Dujų įranga automobiliams tampa vis populiaresniu pasirinkimu, siekiant sumažinti kelionės išlaidas. Tačiau kyla klausimas, kurie varikliai yra tinkamiausi darbui su dujomis ir kokiais atvejais investicija į dujų sistemą yra verta. Nors nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, daugelis vairuotojų ir ekspertų teigia, kad tinkamai sumontuota ir prižiūrima dujų įranga gali ne tik sutaupyti, bet ir prailginti variklio tarnavimo laiką.
Dujų ir benzino palyginimas bei ekologiniai aspektai
Dujų naudojimas automobiliuose yra metodas, leidžiantis važinėti pigiau. Vairuotojai vis dar yra ir tikriausiai bus linkę naudoti populiarias suskystintas naftos dujas (LPG). Viena iš pagrindinių priežasčių - ekonomišumas. Kuo daugiau važiuojama LPG režimu, tuo didesnė nauda: kiekvienąkart pilant degalų, palyginti su benzininiu varikliu, sutaupoma apie 40 proc. išlaidų.
Be ekonominės naudos, dujos yra ir ekologiškesnis pasirinkimas. LPG daugiausia gaminamos iš gamtinių dujų, yra netoksiškos, jų sudėtyje nėra nei švino, nei benzino. Šie degalai leidžia sumažinti CO2 emisiją 10 proc., todėl yra pripažintini švariais. Automobilis, varomas dujomis, yra labiau gamtai draugiškas, nes dujų sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, kurios teršia aplinką, priešingai nei dyzelinas.
Kelių transporto priemonių eksperto teigimu, dujos, degdamos variklio cilindruose, nenuplauna alyvos nuo jo paviršių. Be to, dujų oktaninis skaičius yra didesnis nei benzino, todėl mažėja detonacijos intensyvumas. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad dujomis varomo automobilio variklis vidutiniškai tarnauja 1,5 karto ilgiau nei varomo benzinu. Taip pat 1,5 karto padidėja alyvos resursas, todėl tepalus galima keisti ne kas 10 tūkst., o net kas 15 tūkst. km. Variklyje susidaro mažiau nuodegų, nes dujos sudega geriau už benziną.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į dujų kokybę. Prastos kokybės dujose yra varikliui ypač pavojingų sieros junginių, kurie sukuria „agresyvią“ aplinką ir skatina detalių cheminį bei korozinį dilimą. Dujų kokybę lemia ne tik jų švarumas, bet ir propano bei butano proporcijos. Kartais dujos degalinėse parduodamos visiškai netinkamos naudoti žiemą - jos blogiau garuoja, mažina variklio galingumą ir didina degalų sąnaudas.
Dujų įrangos montavimas į Peugeot 307 1.6 su kuro lygio emuliatoriumi - Servisas 007
Variklių suderinamumas su dujų sistemomis
Renkantis automobilį dujų įrangos montavimui, svarbu atsižvelgti į variklio konstrukcijos ypatumus.
Variklio galvutė ir vožtuvai
Variklio galvutė turėtų būti atspari karščiui. Varikliui veikiant suskystintomis naftos dujomis, mišinio degimo temperatūra cilindre yra šiek tiek aukštesnė nei deginant benziną. Kai kurios galvutės yra pritaikytos tam tikroms šiluminėms sąlygoms, todėl net šiek tiek pakilus temperatūrai, gali išdegti vožtuvų lizdai ir patys vožtuvai. Kai kurie ekspertai siūlo naudoti papildomas sistemas, sutepančias vožtuvų paviršius, tačiau jos negarantuoja, kad termojautri galvutė atlaikys išbandymą.
Patartina, kad variklyje būtų įrengtas hidraulinis vožtuvų nuokrypių reguliavimas. Vožtuvai, kurie yra labiau linkę į eroziją, įvažiuoja į lizdus vis giliau ir giliau, taip sumažindami atstumus tarp kitų vožtuvų sąrankos komponentų. Vožtuvai pradeda neužsidaryti, todėl netinkamai perduodama šiluma iš vožtuvų į aušinimo kanalus, esančius aplink galvutės lizdus. Jei varikliuose įrengtas rankinis vožtuvų lingių reguliavimas, kas 20 000 km reikia patikrinti ir, jei reikia, sureguliuoti. Pavyzdžiui, „Subaru“ variklių atveju, norint sureguliuoti vožtuvus, dažnai tenka išmontuoti variklį.
Įpurškimo tipas
Kitas svarbus veiksnys - benzininio variklio įpurškimo tipas, kuris gali būti netiesioginis arba tiesioginis.
- Netiesioginis įpurškimas: Benzinas per purkštukus tiekiamas dar įsiurbimo kolektoriuje, o per vožtuvus jau pasiekia cilindrą kaip gatavas degalų ir oro mišinys. Šio tipo varikliai dažniausiai lengviau adaptuojasi prie dujų sistemų.
- Tiesioginis įpurškimas: Purkštukai yra cilindro galvutėje, tiksliai virš darbinio stūmoklio. Įprastomis eksploatavimo sąlygomis šilumos perteklių pašalina tekantis benzinas. Naudojant populiarią ketvirtos kartos dujų įrangą ir nutraukus benzino tiekimą purkštukams, galima tikėtis, kad per trumpą laiką automobilis tiesiog nebeužsives naudojant benziną. Yra sprendimų, kai, be dujų, į cilindrą tiekiamas nedidelis kiekis benzino, kad būtų aušinami purkštukai, tačiau tai pablogina veiklos ekonominį balansą. Pavyzdžiui, automobilis, kuris sudegina 8 litrus suskystintų naftos dujų 100 km, tuo pat metu gali sudeginti 4 litrus benzino.
Šeštos kartos dujų sistemos puikiai tinka benzininiams varikliams su tiesioginiu įpurškimu. Jos naudoja gamyklinę benzino degalų sistemą, kad į balioną būtų tiekiamos skystos fazės dujos. Besiplečiančios dujos cilindre ne tik sugeria daugiau šilumos iš purkštuvo nei benzinas, bet ir degalų mišinys cilindre yra vėsesnis (tankesnis), o tai turi teigiamos įtakos eksploatacinėms savybėms. Be to, nuo pat uždegimo įjungimo degalų sistema veikia dujomis, todėl benzinas tampa tik atsarginėmis degalų atsargomis. Deja, šis įrengimo būdas turi ir trūkumų - tai specialus sprendimas, skirtas konkrečiam automobiliui ir variklio modeliui, todėl įrengimo kaina yra brangesnė nei benzininiams varikliams su netiesioginiu įpurškimu.
Turbokompresorius
Kitas dujų sistemos įrengimą apsunkinantis elementas - turbokompresorius. Turbininiam varikliui keliami specifiniai degalų dozavimo reikalavimai. Be to, atmosferinio variklio įsiurbimo kolektoriuje visada yra nedidelis vakuumas, o turbokompresoriniuose varikliuose slėgis yra tai didesnis, tai mažesnis už atmosferinį. Ne kiekvienas dujų sistemos reguliatorius gali susidoroti su tokia užduotimi. Šiandien visos minėtos problemos yra išspręstos, tačiau norint įrengti turbokompresorinio variklio dujų sistemą, reikia pakankamai galingų ir jo veikimui tinkamų komponentų, kas tiesiogiai susiję su įrengimo kaina.
Suderinamų variklių pavyzdžiai
Naudotų automobilių rinkoje dujomis varomų transporto priemonių yra labai daug. Tai dažniausiai būna papildomai (ne gamykloje) sumontuotas dujines įrangas turintys automobiliai. Tačiau dujomis varomi automobiliai išrieda ir pro gamyklų vartus. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse dvejopus degalus naudojančius variklius „Dacia“ siūlo nuo 2012 metų. 2022 metais daugiau nei trečdalis (35 proc.) „Dacia“ klientų rinkosi ECO-G tipo variklį.
90% „Volvo“ amerikietiškų modelių sėkmingai važinėja su dujomis, svarbu, kad būtų geras meistras ir įranga būtų tinkamai sureguliuota. Tačiau problemos su dujomis pastebimos pas naujuosius 4 cilindrų „Volvo“ variklius (nuo 2015 metų). Tai yra 2,0 litrų varikliai, kurie pagal galingumą skiriasi kaip T4, T5, T6.
Eksperimento rezultatai su Opel Vectra
Siekiant patikrinti dujų poveikį varikliui, buvo atliktas nedidelis eksperimentas su senu, ilgai dujomis riedėjusiu automobiliu - 1988 m. laidos „Opel Vectra“ su 1,6 l darbinio tūrio varikliu. Automobilis, pirkta prieš penkerius metus, su dujų įranga jau buvo nuvažiavęs 130 tūkst. km.
UAB „Redagra“ servise Vilniuje buvo patikrintos kelios sritys:
- Kompresija: Visų keturių cilindrų kompresija buvo „ledas“ - 14 barų, viename net 14,5 baro (normalu, kai daugiau nei 9 barai). Tai rodo puikią variklio „širdutės“ būklę, kaip gerai pavažinėto automobilio.
- Elektra: Bendra būklė patenkinama, tačiau artėjant šaltajam metų laikotarpiui rekomenduota pasikeisti pagrindinį aukštosios įtampos ir žvakių laidus, paskirstymo dangtelį ir uždegimo ritę.
- Dujinė įranga: Automobilis kurį laiką nenorėjo „draugauti“ su dujomis. Meistrai nustatė, kad į variklį tiekiamas per „liesas“ degalų mišinys - per mažai dujų, per daug oro. Pareguliavus įrangą, automobilis puikiai užsikūrė ir sklandžiai dirbo tiek benzinu, tiek dujomis. Taip pat aptiktas gedimas - išmetimo kolektoriaus tarpinė leido dujas, todėl jų kvapas buvo juntamas salone.
- Išmetamųjų dujų koncentracija: Specialus stendas parodė, kad išmetamosios dujos neviršijo leistinos normos.
Šis eksperimentas parodė, kad net ir senesnis variklis, tinkamai prižiūrimas ir sureguliuotas, gali puikiai veikti su dujų įranga ilgą laiką.
Saugumas ir priežiūra
Daugelis nuogąstauja, kad važinėti dujomis varomu automobiliu yra nesaugu. Tačiau atsakymas yra vienareikšmis: laikantis visų saugumo priemonių bei eksploatacijos taisyklių, jokio pavojaus nėra. Rizika atsiranda tik tuo atveju, jei dujų įranga yra sumontuota neprofesionaliai, savamokslio žmogaus ir nesilaikant jokių taisyklių. Todėl svarbu atsiminti, kad montuoti šią įrangą gali tik tam tikros įmonės, turinčios specialius leidimus.
Svarbūs patarimai, padėsiantys pailginti automobilio variklio amžių ir išvengti pirmalaikio vizito į servisą:
- Automobilio variklį būtina užvesti benzinu, ir tik jam įšilus galima perjungti darbui dujomis.
- Nuvažiavus 10 tūkst. km dujomis, kitą 1 tūkst. km važiuokite tik benzinu. Taip tikrai palengvinsite variklio dalią.
- Žiemą tiek benzino, tiek dujų automobilio bakuose turi būti ne mažiau kaip pusė jų talpos.
- Laiku tikrinkite ir keiskite nusidėvėjusias dujinės įrangos detales: reduktorių - kas 50 tūkst. km, o žarneles - kas 3-4 metus. Dujų balionui gamintojai suteikia 10 m. garantiją.
Apibendrinimas
Ieškodami automobilio su benzininiu varikliu, kuriame planuojama įrengti suskystintų dujų sistemą, reikėtų rinktis senesnės kartos įrenginius, kurių konstrukcija galbūt nėra tokia sudėtinga. Tiesioginis įpurškimas, turbina, subtili galvutė, kelių cilindrų, kelių vožtuvų konstrukcija, hidraulinės vožtuvų laisvumo kontrolės nebuvimas - dėl visų šių savybių dujų sistemą įrengti bus sunku arba net nenaudinga. Be to, venkite variklių, kurie, remiantis kvalifikuotų dirbtuvių duomenimis ir „Prins“ duomenų baze, paprasčiausiai nėra tinkami montuoti suskystintas dujas. Benzininis automobilis, varomas dujomis, bus daug galingesnis negu dyzelinis, o finansų atžvilgiu sąnaudos lygios arba dyzelinu varomo automobilio sąnaudos bus net didesnės. Be to, eksploatacija bus bent 10 kartų brandesnė. Automobilio brangumas jokios įtakos sąnaudų padidėjimui neturi.
tags: #kokie #auto #gerai #draugauja #su #dujom