Nesuklysime pasakę, jog pats tinkamiausias automobilio tipas Rusijos keliams yra visureigis. Kadangi Rusijoje netrūksta blogų, sunkiai pravažiuojamų kelių, šioje šalyje netrūksta auksarankių, kurie savomis jėgomis bando sukonstruoti savadarbį visureigį, kuris pasižymėtų ne tik puikiu pravažumu, bet ir geresniu komforto lygiu.
Visureigis (angl. SUV - Sport Utility Vehicle) yra visų rūšių reljefu važiuoti skirtas automobilis, pasižymintis dideliu kelio prošvaisa ir priekinio bei galinio rato pavara. Paprastai vadinami džipais, šie galingi automobiliai nuo pat atsiradimo žymiai išsivystė. Krosoveriai, skirtingai nei tradiciniai visureigiai, buvo sukurti pirmiausia asfaltuotoms kelių dangoms, o jų galimybės važiuoti bekelėje šiek tiek pranoksta įprastus lengvuosius automobilius. Pastatyti ant keleivinių platformų su ne rėmo konstrukcija, supaprastintomis keturių ratų pavara sistemomis ir mažiau agresyvia geometrija, šie automobiliai tapo žinomi kaip „soft-roader“ arba krosoveriai.
Galimybės važiuoti bekelėje išlieka pagrindiniu autentiškų visureigių požymiu. Šiandien nedaug automobilių išlaiko šias tradicines savybes, o tarp jų - Rusijos modeliai, tokie kaip „Lada Niva“ ir „UAZ Hunter“.
Legendinė „Lada Niva“: inžinerijos ikona ir pasaulinė sėkmė
Kūrėjo Piotro Prusovo indėlis
Piotras Prusovas, 1970 metais baigęs Zaporožės mechanikos inžinerijos institutą, konstruktoriaus karjerą pradėjo Volgos automobilių gamykloje. Praėjus vos dvejiems metams, jis jau buvo paskirtas pagrindiniu projekto VAZ-2121 „Niva“ inžinieriumi. Per ilgą savo karjerą jis taip pat prisidėjo prie kitų „Lada“ modelių kūrimo. P. Prusovas nevengė ironiškai pajuokauti apie Rusijos automobilių pramonei būdingą stagnaciją, net pats būdamas jos dalimi. „Automobilis - ne konjakas, su laiku jis netampa geresnis“, - taip inžinierius įvertino faktą, kad jo sukonstruota „Niva“ su nedideliais pakeitimais gaminama daugiau kaip 40 metų.
Nuo 1998 metų jis užėmė vyriausiojo gamyklos konstruktoriaus pareigas, o 2003 metais išėjo į pensiją. Tačiau P. Prusovas išliko aktyvus - tapo vyriausiuoju homologacijos padalinio inžinieriumi, taip pat vadovavo nepriklausomai inžinierių komandai Čečėnijos respublikoje, netgi dirbo koncerno vadovo patarėju personalo ir socialinės politikos klausimais. Nors šiais metais bus minimas „Nivos“ 40 metų jubiliejus, P. Prusovui iki šios ypatingos datos pritrūko kelių savaičių. Jis taip ir neišvydo naujausio modelio, nors pats sakė, kad reikalingas naujas visureigis, nes šios mašinos modernizavimo resursas išeikvotas. „Jei paprašys sukurti naują „Nivą“, aš tikrai sutiksiu ir sukonstruosiu dar vieną“, - teigė jis.
„Niva“ gimimas ir evoliucija
Rusai kalba, kad šio modelio atsiradimą nemaža dalimi nulėmė tuometinės SSSR ministrų tarybos narys Aleksėjus Kosiuginas. Prieš beveik penkis dešimtmečius paskutinį kartą lankydamas Toljačio automobilių pramonės gigantą, jis rekomendavo konstruktoriams imtis keturiais ratais varomo modelio projekto. Gavę tokią užuominą iš valdžios atstovo, inžinieriai ėmėsi darbo - siūlė savo idėjas vyriausiajam konstruktoriui.
O jos buvo labai skirtingos. Vieni siūlė keturių ratų pavara aprūpinti tuo metu gamintą „pirmuką“, kiti - sukonstruoti naują padidinto pravažumo automobilį su atviru kėbulu, pakaba su lingėmis ir įjungiama visų ratų pavara. Buvo ir tokių, kurie pasisakė už sudėtingesnės konstrukcijos modelį. Jo pakaba priekyje ir gale būtų su spyruoklėmis, automobilis turėtų nuolatinę keturių ratų pavarą ir blokuojamą tarpašinį diferencialą. Būtent šiam pasiūlymui pritarė vyriausiasis VAZ konstruktorius Vladimiras Solovjovas.
1972 metais pasirodę pirmieji eksperimentiniai automobiliai atrodė baisiai ir netgi buvo praminti „krokodilais“. Tačiau konstrukcija pasitvirtino - po bandymų mašinos kūrėjai buvo nustebinti jos pravažumo. Kol inžinieriai tobulino konstrukciją, darbo pagaliau ėmėsi ir dizaineriai. Vienu metu buvo kuriama tiek versija su atviru, tiek su uždaru kėbulu. Išorės dizainą projektavo Valerijus Siomuškinas, kuris ir pasiūlė automobilį pavadinti „Niva“. Kompanijos valdžiai patiko tiek jauno specialisto nupieštas dizainas, tiek sugalvotas pavadinimas.
Ne viskas konstruktoriams klojosi lengvai. Dėl būtinybės naudoti iš „Žigulio“ paskolintą seną keturių laipsnių mechaninę pavarų dėžę reikėjo pritaikyti kardaninį veleną, kuris sujungtų ją su paskirstymo dėže. Šis triukšmą ir vibracijas keliantis velenas tapo vienu skiriamųjų „Nivos“ bruožų.
Valstybiniams testams galutinė, jau trečia visureigio versija buvo paruošta 1974 metais. Praėjus trims metams, automobilis buvo paruoštas serijinei gamybai. Dėl gero pravažumo ir paprastos konstrukcijos „Niva“ buvo gerai vertinama ir užsienio rinkose. Rusų šaltiniai skelbia, kad vienu metu net 75 procentai gaminamų visureigių buvo skirti eksportui.
„Lada Niva“ buvo komplektuojamas su 1,6 l benzininiu keturių cilindrų varikliu, išvystančiu 72 AG ir 126 Nm. Kai kuriose rinkose į visureigį buvo montuojami 1,7 bei 1,9 l dyzeliniai varikliai. Jau nuo gamybos pradžios „Niva“ užsitarnavo labai patikimo ir pravažumu pasigirti galinčio automobilio vardą. Tai yra bene vienintelis „Lada“ automobilis, kurį įmonė bandė „prastumti“ į Vakarus - jis buvo parduodamas ne tik iš Sovietų Sąjungos išsivadavusiose valstybėse, bet ir Islandijoje, Austrijoje, Urugvajuje bei Didžiojoje Britanijoje. Visureigis garantavo tai, ko reikia kiekvienam į bekelę išsiruošusiam vairuotojui: nepertraukiamą keturių varančiųjų ratų režimą, tris diferencialus, 4 ar 5 laipsnių mechanines pavarų dėžes su palėtinimo funkcija ir nepriklausomą priekinę pakabą.
„Lada Niva“ | Sovietinis visureigis, kuris atsisako mirti
Kiti žymūs Rusijos visureigiai ir karinė technika
„GAZ-2330 Tigr“: Rusijos „Hummer“
Rusiškų „Hummer“ istorija prasidėjo 90-ųjų metų pabaigoje, kai viena įmonė iš Jungtinių Arabų Emyratų į jų gamybą investavo 60 mln. eurų. Šio projekto vykdytoja tapo bendrovė, pavaldi Gorkio automobilių gamyklai. 2001 metais tarptautinėje karinės technikos parodoje Abu Dabyje buvo pristatytas šarvuoto automobilio „Tiger HMTV“ prototipas. Užsakovai liko patenkinti rezultatu, bet kontraktas dėl masinės gamybos ir tiekimo taip ir nebuvo pasirašytas. Taigi Gorkio automobilių gamyklai liko suprojektuotas ir gamybai parengtas karinis automobilis. Šioje gamykloje buvo surinkti keli antrosios serijos visureigiai, kurie skyrėsi tiek išoriniu, tiek vidaus dizainu.
Šarvuoti automobiliai, pavadinti „GAZ-233034 „Tigr“, karinės technikos parodoje pirmą kartą buvo pademonstruoti 2002 metais. Kai automobilių pavyzdžiai nukeliavo į Maskvą bandymams greitojo reagavimo būriuose, Rusijos vidaus reikalų ministerija susidomėjo šiais visureigiais. Netrukus ministerijos užsakymu Arzamaso gamykloje buvo pradėta serijinė „Tigrų“ gamyba.
Bazinę „Tigr“ komplektaciją sudaro hidraulinis vairo stiprintuvas, automatinė padangų pripūtimo sistema, išankstinis variklio šildytuvas, elektrinė gervė, nepriklausoma torsioninė priekinių ir galinių ašių pakaba su hidrauliniais amortizatoriais, tarpašinis diferencialo blokatorius ir daug kas kita. Maža to, šiuose visureigiuose gali būti įrengti kondicionieriai, audiosistema, elektrinė langų atidarymo sistema ir ratų antiblokavimo sistema - įranga, kuria paprastai pasižymi įprasti automobiliai.
Ukrainos teritorijoje pastebėti „Tigrai“ varomi amerikiečių 6 cilindrų turbo varikliu, kurio galia siekia 205 AG. Visureigių svoris - daugiau kaip 5 t. Kiekvienas jų Rusijos kariuomenei kainavo maždaug 2 mln. rublių. Kovoje už teisę tapti pagrindiniu kariuomenės visureigiu „Tigrai“ nugalėjo italų gamybos „Iveco“ modelius, kurie prieš kelerius metus nedideliais kiekiais buvo renkami „KamAZ“ gamykloje. Tačiau galiausiai Gynybos ministerija atsisakė minties priimti į savo ginkluotąsias pajėgas užsienietiškus visureigius. Tokio sprendimo priežastimi tapo aukšta jų kaina (400 tūkst. dolerių) ir virtinė techninių problemų bei trūkumų. Nepaisant to, Rusijos kariuomenėje yra likę maždaug 1,5 tūkst. itališkų karinių automobilių.
Rusiškų šarvuotų automobilių „Tigr“, stovinčių vienoje iš Balaklavos gatvių, nuotraukos neseniai pateko į pirmuosius visų autoritetingų pasaulio leidinių puslapius. Šie visureigiai sulaukė spaudos dėmesio dėl politinių įvykių Ukrainoje. Tuo tarpu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė nežinantis, iš kur „Tigrai“ atsirado Kryme. Žurnalistams jis sakė, kad rusų karių Kryme nebuvo, o minėtos fotografijos, kaip ir patys „Tigrai“, yra provokacija. Tačiau karinės technikos ekspertai lengvai atpažino šarvuotus Rusijos kariuomenės visureigius, kurie niekada nebuvo tiekiami Ukrainai. Be dėmesio neliko ir nuotrauka, kurioje ant vieno iš „Tigrų“ puikiai matomi automobilio numeriai. Šiuose numeriuose skaičius „21“ reiškia Šiaurės Kaukazo karinės apygardos kodą. Pirmi du skaičiai rodo konkretų karinį dalinį, o pagal trečią skaičių galima nustatyti kuopos numerį. Vienas iš „Tigrų“, nežinia kaip atsiradusių Kryme, netrukus pateko į internetą ir sulaukė pajuokų, kai beviltiškai pamėgino pervažiuoti per bortelį ir galiausiai užgeso.
„Ural“: visureigis sunkvežimis armijai
Visais šešiais ratais varomas sunkvežimis „Ural“ buvo skirtas Rusijos armijai. Sunkvežimis skirtas važiuoti visiška bekele ir ne viename bandyme jau įrodė, kad tą daryti gali. Jis gali pervežti 27 žmones, būti radijo ryšio stotele ar raketų paleidimo vieta. „Ural“ buvo kuriamas su dviem dyzeliniais varikliais: V6 išvystė 180, o V8 - 240 AG.
Visureigiai, skirti kosmonautų paieškai ir gelbėjimui
Rusija yra sukūrusi ir specializuotus visureigius, skirtus kosmonautų paieškai ir gelbėjimui atokiuose regionuose:
- 1958 m. Sukurtas automobilis gavo visiškai naują tiems laikams sistemą - jį varė du varikliai, kiekvieno kurių galia tekdavo tik vienos pusės ratams. Variklių galia siekė po 120 AG.
- 1960 m. Triašis padidinto pravažumo modelis turėjo 7,0 l 180 AG variklį. Maksimalus greitis siekė 67 km/val.
- 1962 m. Kuriant supervisureigį buvo panaudota ZIL 135L bazė. Projekto tikslas buvo sukurti ypatingu pravažumu išsiskiriantį automobilį, kuris galėtų pasiekti net atokiausius Sibiro kampelius. Automobilis pravažumu pralenkė vikšrinius vilkikus, puikiai pasirodė ir bendro naudojimo keliuose, judėdamas maždaug 50 km/val. greičiu.
- 1965 m. Amfibijos kūrimui buvo panaudota karinio sunkvežimio ZIL 135K bazė. Iš pradžių visureigis buvo kuriamas perkėlų per upes formavimui, tačiau pagaminus tapo aišku, kad amfibiją galima panaudoti gerokai plačiau.
- 1970 m. Sukurtas paieškų gelbėjimo transportas - toks pavadinimas gavo šis visureigis-amfibija, sukurtas kosmonautų paieškai ir gelbėjimui. Nors modelis gerokai lenkė pirmąją versiją, jo taip ir nepradėjo naudoti.
Savadarbiai visureigiai: „Mega Cruiser Russia“
Kadangi Rusijoje netrūksta auksarankių, savadarbiai visureigiai yra ryškus inžinerinės išmonės pavyzdys. Vienas tokių - „Mega Cruiser Russia“. Visureigis, kuris buvo sukurtas pasinaudojus „GAZ 66“ važiuokle. Pasak naujojo visureigio kūrėjo, seno rusiško „GAZ“ važiuoklė buvo pasirinkta dėl stiprios konstrukcijos, tiltų, blokuojamų diferencialų. Vienintelis dalykas, kuris sieja „Mega Cruiser Russia“ ir „GAZ 66“ - važiuoklė. Visa kita buvo pasiskolinta iš vakarietiškų automobilių. Priekyje buvo sumontuotas 7.5 litro, 6 cilindrų dyzelinis variklis, kuris buvo pasiskolintas iš japoniško vilkiko „Hino“. Kėbulo detalės atkeliavo nuo įvairiausių automobilių. Nors nuotraukose automobilis neatrodo didelis, tačiau jo ilgis siekia net 5.8 metro! Pasak automobilį sukonstravusio automano, visureigis sveria 3.5 tonos, tad apie greitus pasivažinėjimus reikėtų pamiršti. Nors maksimalus greitis siekia 150 km/val. , tačiau įprastai automobilio šeimininkas rieda 80 - 90 km/val. greičiu.
Rusijos visureigių konceptai ir unikalūs projektai
„Marussia Motors“: sportinių visureigių bandymai
Istoriškai Rusijos automobilių pramonė pasižymėjo ne tik masinės gamybos modeliais, bet ir unikaliais, specifinėms reikmėms skirtais visureigiais. Tarp jų - ambicingas „Marussia Motors“ projektas. Iš Vakarų Sibiro lygumos pietryčiuose įsikūrusį miestą buvo atvežti šeši garsieji automobiliai. Po „Marussia Motors“ bankroto jie tiesiog stovėjo apleisti. Iš pradžių rengiamasi patikrinti, ar visi jų mazgai veikia, o vėliau restauruoti kiekvieno modelio interjerą ir perdažyti kėbulą.
Pramogų verslo atstovas, muzikantas ir buvęs lenktynininkas N. Fomenko su „Marussia“ prekės ženklu ketino atsiriekti dalį superautomobilių rinkos. Tačiau planas neišdegė ir 2014 metais kompanija bankrutavo, o visas jos turtas buvo parduotas. Verslininkai nusprendė nupirkti visus likusius „Marussia“ superautomobilius ir prikelti juos naujam gyvenimui.
Novosibirsko kompanijos „VIP-Service“ atstovai neatskleidė, kiek jiems kainavo šie automobiliai. Visgi yra žinoma, kad geros būklės egzotiškos transporto priemonės kaina siekia 260 tūkst. eurų. „B1 ir B2 modeliai, kuriuos turime, puikiai važiuoja. Dar vieną B1 kabrioletą reikia užbaigti, o B3 prototipas - kol kas tik rėmas be mazgų. F2 visureigis gali važiuoti, tačiau jam prireiks rimto remonto. Visi šie automobiliai pagaminti 2013 - 2014 metais, o pastaruosius dvejus metus tiesiog stovėjo garaže. Tiesiog reikia sutvarkyti - po to, kai buvo apleisti, dabar jie reikalauja dėmesio“, - rusų žurnalistams sakė „VIP-Service“ vadovas Aleksandras Serdcevas.
Konstrukcijos principus „Marussia“ inžinieriai nusižiūrinėjo nuo „Ferrari“, o visi automobiliai buvo surenkami rankomis. Superautomobiliuose buvo montuojamas 420 AG variklis, kuris leido nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėti greičiau nei per 4 sekundes. Po restauracijos automobiliai bus parduoti kolekcionieriams. Vėliau verslininkai žada pradėti derybas dėl teisės į „Marussia“ prekės ženklą. Jie nori gaminti juo pažymėtus naujus modelius. A. Serdcevo teigimu, jau atsirado užsienietis investuotojas, kuris paremtų šį projektą.
„Lada“ ir „Cardi“ unikalūs konceptai
Tradiciniai rusiški automobiliai retai kada būna kuo nors išskirtiniai, tačiau istorijoje yra pavyzdžių, kurie demonstruoja inovacijas ir kūrybiškumą:
- Tai dar vienas keistai atrodantis „Cardi“ konceptas „Tetra“, sukurtas 1997 metais ir skirtas aktyviam laisvalaikiui bekelėje.
- „Lada Rapan“ buvo sukurtas 1998 metais. Koncepto elektros variklis buvo 25 kW galingumo ir gamintojo teigimu automobilis galėjo pasiekti 90 km/h greitį.
- „Lada Kalina 4x4“ konceptas buvo pademonstruotas 2008 metų Maskvos automobilių parodoje, o vėliau jis turėjo tapti produkcijai skirtu, visais keturiais ratais varomu hečbeku.
- „Yo-mobil“ - tai 2010 metais sukurtas hibridinis automobilis, kurio projektą finansavo oligarchas Mikhail Prokhorov. Tiesa, pavadinimo teises įsigijus „General Motors“, dabar jis vadinamas „Lada 4x4“.
Nors Rusijos automobilių pramonė šiuo metu susiduria su iššūkiais, praeities ir dabarties pavyzdžiai rodo gilų įsitraukimą į visureigių kūrimą - nuo ikoninės „Nivos“ iki specializuotų karinių ir gelbėjimo modelių, taip pat unikalių konceptų, demonstruojančių inžinerinį potencialą.
tags: #kaip #vadinasi #rusiski #visureigiai #4 #raides