Automobilių rinka nuolat kinta, o naujausios tendencijos ir teisiniai pokyčiai daro didelę įtaką tiek pardavėjams, tiek pirkėjams. LRT šaltinių duomenys atskleidžia detalią Europos ir Lietuvos rinkų dinamiką, skaitmenizavimo įtaką bei kovos su sukčiavimu prioritetus.
Europos automobilių rinkos tendencijos
Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) registracijos duomenimis, bendri pardavimai kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, augo 12,5 proc. - iki 1,16 mln. Šis šuolis padėjo rinkai pasiekti 4 proc. augimą per pirmąjį ketvirtį. Hibridai buvo populiariausias Europos vartotojų pasirinkimas - jie sudarė 37 proc. visų pardavimų. Iš tinklo įkraunami hibridai užėmė dar 10 proc., o visiškai elektrinės transporto priemonės dabar užima šiek tiek daugiau nei 19 proc. rinkos. Paprastų benzininių automobilių rinkos dalis tą ketvirtį smuktelėjo iki 23 proc., palyginti su 28 proc. ankstesniu laikotarpiu. Pastebima, kad benzino kainos visoje Europoje šoktelėjo po vasario 28 d. įvykių, kurie paveikė naftos eksportą iš Persijos įlankos. Tuo tarpu Belgijoje ir Nyderlanduose automobilių pardavimai krito.
Lietuvos automobilių rinkos dinamika ir pirkėjų įpročiai
Naudotų automobilių pardavimas Lietuvoje išlieka aktyvus, nepaisant nežymaus kritimo. „Regitros“ duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso pirmą kartą užregistruota kiek daugiau nei 157 tūkst. M1 kategorijos naudotų lengvųjų automobilių. Bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas ir „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas patvirtina rinkos aktyvumą, nors pastaruoju metu greitesnį augimo tempą išlaiko naujų automobilių segmentas.
Kainų pokyčiai ir pirkėjų elgsena
- Šių metų pirmąjį ketvirtį pirkėjai Lietuvoje už naudotą automobilį vidutiniškai atseikėjo 9,4 tūkst. eurų. Prieš metus ši suma buvo keliais šimtais eurų mažesnė. Per metus vidutinė naudoto automobilio kaina paaugo 2,2 proc.
- „Autoplius“ surinktais duomenimis, naują automobilį per pirmą šių metų ketvirtį įsigijo 10,5 tūkst. pirkėjų.
- Per pirmą šių metų ketvirtį 22,7 tūkst. naudotų automobilių buvo įvežta iš užsienio, dar 49 tūkst. perregistruota šalies viduje.
- Prognozuojama, kad antrosios pensijų pakopos pokyčiai, suteikę galimybę atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, turės realią ir apčiuopiamą įtaką naudotų automobilių rinkai, skatinant kainų augimą, ypač pavasarį. Visgi, pasak G. Dauparo, didelio naujų automobilių bumo nesitikima, o kainos neturėtų drastiškai keistis.
Kuro tipų populiarumas ir importas
- Tautiečių meilė dyzeliniams automobiliams iš lėto blėsta. Dyzelinių transporto priemonių importas mažėjo 10,9 proc. Naujų dyzelinių automobilių populiarumas sumažėjo 20,2 proc. ir jie sudaro 16,7 proc. rinkos.
- Hibridinės transporto priemonės atrodo vis patrauklesnės vairuotojams. Jų paklausa per ketvirtį padidėjo 16,5 proc. ir dabar jie sudaro 15,2 proc. viso 2026 metų I ketv. importo. Naujų automobilių rinkoje hibridinius modelius pirmąjį ketvirtį pasirinko 59,5 proc. pirkėjų, t. y. 12 proc. daugiau nei pernai.
- Elektromobilių skaičius ir toliau auga ramiu tempu. Per šį ketvirtį į Lietuvą įvežta 1 030 naudotų elektromobilių. Jie sudaro 4,5 proc. importo.
- Daugiausia automobilių į Lietuvą atkeliauja iš Vokietijos (7,7 tūkst. vnt.), Prancūzijos (3 tūkst. automobilių) ir Nyderlandų (beveik 2,4 tūkst.).
Lietuvos automobilių parko amžius per metus padidėjo 2 mėnesiais. Šiuo metu mūsų keliuose važinėja vidutiniškai 17 metų ir 2 mėnesių sulaukę automobiliai. Į Lietuvą atkeliauja vidutiniškai 10 metų ir 9 mėnesių amžiaus automobiliai.
Skaitmenizavimas ir duomenų dalijimasis: naujos taisyklės
Europos Parlamentas siekia priimti naują tvarką, kad Bendrijos šalys tarpusavyje dalintųsi informacija apie automobilių ridą ir kitą techninę būklę. Šitaip siekiama labiau apsaugoti naudotų automobilių pirkėjų interesus. Pasak europarlamentarų, tai labai geras pavyzdys, kaip galima pasinaudoti duomenų dalijimosi ir skaitmeninimo teikiama nauda, siekiant paprastų, bet veiksmingų rezultatų.
„Regitros“ pasiruošimas skaitmeniniam registracijos liudijimui
„Regitra“ jau ruošiasi šiems pokyčiams, kurdama skaitmeninį registracijos liudijimą. Jo projektas numatytas iki 2027 m. rugsėjo. Šis skaitmeninis dokumentas leis vairuotojams patogiau naudotis dokumentais ir dalintis informacija. Gavęs skaitmeninį automobilio registracijos liudijimą savo Europos skaitmeninės tapatybės piniginėje, vairuotojas juo galės rezervuoti parkavimo vietą, pateikti reikalingą dokumentą policijos pareigūnams, suteikti prieigą kitam asmeniui ir kita.
Viena iš pagrindinių projekto krypčių - parengti teisinius, organizacinius ir techninius pagrindus mobiliajam transporto priemonės registracijos liudijimui, užtikrinant jo tarpusavio suderinamumą, saugumą ir pritaikymą naudoti Europos Sąjungos valstybėse. Kitaip tariant, siekiama patikrinti, kaip mobilusis registracijos liudijimas veiktų praktiškai: nuo išdavimo, saugojimo skaitmeninėje tapatybės piniginėje iki patikrinimo kelyje ar parduodant automobilį. Nors senosios dokumento formos kol kas lieka galioti, jau dabar žinoma, kad artėjama prie visiško skaitmeninio formato, kuris taps standartu.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas palaiko šį sprendimą, teigdamas, kad jis sumažins administracinę naštą vairuotojams ir leis lengviau keistis informacija tarp valstybių. Kuo anksčiau gyventojams suteikiama patikima informacija apie automobilio ridą, tuo paprasčiau išvengti sukčiavimo atvejų ir apsispręsti dėl transporto priemonės įsigijimo.
Ekspertų nuomonės apie duomenų dalijimąsi
„Transekstos“ atstovas Renaldas Gabartas pabrėžia, kad nors asociacija įdėmiai seka situaciją, bent kol kas pasigendama informacijos, kaip visa tai galėtų būti įgyvendinta praktiškai. Anot jo, tik daugiapakopis ridos fiksavimo ir tikrinimo mechanizmas gali turėti realų poveikį stabdant odometrų informaciją klastojančius sukčius.
Automobilių patikros platformos „carVertical“ strateginės komunikacijos vadovė Miglė Savickaitė kalbėjo, kad Europos Parlamento planuojami pokyčiai gali prisidėti prie naudotų transporto priemonių rinkos skaidrinimo. Vis dėlto, pagal siūlomą tvarką, prieigą prie istorinių registracijos ir techninių apžiūrų duomenų turės tik privačios, valstybinės institucijos ir dabartiniai automobilių savininkai. Naudotų automobilių pirkėjai šių duomenų tiesiogiai gauti negalės, jie turėtų informacijos prašyti automobilio savininkų. Tačiau, anot M. Savickaitės, tokia praktika neapsaugo viešojo intereso, nes savininkams būtų paliekama laisvė nesidalinti duomenimis, kurie iš esmės galėtų padėti nustatyti transporto priemonių nusidėvėjimą, turėtų įtakos vertei bei eismo saugumui. Jos teigimu, valstybinių institucijų duomenų neužtenka švariai istorijai pagrįsti, o kritiškai svarbūs duomenys apie žalą, apsilankymus servisuose, aptarnavimo darbus ar draudiminius įvykius dažniausiai yra sukaupti privačių verslų, servisų tinklų, draudimo bendrovių, aukcionų sistemose. Būtent šių papildomų šaltinių jungimas leidžia sukurti visapusišką automobilio istorijos vaizdą.
Kova su ridos klastojimu ir apgadintais automobiliais
Nuo 2025 m. liepos 8 d. šalyje galioja Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuoti techninės apžiūros pokyčiai, kurių epicentre - ridos klastojimas. Pagal naują tvarką, jei techninės apžiūros metu kontrolieriai fiksuoja ridos korekcijas, tai traktuojama kaip didelis trūkumas. Šie pokyčiai labiausiai nukreipti į nesąžiningus transporto priemonių pardavėjus, kurie dirbtinai „atjaunina“ automobilius ir juos parduoda didesne kaina, nei jie iš tikrųjų yra verti.
Apgadintų automobilių įtaka rinkai
Retam automobiliui per eksploatavimo laiką pavyksta išvengti didesnių ar mažesnių apgadinimų. Jei smulkūs eismo įvykiai transporto priemonės saugumui ir ilgaamžiškumui įtakos neturi, perkant stiprią avariją patyrusį automobilį galima stipriai prašauti pro šalį. „carVertical“ tyrimas parodė, kad Lietuvoje labiausiai apgadinami „Subaru“ automobiliai - 80,5 proc. visų patikrintų modelių. Daugiau nei pusė (57,2 proc.) visų Lietuvoje tikrintų automobilių buvo apgadinti.
Nemaža dalis apgadintų automobilių importuojami iš užsienio, pigiai sutvarkomi ir parduodami kaip neturintys defektų. Populiarūs automobilių modeliai dažnai tampa nesąžiningų pardavėjų taikiniu. Kritiškai svarbu, kaip automobilis buvo suremontuotas po avarijos. Kuo automobilio vertė didesnė, tuo brangiau bus įvertinti ir jo patirti apgadinimai. Iš visų Lietuvoje tikrintų automobilių didžiausia vidutine apgadinimų verte pasižymėjo „Porsche“ - 14 984 eurai.
Kitoje spektro pusėje „Honda“ modeliai vidutiniškai buvo patyrę 2,1 apgadinimo, o vienos žalos vertė siekė 2 533 eurus. „Volvo“ turėjo 2,1 žalų įrašų, o vidutinė apgadinimų vertė siekė 2 981 eurą.
Dažniausiai apgadinamas automobilis tarp 24 tyrime dalyvavusių šalių - 7-osios serijos BMW (77,3 proc. šių modelių buvo apgadinti). Nedaug atsilieka „Audi A8“ (71 proc.). Atskirų modelių duomenys rodo, jog Lietuvoje dažniausiai apgadinami BMW.
Patarimai automobilių pirkėjams
Automobilių pirkėjai, siekdami sutaupyti arba bandydami įpirkti modelį, kuris jiems ne pagal kišenę, dažnai užmerkia akis prieš tikrąją jo būklę. Visgi įsigijus praeityje smarkiai daužtą automobilį, vėliau gali laukti daug neplanuotų išlaidų remontams, jau nekalbant apie abejotiną tokio automobilio saugumą. Istorijos ataskaita leidžia iškart atmesti automobilius po smarkių avarijų, tačiau visais atvejais perkant naudotą transporto priemonę reikia ją patikrinti autoservise.