Mandagus vairavimas prasideda jau nuo to momento, kai sėdame prie vairo. Tačiau Lietuvoje vis dar negalime pasigirti, jog vairuojame pakankamai mandagiai. Apie tai, ko trūksta mūsų vairuotojams, kalbėjomės su žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiuoju redaktoriumi Vitoldu Miliumi, taip pat apžvelgsime profesionalių lenktynininkų įžvalgas ir keleivių atsiliepimus.
Lietuvos vairuotojų mandagumas kitų šalių kontekste
Kelionės po įvairias šalis suteikia galimybę palyginti Lietuvos ir kitų šalių vairuotojus. Vitoldas Milius pastebi, kad mūsų vairuotojai kelyje elgiasi vidutiniškai, ir teigia, kad vairavimo kultūros lygis nėra toks prastas, kaip dažnai manoma. Yra šalių, kur vairavimo kultūra aukštesnio lygio, tačiau yra ir tokių, kur vairuojama prasčiau nei Lietuvoje.
Vis dėlto, palyginus su Skandinavijos šalimis ar kitomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvos vairuotojams mandagumo trūksta. Jeigu lygintume su pietų ir rytų šalimis, kur mums atrodo, kad vairavimo kultūra tikrai prasta - eismas lyg molekulių judėjimas, gausybė skirtingų transporto priemonių ir nepertraukiamas signalizavimas - tai toli gražu nėra nemandagumas, o tiesiog jų vairavimo kultūra kitokia, kaip ir visas jų gyvenimas.
Būdingi Lietuvos vairuotojų bruožai ir jų įtaka eismui
Vienas būdingiausių lietuvių bruožų prie vairo - agresija, kuri pasireiškia tam tikrų taisyklių nesilaikymu, nepagarba kitiems eismo dalyviams ir nesusivaldymu. Nemokėjimas susivaldyti, kantrybės stoka ir bandymas būti gudresniu už kitus iššaukia aplinkui nemandagumą.
- Jeigu yra kur nors eilės, tai būtinai reikia užlįsti be eilės.
- Jei kas nors laukia, tai būtinai reikia būti pirmu.
Tai, kad kai kuriose situacijose trūksta kantrybės, nėra nemandagu, tačiau tai iššaukia kitų vairuotojų reakciją, sunervina juos, ir būtinai atsiranda nors vienas, kuris atsakančiai ima lenktyniauti, arba gestais ar kitokiais būdais išreiškia savo emocijas ar net ima auklėti. Ir baigiasi viskas tuo, kad susinervino visi esantys aplinkui.
Automobilio svarba ir statusas
Kita, kas yra labai pastebima Lietuvoje, - tai iki šiol egzistuojanti automobilio svarba. Kuo brangesnis, prabangesnis automobilis, kuo tamsesnės spalvos, tuo jo vairuotojas jaučiasi svarbesnis kelyje. Vakarų Europos šalyse automobilis yra tiesiog transporto priemonė, o vairavimas yra įprasta kasdieninė veikla, kurioje visi mandagūs ir paslaugūs. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Rusijoje, automobilis vis dar yra saviraiškos ir prabangos dalykas. Tai palikimas iš tarybinių laikų, nes anksčiau automobilį turėjo ne kiekvienas, o dabar, kai pasikeitė galimybės, stengiamasi nusipirkti kuo prabangesnį ir būti pranašesniu kelyje. Deja, daiktai yra sureikšminti ir kol kas per juos stengiamasi parodyti savo svarbą.
Vitoldas Milius, važinėdamas su įvairiais automobiliais, gali tai palyginti: „Jei važiuoju su mažu automobiliu, tai visi bando mane užspausti, o jei su prabangiu visureigiu, tada iš tolo praleidžia.“ Jis taip pat pastebi: „Na, bet ir ši nesąmonė po truputį baigiasi.“
Neekonomiškas ir nesaugus vairavimas
Lietuvoje didžioji dalis vairuotojų vairuoja neekonomiškai ir netaupiai, be to kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Daugelyje Europos šalių kelyje jauti ramybę, o mūsų keliuose - daug bereikalingo streso ir skubėjimo, kuris vis tiek geresnio rezultato neduoda. Nors taisyklės visur panašios, tačiau skiriasi nerašytos taisyklės.
Pavyzdžiui, Vokietijoje, jei greitis neribojamas, tai protingai važiuojama kad ir 200 km/h greičiu, o jei yra ribojimas - 100 km/h greičiu, taip visi ir važiuoja ir niekas nesuka galvos, kad galėtų būti kitaip. O Lietuvoje stengiamasi sugudrauti ir nesilaikyti taisyklių ir ženklinimo, todėl ir prasideda sumaištis, nes vieni taisyklių laikosi, kiti ne.
„Be to, Europoje nuo senų laikų yra įprotis praleisti, užleisti, vis tiek greičiau nebus. Mes tuo pasigirti negalime“, - apgailestauja V. Milius. Jis pasidalino situacija, kai laukė iš šalutinio kelio įvažiuoti į pagrindinį, kuriame prie vairo sėdinti moteris matė, kad jis kitaip neįvažiuos, jei ji jo neįleis, bet ji tiesiog nusisuko, kad nereikėtų jo praleisti. Tai, anot jo, „net abejingumu nepavadinsi, priešingai - imama ir nusisukama“.
Patarimai mandagesnei vairavimo kultūrai
V. Milius teigia, kad vien tik Kelių eismo taisyklių ir ženklinimo laikymosi nepakanka. „Oi ne, tikrai yra abejotino ženklinimo ir taisyklių, o tai ir iškreipia kai kuriais atvejais važiavimą, nes jei matai, kad ženklas pastatytas nelogiškai, tai imi jo tiesiog nepaisyti. Kitoje vietoje vėl matai, kad nelogiška, trečioje vietoje jau nebesilaikai, o ketvirtoje būna, kad jau būtinai reikia laikytis, kad išvengtum autoįvykio, bet jau nebetiki.“
Pagrindinis patarimas: galvoti ir analizuoti situaciją
Pagrindinis patarimas būtų - galvoti ir nuolat analizuoti situaciją. Laikantis nelogiškų taisyklių galima nemažai pakenkti. Pvz., važiuojant Rusijoje galima susidurti su tokia situacija: puikios oro sąlygos, gera kelio danga, matomumas 10 km į priekį ir apribojimas 30 km/h. Laikydamasis taisyklių nurodymo trukdysi visiems automobiliams, sunkvežimiams ir net traktoriams. Tokiu atveju reikėtų prisitaikyti prie automobilių srauto. Kitas atvejis, kai apribojimų nėra, o kelio danga neleidžia važiuoti greičiau nei 30 km/h greičiu, - negi lėksi 100 km/h? „Gali lėkti, taisyklės nedraudžia, tik labai netoli nulėksi...“ - perspėja V. Milius.
Ar mandagumo galima išmokti?
V. Milius mano, kad vairuotojas kelyje yra mandagus, jei jis apskritai yra mandagus. Žmonės paprastai kelyje elgiasi panašiai kaip ir gyvenime, tai priklauso ir nuo charakterio savybių. Tačiau jis mano, kad būti mandagiam skatina aplinka - kai kiekvienas stengsimės elgtis mandagiau, aplinkiniai į tai atsakys tuo pačiu.
Praktiniai patarimai kiekvienam vairuotojui
Milius pataria vairuoti galvojant apie vairavimą. Stengtis neskubėti ir vairuoti logiškai. Agresyvus vairavimo stilius nieko neduoda - vis tiek nebus greičiau. Jei kas nors bando lįsti be eilės, į nieką nekreipdamas dėmesio, tai sukelia neigiamą kitų reakciją ir nelieka nei mandagumo, nei saugaus vairavimo, tik blogos emocijos. Be to, pastovus pedalų spaudymas yra visiškai neekonomiškas vairavimas. Rekomenduojama stengtis nepasiduoti kitiems, neįsitraukti į neigiamų emocijų žaidimą. Tiesiog laikytis savo. Nereaguoti į aplinkinius neigiamai ir per daug emocionaliai. Jei pirš lenktyniavimą, nepasiduoti. Visuomet gali kitus įleisti, tuomet ir tave įleis, visur spėsite ir nesinervindami pasieksite kelionės tikslą.
Kitas svarbus dalykas - gera nuotaika. Pasistengti bendrauti su kitais vairuotojais teigiamai: padėkoti, pamojuoti. V. Milius sako: „Aš visuomet taip elgiuosi, paprašau, kad mane įleistų ir 99% įleidžia.“ Jis pataria prie vairo sėsti gerai nusiteikus ir padaryti iš šios veiklos savotišką žaidimą, vairuoti taip, kad pats važiavimas būtų naudingas, nevargintų, suteiktų geras emocijas.
Kaip elgtis su nepatyrusiais vairuotojais?
V. Milius teigia, kad jei sugebate teigiamai tai padaryti, žinoma reikėtų paaiškinti, kad daroma klaida, padėti pastatyti automobilį - tai tik pagirtina. Jei tai darysite mandagiai, jus išgirs ir supras, o ne priešingai - sureaguos piktai, įsižeis ir pan. Juk jeigu nepatyręs vairuotojas ar moteris važiuoja kelio viduriu ir stabdo pusę eismo - visus nervina, bet gal vairuoja taip įsitempęs ar įsitempusi, kad net nemato, kas aplinkui jį ar ją vyksta - reikėtų būti atlaidesniems, juk visi kažkada buvome naujokais. Net ir jeigu kas nors nutinka, ar įvažiuoja į jūsų automobilį, juk nieko nebepakeisi, telieka išspręsti viską iki galo taikiai, nesidairyti atgal, nelieti blogų emocijų, nes tam žmogui ir taip sunku. Atminkite, ne visuomet turime mokyti kitus, tiesiog galime padėti.
5 Gražaus bendravimo link 1
Profesionalų lenktynininkų įžvalgos
Artėjant didžiausioms Baltijos šalyse „Aurum 1006 km lenktynėms“, varžybų dalyviai dalijasi įžvalgomis, kaip per pastaruosius metus keitėsi vairavimo kultūra Lietuvoje ir palygino, kaip ji atrodo kitų šalių kontekste. Visgi profesionalūs lenktynininkai atkreipia dėmesį, kad keliuose vis dar pasitaiko opių problemų.
Teigiamos tendencijos ir išliekančios problemos
Lenktynininkas E. pastebi vis daugiau tarpusavio supratimo ir tolerancijos - tiek mažiau patyrusiems vairuotojams, tiek tiems, kurie kelyje padaro klaidų. „Vis dažniau pasitaiko situacijų, kai po neapgalvoto manevro ar netyčinės klaidos vairuotojas tai suvokia ir atsiprašo - tai aiškus ženklas, kad sąmoningumas keliuose auga“, - teigia jis.
Nors vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi teigiama linkme, E. „Erzina tam tikri etiketo pažeidimai, keliantys realų pavojų. Dažniausiai tai - greičio viršijimas ten, kur tai ypač pavojinga: siaurose gatvėse ar intensyvaus eismo metu. Pavojingi yra ir staigūs bei neprognozuojami manevrai arba vadinamasis „nardymas“ tarp eismo juostų. Taip pat vairuodamas dviratį dažnai pastebiu, kad kai kurie vairuotojai vis dar nelaiko dviratininkų lygiaverčiais eismo dalyviais: lenkia juos nesilaikydami saugaus atstumo ar net nesumažindami greičio - tokie veiksmai tiesiogiai kelia grėsmę dviratininko saugumui“, - nuogąstauja E.
D. pastebi, kad „vos užsidegus žaliai šviesai, žmonės skuba ir, nepaisydami susidariusio kamščio, įvažiuoja į sankryžos vidurį, kur galiausiai įstringa ir blokuoja eismą, sukeldami sumaištį. Taip pat dažnas atvejis - garsinio signalo naudojimas net ir už menkiausias klaidas ar lėtesnę reakciją į šviesoforo pasikeitimą. Toks elgesys tik didina įtampą tarp vairuotojų“.
Gerosios praktikos pavyzdžiai
Lenktynininkai stengiasi būti kantrūs, prognozuojami ir pagarbiai žiūri į visus eismo dalyvius. „Lietuvoje vairuotojai padėkai ar atsiprašymui dažnai naudoja avarinį signalą - tai tapo savotišku mandagumo ženklu. Pats taip pat neretai jį naudoju norėdamas padėkoti. Kartais ir paprasta šypsena ar rankos pakėlimas rikiuojantis gali tapti draugišku padėkos gestu“, - dalijasi patirtimi D.
„Circle K Miles+“ komandos dalyviams teko pritaikyti savo vairavimo įgūdžius įvairiose šalyse:
- Vokietijoje vairuotojai puikiai laikosi kelių eismo taisyklių ir ypač kultūringai elgiasi spūsčių metu - palieka laisvą juostą kelio viduryje, kad reikalui esant galėtų pravažiuoti specialiosios tarnybos. Deja, Lietuvoje tokio sąmoningumo vis dar pasigendama.
- Ispanijos didmiesčiuose eismas - gerokai agresyvesnis ir chaotiškesnis, todėl vairuoti ten reikia didesnio susikaupimo ir atsargumo.
- E. Navikauskui lengviausia vairuoti buvo tokiose šalyse kaip Austrija, Šveicarija, Nyderlandai ar Danija. „Ten eismo kultūra išties pavyzdinė - žmonės labai sąmoningi, paiso ne tik kelių eismo taisyklių, bet ir vienas kito.“
- Kalnų keliuose, ypač siauruose, sunkiasvorės transporto priemonės dažnai naudoja garsinį signalą perspėti apie savo atvykimą - tai veikia kaip papildoma saugumo priemonė. Toks įprotis paplitęs ne tik Italijoje, bet ir kitose kalnuotose šalyse.
Etiketas ne tik kelyje
Apie sąmoningo elgesio svarbą ne tik kelyje, bet ir kasdienėse situacijose primena degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius. „Skirtingos šalys turi savų vairavimo įpročių ir taisyklių niuansų, o vairuotojai - labai įvairūs: nuo patyrusių vilkikų vairuotojų iki skubančių miestiečių ar dviračiais keliaujančių turistų. Tačiau visus mus vienija tas pats tikslas - saugiai ir sklandžiai pasiekti kelionės tikslą“, - sako R. Laurinavičius.
Jis pabrėžia, kad etiketo principų reikėtų laikytis ne tik kelyje, bet ir sustojus degalinėje: „Kantriai palaukite, jei susidariusi eilė - nebandykite aplenkti kitų. Pasinaudojus paslauga, palikite inventorių tvarkingą. Nepamirškime ir pagarbos darbuotojams, kurie stengiasi, kad mūsų kelionių sudedamoji dalis - sustojimai - būtų kuo malonesni. Tai kuria abipusiai malonią patirtį. Kartais pakanka paprastos šypsenos ar kelių mandagių žodžių, kad aplink tvyrotų geresnė nuotaika.“
„Reikėtų daugiau kantrybės, mažiau emocijų ir didesnės pagarbos kitiems eismo dalyviams - net ir paprastas užleidimas ar padėkos gestas gali pagerinti bendrą vairavimo kultūrą ir padėti eismui vykti sklandžiau“, - teigia D. Jam pritaria ir E.
Keleivių atsiliepimai apie vairuotojų kultūrą
Keleivių atsiliepimai atskleidžia realią situaciją viešajame transporte ir bendrą vairuotojų kultūros lygį. Nors pasitaiko ir teigiamų pavyzdžių, nemaža dalis patirčių rodo mandagumo stoką.
Probleminės situacijos
- Vėlavimas ir išvažiavimas anksčiau grafiko: Keleiviai skundžiasi, kad autobusai dažnai išvyksta anksčiau nei nurodyta maršrutų grafike, verčiant laukti kito reiso, ypač nepalankiomis oro sąlygomis.
- Kelių eismo taisyklių pažeidimai: Dažnai pranešama apie neatsargius vairuotojus, kurie nesustoja prie STOP ženklo, kerta ištisines ar dvigubas ištisines juostas, viršija greitį, keldami pavojų saugumui.
- Vairuotojų agresija ir nemandagumas: Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai piktai kalba su keleiviais, įsitraukia į barnius, įžeidinėja, „auklėja“ pakeltu tonu dėl smulkių pažeidimų (pvz., neturint dokumento vaiko amžiui įrodyti) ar netoleruoja kavos puodelio autobuse. Taip pat pranešama apie necenzūrinius žodžius.
- Nepagrįstas atsisakymas teikti paslaugą ar nekompetencija: Vairuotojai atsisako priimti mokėjimą kortele ar iš 50 € banknoto, neturėdami grąžos, ir „auklėja“ keleivius. Kai kurie vairuotojai neprivalomai nestoja stotelėse, net ir matydami stabdančius keleivius.
- Neužtikrinamas keleivių komfortas ir saugumas: Autobusuose pasitaiko nemalonių kvapų (pvz., nuo alkoholį vartojančių keleivių), triukšmo, kojų kėlimo ant sėdynių. Keleiviai skundžiasi, kad nusipirkus bilietą su nurodyta vieta, autobuse vietų nebūna ir tenka sėdėti ant laiptų. Kai kurie vairuotojai nekreipia dėmesio į neblaivius keleivius, kurie trukdo vairuoti.
- Technologiniai ir komforto trūkumai: Nurodomi neveikiantys WiFi užsienyje ir per smarkus autobuso šildymas žiemos metu.
Teigiami pavyzdžiai ir padėkos
Nepaisant iššūkių, pasitaiko ir daugybė teigiamų atsiliepimų. Keleiviai dėkoja už mandagius ir rūpestingus vairuotojus, kurie suteikia informaciją, pagelbėja su bagažu, maloniai bendrauja. Ypač vertinamas vairuotojų rūpestis dėl saugumo, pavyzdžiui, pasiteiravimas apie atšvaitus tamsiuoju paros metu. Šie pavyzdžiai rodo, kad kultūringas ir paslaugus elgesys yra vertinamas ir stiprina pasitikėjimą viešuoju transportu.
Kaip teigiama atsakymuose į skundus: „Juk tik dėka neabejingų keleivių mes galime suformuoti dėmesingų, kultūringų ir paslaugių vairuotojų kolektyvą.“
Bendrieji principai mandagesniam eismui
Kiekvienas vairuotojas privalo suprasti, jog eisme jis yra ne vienas, todėl bet kokie veiksmai kelyje, pavyzdžiui, pasirinktas greitis ar eismo juostos keitimas, tiesiogiai lemia ir daro įtaką kitų vairuotojų veiksmams. Vairuotojai kelyje privalo būti ryžtingi ir nedvejoti priimant sprendimus, nes tai gali klaidinti kitus eismo dalyvius. Neryžtingas ir abejojantis vairuotojas pirmiausiai tampa mažai nuspėjamu kitiems eismo dalyviams, tad tai gali sukelti nemalonumų, ypač šiuo metu, kada stabdymo kelias yra gerokai ilgesnis nei įprastai.
Vairuotojai privalo atsižvelgti į kitus eismo dalyvius, tačiau perdėtas mandagumas taip pat nėra pageidautinas. Iš esmės, kiekvienas eismo dalyvis turėtų būti numatęs laiko tam, kad galėtų tinkamai prisiderinti prie netikėtumų. Pavyzdžiui, jei kitas vairuotojas nori persirikiuoti prieš jūsų automobilį, tai reikėtų sumažinti savo važiavimo greitį ir leisti pabaigti manevrą. Kitų vairuotojų elgesys, neatitinkantis jūsų lūkesčių, gali sukelti neigiamas emocijas, pavyzdžiui, susierzinimą ar pyktį.
Akcija „Mandagumas prie vairo puošia“
„Mandagus vairavimas - tai visų pirma tolerancija ir pagarba kiekvienam sutiktam kelyje“, - teigia akcijos „Mandagumas prie vairo puošia“ iniciatorė Ieva Kukevičienė. Tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra įvairių vairuotojų. Mandagumo, kaip ir kitų teigiamų dalykų gyvenime, niekada nebus per daug, tad raginama visus ne tik vairuoti atsargiai, laikytis saugaus eismo taisyklių, bet ir būti tolerantiškiems kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Akcijos iniciatorė Ieva teigė, kad netrukus viename degalinių tinkle turėtų pasirodyti lipdukai, kviečiantys nepamiršti mandagaus elgesio už vairo. Taigi, jei esate neabejingas idėjai, kad mandagumas už vairo puošia, kviečiama prisidėti prie akcijos užsilipinant jį ant savo automobilio.
tags: #lietuvos #vairuotojams #truksta #mandagumo