstymo dėžė ir varantysis tiltas
Skirstymo dėžė - tai mechanizmas, skirtas išdalinti variklio sukimo momentą, gautą iš pavarų dėžės, tarp varančiųjų tiltų ar papildomų mechanizmų, sumontuotų automobilyje.
Varantysis tiltas - tai automobilio ratų pavara, kuri gauna sukamąjį momentą iš kitų transmisijos elementų ir perduodama ant jos sumontuotiems ratams, priverčia automobilį judėti.
Mechaninės pavarų dėžės privalumai ir trūkumai
Dvi dažniausiai šiuolaikinėse transporto priemonėse pasitaikančios transmisijos rūšys yra automatinė ir mechaninė. Klasikinė mechaninė pavarų dėžė, dažnai vadinama mechanine pavarų dėže, yra standartinis sprendimas, naudojamas jau dešimtmečius. Jos valdymas reikalauja įgūdžių ir žinių apie automobilio elgesį esant tam tikram greičiui. Mechaninės pavarų dėžės yra ypač populiarios tarp tų, kurie teikia pirmenybę visiškam transporto priemonės valdymui.
Privalumai
- Didesnė kontrolė ir įdomesnis vairavimas. Daugelis vairuotojų mėgsta jausti kontrolę, galėdami patys keisti bėgius. Palyginti su automatine pavarų dėže, tai suteikia daugiau veiklos vairuojant, todėl pats vairavimo procesas yra malonesnis ir įdomesnis. Naudojant mechaninę pavarų dėžę, vairuotojas pats pasirenka, kada ir kurią pavarą jungti, todėl išlaikoma visiška kontrolė bei tiesioginis ryšys su transporto priemone - ši savybė itin vertinama sportinio vairavimo entuziastų.
- Mažesnės degalų sąnaudos. Patyrę vairuotojai, mokantys optimaliai keisti bėgius, neretai su pilnu degalų baku nuvažiuoja šiek tiek didesnį atstumą. Visgi šiandien, kai automatinių pavarų dėžių technologijos yra smarkiai patobulėjusios, sąnaudų skirtumas tapo gerokai mažesnis.
- Pigesnė ir paprastesnė priežiūra. Mechaninės transmisijos sandara yra paprastesnė ir joje dažniausiai nėra jokių elektroninių detalių, todėl jas pagaminti, taip pat ir aptarnauti, yra pigiau ir lengviau.
- Patikimumas. Paprastesnė konstrukcija taip pat reiškia, kad mechaninė transmisija turėtų gesti rečiau. Tinkamai eksploatuojama mechaninė pavarų dėžė gali veikti šimtus tūkstančių kilometrų be gedimų.
- Galimybė vilkti. Automobilį su mechanine pavarų dėže galima vilkti. Automatinės pavarų dėžės vilkimas nepakėlus varančiosios ašies gali pažeisti variklį, nes tepimui naudojamas variklio varomas siurblys, kuris neužvedus automobilio neveikia.
- Mažesnė kaina. Mechaninė pavarų dėžė yra pigi, o tai tiesiogiai veikia automobilio ir bet kokių paslaugų kainą. Automobiliai su mechanine pavarų dėže neretai būna pigesni, taip pat mažesni būna ir jų aptarnavimo kaštai.
Trūkumai
- Reikalinga praktika ir įgūdžiai. Rankinis pavarų perjungimas reikalauja praktikos, o tai yra problematiška, ypač pradedantiesiems vairuotojams.
- Galimas dėmesio atitraukimas. Poreikis perjungti pavaras kartais gali atitraukti dėmesį nuo kelio.
- Jautrumas neteisingam valdymui. Mechanines pavarų dėžes lengviau pažeisti neteisingai perjungiant pavarų perjungimo svirtį arba per stipriai naudojant sankabos pedalą.
- Varginantis intensyviame eisme. Dažnas pavarų perjungimas gali būti varginantis, ypač kamščiuose.
Robotizuotos ir dvigubos sankabos (DSG) pavarų dėžės
Siekiant sumažinti kai kurių automobilių kainas, inžinieriai devintajame dešimtmetyje pradėjo montuoti robotizuotas pavarų dėžes. Principe, tai yra mechaninė pavarų dėžė, kurios sankabą ir pavaras valdo elektros varikliukai. Šios dėžės pradėtos naudoti siekiant sumažinti automobilių gamybos kaštus ir dažniausiai naudojamos ekonominės klasės automobiliuose, kur žema automobilio kaina yra svarbesnė už komfortą bei rafinuotumą. Robotizuotos pavarų dėžės yra labai paprastos, todėl jų gamyba yra nebrangi. Dar vienas didžiulis pliusas yra mažos kuro sąnaudos. Tačiau šių dėžių veikimas yra itin lėtas, todėl, be papildomų modifikacijų, negali būti suderintas su prabangiais bei sportiškais automobiliais.
Nuo 2010-ųjų robotizuotas pavarų dėžes labai dažnai pradėjo keisti dvigubos sankabos (DSG) dėžės, kurios naudoja dvi mechanines pavarų dėžes ir dvi sankabas. Techniškai dvigubos sankabos automatinė pavarų dėžė labiau panaši į mechaninę nei į tradicinę automatinę. Viena pavarų dėžė atsakinga už nelyginių - pirmos, trečios ir penktos - pavarų darbą. Tuo metu antra greičių dėžė už lyginių - antros, ketvirtos ir šeštos. Kiekviena iš šių pavarų dėžių turi savo sankabą. Pavyzdžiui, kol automobilis važiuoja įjungus trečią pavarą, už lygines, antrą ir ketvirtą pavaras atsakingas greičių dėžės velenas jau pasirengęs pavaros perjungimui, todėl, kai valdymo kompiuteris duoda signalą jungti pavarą, tai atliekama akimirksniu.
DSG akumuliatorius yra nedidelis cilindro formos įtaisas, kuris paprastai būna netoli pavarų dėžės. Jame yra spyruoklinis stūmoklis, kuris suspaudžia hidraulinį skystį, kad būtų užtikrintas slėgis transmisijos sankabos sistemai. Laikui bėgant DSG transmisijos akumuliatorius gali susidėvėti arba sugesti, todėl gali kilti įvairių problemų. Sugedusio akumuliatoriaus simptomai gali būti šiurkštus pavarų perjungimas, vėluojantis pavarų perjungimas arba transmisijos slydimas iš pavaros.
Mechaninių pavarų dėžių remontas ir priežiūra
Mechaninė pavarų dėžė - sudėtingas automobilio komponentas, kurio priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio. Rekomenduojama transmisinę alyvą keisti bent kas 60-80 tūkst. km.
Kada reikalingas mechaninių pavarų dėžių remontas?
Yra keli aiškūs požymiai, kurie signalizuoja, kad mechaninei pavarų dėžei gali būti reikalingas remontas arba bent jau profesionali diagnostika:
- Netolygus ar sunkus pavarų perjungimas. Pavaros jungiasi su pasipriešinimu, girdisi girgždesys arba cypimas - tai rodo dėvėjimąsi guoliuose ar krumpliaračiuose.
- Pavarų išsijungimas važiuojant. Jei pavaros nebesilaiko įjungtos, problema gali slypėti susidėvėjusiose šakutėse, velenų šlicuose ar sinchronizatoriuose.
- Triukšmas ar vibracija iš pavarų dėžės. Girdimi bildesiai ar gaudesys dažniausiai atsiranda dėl nudilusių guolių ar netinkamo tepimo lygio.
- Alyvos nuotėkis. Alyvos praradimas gali sukelti rimtą pavarų dėžės pažeidimą, todėl svarbu laiku pastebėti nutekėjimo vietą.
- Variklio darbo sutrikimai dėl transmisijos pasipriešinimo. Kartais netinkamai veikianti pavarų dėžė lemia variklio užgesimą, ypač perjungiant pavaras.
Konkretūs gedimų požymiai
Mechaninių pavarų dėžių viduje gali pasitaikyti įvairių gedimų, kurių ignoruoti nevalia:
- Guolių defektai: nudilę ar suaižėję riedėjimo guoliai sukelia ūžesį ir vibraciją.
- Velenų pažeidimai: išdilę kakliukai ar nutrūkę sriegiai lemia netikslų velenų darbą ir triukšmą.
- Krumpliaračių bei šakučių nusidėvėjimas: dėl to pavaros gali strigti arba visai nebesijungti.
- Sankabos mazgo pažeidimai: įtrūkimai, skylių išdilimas ar netolygus veleno įvorės darbas gali lemti netolygų pavarų perjungimą.
Pastebėjus bent vieną iš šių gedimo požymių, pavarų dėžės remontą reikėtų atlikti nedelsiant, nes net ir menkas defektas gali greitai sukelti rimtesnį pažeidimą ar visos dėžės gedimą.
Remonto procesas ir eiga
Mechaninių pavarų dėžių remonto procesas apima šiuos pagrindinius etapus:
- Pirminė diagnostika ir bandomasis važiavimas: Patikrinami simptomai (ūžesys, cypimas, vibracija, sunkus perjungimas, „išmetamos“ pavaros, alyvos dėmės). Atliekamas bandomasis važiavimas skirtingais režimais (apkrova / sukiai), klausoma triukšmų, jaučiamos vibracijos.
- Alyvos ir išorės patikra: Nuleidžiama alyva, vertinamas kvapas/spalva, ar yra metalo drožlių. Apžiūrimi riebokšliai, tarpinės, ventiliacijos taškai, ar nėra nuotėkių.
- Dėžės nuėmimas nuo variklio: Nuimama transmisija (kartu tikrinama sankaba, smagračio būklė). Žymimos padėtys, atjungiami traukės/kabeliai, pavarų selektorius.
- Išardymas ir defektacija: Išardomas korpusas, pirminis/antrinis velenai, diferencialas. Atliekami matavimai: guolių laisvumas, sinchronizatorių nudilimas, dantų profiliai, šakučių geometrija. Nustatomas darbų sąrašas ir dalių keitimo apimtis.
- Dalys ir techninės specifikacijos: Parenkami OEM ar kokybiški analogai: guoliai, sinchronizatoriai, krumpliaračiai, riebokšliai, tarpinės. Patvirtinamos alyvos specifikacijos/klampa pagal gamintojo.
- Remontas / atstatymas: Keičiami guoliai, sinchronizatoriai, šakutės, riebokšliai; prireikus - krumpliaračiai, velenai, diferencialo elementai. Atliekamas šimavimas (tarpinių parinkimas) ir tolerancijų sureguliavimas (backlash, preload). Patikrinamas dantų kontaktas ir paviršių darbas.
- Surinkimas ir sandarumo patikra: Paviršiai nuvalomi, naudojami teisingi sukimo momentai. Naudojama nauja tarpinė / hermetikas pagal specifikaciją. Atliekamas sandarumo testas prieš montuojant į automobilį.
- Montavimas atgal ir alyva: Dėžė montuojama, sureguliuojamas pavarų selektorius / traukės. Užpildoma rekomenduojama transmisijos alyva nustatytu kiekiu.
- Kokybės kontrolė ir bandomasis važiavimas: Šalta/šilta eiga, visų pavarų perjungimas, triukšmo/vibracijų testas. Patikrinamas sandarumas po bandomojo važiavimo.
Remontas ar keitimas?
Mechaninių pavarų dėžių remontas paprastai pasirenkamas, kai gedimai yra lokalūs ir mechaninė pavarų dėžė dar turi sveiką pagrindinę konstrukciją. Tokiu atveju pakanka pakeisti nusidėvėjusias detales, kad dėžė vėl veiktų tyliai ir sklandžiai. Dažniausiai remontuojama, kai:
- Sugedę arba nusidėvėję guoliai;
- Pažeisti sinchronizatoriai;
- Dėvisi šakutės ar perjungimo mechanizmai;
- Sugedę riebokšliai / sandarikliai;
- Aptinkamos smulkios drožlės alyvoje.
Jei pažeidimai yra gilūs arba išplitę, mechaninės dėžės remontas tampa ekonomiškai neefektyvus. Tokiu atveju rekomenduojamas keitimas į restauruotą arba kapitalinis remontas, kai atnaujinama visa transmisijos sistema. Keitimas būtinas, kai:
- Suskilusios arba deformuotos krumpliaračių dantys (transmisija ūžia net ir po guolių keitimo).
- Pažeisti velenai ar diferencialas (dėl smūgių, alyvos trūkumo ar ilgo eksploatavimo be priežiūros).
- Nulaužtos arba stipriai sudilusios šakutės, korpusas ar karterio dalys.
- Po defektacijos nustatoma, kad reikalinga pakeisti daugiau nei 50 % komponentų - tokiu atveju pigiau ir patikimiau montuoti restauruotą dėžę.
- Kai gamintojas nebegamina atskirų detalių ir jų sunku gauti, todėl remontas užtruktų ir pabrangtų.
Kapitalinis pavarų dėžės remontas taikomas tarpinei situacijai - kai išsaugoma korpuso dalis, bet pakeičiami visi vidiniai mazgai (guoliai, krumpliaračiai, sinchronizatoriai, riebokšliai, velenai). Toks sprendimas leidžia atkurti dėžės resursą iki naujos būklės.
Palyginimas: mechaninė ir automatinė pavarų dėžė
Kuri pavarų dėžė geriau - mechaninė ar automatinė? Šis klausimas vairuotojus dažniausiai suskirsto į dvi grupes. Rankinis pavarų perjungimas - vieniems vairuotojams tai malonumas, kitiems košmaras. Pasirinkimas tarp mechaninės ir automatinės pavarų dėžės pirmiausia priklauso nuo individualių vairuotojo poreikių ir biudžeto. Transmisijos rūšies pasirinkimą įprastai lemia vairuotojo pomėgiai, vairavimo stilius ir tam tikros vairavimo sąlygos. Gerai pagalvojus apie savo vairavimo įpročius ir poreikius, galima priimti pagrįstą sprendimą.
Mechaninė pavarų dėžė
Mechaninę pavarų dėžę sudaro kelios skirtingų dydžių krumpliaračių poros, sumontuotos ant skirtingų velenų. Vienas velenas sujungtas su varikliu ir perduoda jo galią į pavarų dėžę. Jungiant skirtingas pavaras, variklio galia perduodama per skirtingo dydžio krumpliaračius. Mechaninė pavarų dėžė yra pigi ir paprasta konstrukcija, suteikianti visišką pavarų perjungimo kontrolę. Jos valdymas reikalauja praktikos, o dažnas pavarų perjungimas gali būti varginantis, ypač kamščiuose. Mechaninės pavarų dėžės labiau reaguoja į neteisingą eksploataciją, tad jų tarnavimo laikas tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo žinojimo, kaip ją eksploatuoti.
Automatinė pavarų dėžė (tradicinė)
Automatinėje pavarų dėžėje variklio ir diferencialo velenai tiesiogiai nesujungti. Ji naudoja hidraulines ir elektronines sistemas pavaroms perjungti savarankiškai. Važiuojant jutikliai stebi transporto priemonės greitį ir variklio apsukas, o valdymo kompiuteris parenka optimalų pavarų perdavimo skaičių. Automatinė pavarų dėžė siūlo komfortą ir sklandų pavarų perjungimą be vairuotojo įsikišimo. Automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis yra brangesni, tačiau juos daug lengviau valdyti. Jie ypač patrauklūs pradedantiesiems vairuotojams, kurie nenori rūpintis, kaip teisingai perjungti pavaras, ir leidžia visiškai sutelkti dėmesį į kelią.
Dvigubos sankabos pavarų dėžė (DCT)
Tai viena naujausių pavarų dėžių technologijų. Dvigubos sankabos transmisija (angl. „Dual Clutch Transmission“ (DCT)) techniškai labiau panaši į mechaninę nei į tradicinę automatinę. Ji naudoja dvi mechanines pavarų dėžes ir dvi sankabas. Viena pavarų dėžė atsakinga už nelyginių - pirmos, trečios ir penktos - pavarų darbą. Tuo metu antra greičių dėžė už lyginių - antros, ketvirtos ir šeštos. Kiekviena iš šių pavarų dėžių turi savo sankabą. Pavyzdžiui, kol automobilis važiuoja įjungus trečią pavarą, už lygines, antrą ir ketvirtą pavaras atsakingas greičių dėžės velenas jau pasirengęs pavaros perjungimui, todėl, kai valdymo kompiuteris duoda signalą jungti pavarą, tai atliekama akimirksniu.
Mechaninės pavarų dėžės traktoriuose
Transmisija perduoda variklio generuojamą galią bei sukimo momentą varytuvams, keisdama šio momento dydį ir kryptį. Keičiant perdavimo skaičių transmisijoje, galima gauti norimą varytuvams (ratams ar vikšrams) perduodamo sukimo momento dydį, t. y. priklausomai nuo apkrovos ir darbo sąlygų jį didinti arba mažinti. Didinant transmisijos perdavimo skaičių (naudojant žemesnę pavarą), varytuvams perduodamas didesnis sukimo momentas ir atvirkščiai. Kuo didesnis transmisijos perdavimo skaičius, tuo variklio ir varančiųjų ratų sūkių dažnių santykis taip pat didesnis. Varantiesiems ratams perduodamą sukimo momento dydį padalinus iš jų spindulio, gaunama traukos jėga.
Mechaninės transmisijos dėl paprastumo ir pigumo naudojamos tik nedidelės galios klasės (3-4 cl., iki 160 AG pajėgumo ir 10 t bendrosios masės) traktoriuose. Pastarojo dešimtmečio tendencija - mechanines transmisijas naudoti tik bazinės įrangos traktoriuose, modelių liniją pradedančiose mašinose (angl. entry level). Šio tipo transmisijos ir ateityje bus naudojamos mažos galios traktoriuose, ypač gaminamuose sparčiai besivystančiuose EMEA ir APAC regionuose.
Pačios paprasčiausios pavarų dėžės - mechaninės. Dėl paprastumo ir pigumo dažniausiai mechaninės pakopinės pavarų dėžės naudojamos mažos galios traktoriuose. Jose perjungiant pavaras ar diapazonus, nutraukiamas galios srauto perdavimas varantiesiems ratams. Pažangesnės yra mechaninės pavarų dėžės su dinaminiais reduktoriais arba sukimo momento stiprintuvais. Jų konstrukcija analogiška pirmosioms, išskyrus tai, kad 2-3 pavaros atskiruose diapazonuose perjungiamos elektrohidrauliškai, įjungiant atitinkamas daugiadiskes sankabas. Kai kuriais atvejais dinaminiai reduktoriai yra įrengiami priešais mechaninę pavarų dėžę (pvz., „Valtra“ traktorių modifikacijose „Classic/HiTech“ naudojami 3 pakopų „Delta PowerShift“ planetiniai reduktoriai). Mechaninės pavarų dėžės su dinaminiais reduktoriais yra tuo efektyvesnės, kuo daugiau pavarų vairuotojas ar automatinė valdymo sistema gali rinktis, nenutraukiant galios srauto perdavimo ratams.
Vidaus degimo variklis turi palyginti siaurą darbinių sūkių diapazoną, todėl transmisija traktoriaus traukos jėgą gali keisti, nekeisdama variklio sūkių dažnio ir krypties. Variklio alkūninio veleno sūkių dažnis visada didesnis už ratų. Šiuolaikiniuose traktoriuose montuojamų pavarų dėžių valdymo programos leidžia pasirinkti valdymo režimą, leidžiantį varikliui dirbti pastoviu sūkių dažniu: priklausomai nuo apkrovos, keičiamas transmisijos perdavimo skaičius ir važiavimo greitis. Kuo didesnis pavarų skaičius, tuo didesnis perdavimo skaičių eilės tankis. Atitinkamai, kuo pastarasis dydis didesnis, tuo geresnės traktoriaus traukos savybės ir ekonomiškumas. Perdavimo skaičių diapazonas arba pavarų dėžės diapazonas - tai žemiausios ir aukščiausios pavaros perdavimo skaičių santykis.
tags: #mechanines #pavaru #dezes #konstrukcija