Nors Lietuva nėra tarp tradicinių automobilių sporto grandų, vis daugiau tautiečių randa savo vietą šioje aukščiausio lygio sporto šakoje. Nuo techninių specialistų, dirbančių prestižinėse „Formulės-1“ komandose, iki aistringų entuziastų, įgyvendinančių svajones lenktynių trasose - lietuvių kelias „Formulėje-1“ ir kitose lenktynių serijose tampa vis ryškesnis.
Lietuviai „Formulės-1“ pasaulyje: užkulisių darbuotojai ir jų kelias
Vienas iš ryškiausių pavyzdžių - Andrius Šerkšnas, jau septintus metus dirbantis garsiojoje „Sauber F1“ komandoje. Jo karjera prasidėjo nuo specialisto pareigų, o dabar jis vadovauja „Sauber“ Prototipų skyriui. Nors dėl darbo pobūdžio A. Šerkšnui nereikia nuolat keliauti su komanda, laisvos minutės jam taip pat - retenybė, ypač intensyviu pasiruošimo sezonui metu. Jo biuras įsikūręs Šveicarijoje, garsiajame Hinvilyje, o darbas vyksta moderniame vėjo tunelyje, kainavusiame 220 mln. litų.
A. Šerkšnas pasakoja, kad jo kelias į „Formulę-1“ nebuvo tiesus, tačiau pripažįsta, jog šiuolaikinė „F1“ yra daug atviresnė ir labiau nutolusi nuo praeities įvaizdžio. „Formulės-1“ nušviesta labai plačiai, gausu televizijos laidų, komandos atviros. Dar visai neseniai jos buvo gerokai uždaresnės“, - teigia jis. Komandos labiau linkusios priimti aukštos kvalifikacijos specialistus iš kitų techninių sričių, net jei jie neturi tiesioginio ryšio su automobilių sportu, nei gerbėjus, puikiai išmanančius visą F1 istoriją.
Prieš prisijungdamas prie „Sauber“ komandos, A. Šerkšnas turėjo įspūdingą patirtį automobilių sporto srityje Lietuvoje. Jis Kaune įkūrė automobilių tobulinimo kompaniją „AZAGIS“, kuri specializavosi „Mercedes-Benz“ ir BMW automobilių modifikavimu. Vėliau, po penkerių metų intensyvaus darbo, kai kompanija jau patikėdavo jai „Maybach“, „Rolls-Royce“ ir „Bentley“ automobilius, A. Šerkšnas gavo pasiūlymą dirbti „Formulėje-1“. Tuo metu jis turėjo rinktis tarp „Formulės-1“ ir pasiūlymo dirbti naujo katerių gamintojo organizatoriumi, tačiau pasirinko greičiausią automobilių sporto pasaulyje.
Pradėjęs darbą „Sauber“ komandoje, A. Šerkšnas prisidėjo prie bolido dizaino ir spalvų sprendimų. Jis prisimena, kaip 2013 metais, jubiliejiniais „AZAGIS“ dešimtmečio metais, bolido spalvos radikaliai pasikeitė į titano pilką su raudona - komandos firmines spalvas.
A. Šerkšno karjera „Formulėje-1“ nebuvo tiesioginė. 2010 metais, kai BMW koncernas pasitraukė iš „Sauber“ komandos, jis paliko F1 ir prisijungė prie elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ kaip pirmasis aptarnavimo vadovas Šveicarijoje. Šis laikotarpis buvo intensyvi mokykla, kur jis gilino žinias logistikos, koordinavimo ir komunikacijos srityse. Vėliau, „Sauber“ komandai stabilizavus savo veiklą, A. Šerkšnas grįžo į F1 ir užėmė Prototipų skyriaus vadovo pareigas.
Kalbėdamas apie darbą „Formulės-1“ komandoje, A. Šerkšnas pabrėžia, kad tai yra sunkus ir atsakingas darbas visiems. Jis pats nėra išimtis, dirbdamas iki 300 valandų per mėnesį. Nors nereikia nuolat keliauti su komanda, laisvo laiko lieka nedaug.
A. Šerkšnas taip pat yra išbandęs F1 bolidą. Nors pripažįsta, kad vairuoti F1 bolidą yra lengva, priversti jį važiuoti itin greitai - sudėtinga. Didžiausią įspūdį jam paliko ne bolido akceleracija, o stabdžių efektyvumas. „Fantastika, kiekviename rate norisi stabdyti vis vėliau ir įžūliau“, - dalijasi jis.
Kalbėdamas apie lietuvių įvaizdį Šveicarijoje, A. Šerkšnas pripažįsta, kad Lietuva nėra plačiai žinoma, tačiau jis didžiuojasi galėdamas atstovauti savo šaliai kasdien. Jo žmona, Agnė Šerkšnienė, taip pat yra sportininkė - sprinto ir vidutinių nuotolių bėgikė, debiutavusi pasaulio čempionate.
Lietuvės automobilių sporto entuziastės kelias į „Formulę-1“
Rūta Žilinskė - dar viena lietuvė, kurios aistra automobiliams ir svajonė - „Formulė-1“ - tapo realybe. Jos kelias į šį pasaulį prasidėjo nuo pažado vyrui: „Aš jam sakau, kad nežinau kaip, bet prižadu, kad nuvesiu tave į F1 ne tik kaip žiūrovą. Vieną dieną aš rasiu kelią, kaip mes galėsim pabūti ten kaip VIP svečiai“.
Siekdama išpildyti pažadą, Rūta pradėjo nuo motociklų varžybų, kur įgijo patirties kaip maršalė. Nors iš pradžių jautė baimę, ji greitai suprato, kad buvo šiltai priimta įvairių žmonių bendruomenėje. Vėliau, norėdama padrąsinti kitas moteris, ji pasidalino savo patirtimi socialiniuose tinkluose, kur sulaukė didelio dėmesio. Jos vaizdo įrašas, kuriame ji dalijasi patirtimi iš „Circuit of the Americas“ trasos, kurioje įvyko penkios avarijos, tapo populiarus tarp F1 bendruomenės ir padėjo jai gauti išskirtinę progą.
Rūta tapo avarijų maršale, viena pavojingiausių sričių, kurioje tenka tiesiogiai susidurti su F1 bolidais ir lenktynininkais. Ji dalijasi įspūdžiais iš vairuotojų parado, kur buvo arti tokių žvaigždžių kaip Lando Norrisas, ir iš Carlos Sainz Jr., kuris padėkojo maršalams už jų darbą.
Kalbėdama apie maršalų reikalavimus, Rūta pabrėžia, kad svarbiausia - atsakingai žiūrėti į darbą. „Reikia išmokti pamiršti, kas esi fanas, ir prisiminti, kad darai labai atsakingą darbą. Daug žmonių nori čia papulti, kad gautų nemokamą bilietą, bet tai yra pavojinga, nes tokiems žmonėms šis darbas nerūpi“, - teigia ji.
Rūta taip pat akcentuoja, kad maršalo darbas reikalauja greitos reakcijos - per sekundę. Ji prisimena situaciją MotoGP lenktynėse, kai teko greitai reaguoti į avariją, ir suprato, koks svarbus bei pavojingas yra maršalų darbas. Ji taip pat planuoja suburti bendruomenę moterims, besidominčioms automobiliais, ir sukurti F1 stiliaus drabužių liniją moterims.
Rūtos svajonė - dalyvauti visose F1 renginiuose, ypač Monake, kuris jai atrodo kaip legendinė trasa, kur viskas prasidėjo.
Lietuvių avantiūra „Formulės-1“ bolidais: nuo svajonės iki realybės
Ernestas, Eugenijus ir Martinas - trys lietuviai, kurie įrodė, kad ryžtas ir pasitikėjimas savimi gali atverti duris į „Formulės-1“ pasaulį. Jų avantiūra prasidėjo nuo svajonės vairuoti greičiausią pasaulyje automobilį.
Suformavę bendraminčių komandą ir gavę patyrusio lenktynininko Vytauto Venskūno palaikymą, jie leidosi į kelionę į Estijos „Porsche Ring“ trasą, kur laukė „Renault“ „Formulės-3“ bolidai. Po teorinio instruktavimo ir pasiruošimo, jie patyrė profesionalų sportinio vairavimo ypatumus.
Po F3 sesijos, jiems buvo suteikta galimybė sėsti į F1 bolidą. „Formulė 1 yra triskart galingesnė nei F3. Pirmas pojūtis - tu jauti, kad laikai rankose ginklą. Ir tą pavojų, atsakomybę“, - pasakoja Eugenijus. Jie patyrė brutalią akceleraciją, įspūdingą stabdymo efektyvumą ir didžiules perkrovos jėgas.
Po važiavimų komanda pateikė pagyrų ir pastabų, kurios buvo priimtos kaip vertinga patirtis. Jie turėjo galimybę sėsti į tikrus Nico Rosbergo ir Alexo Wurzo „Williams“ ir „Honda“ komandų F1 bolidus, kurie rašė „Formulės-1“ istoriją.
Ši avantiūra įrodė, kad svajonės išsipildo tiems, kurie ne tik svajoja, bet ir veikia. Ernestas, Eugenijus ir Martinas parodė, kad lietuviai gali pasiekti aukštumų automobilių sporte.
Lietuvių lenktynininkų kelias į tarptautines arenas
Gustas - dar vienas lietuvis, pademonstravęs įspūdingą karjerą automobilių sporte. Jis nugalėjo „ROK Cup“ kartingo čempionatuose, o vėliau perėjo į automobilių sportą, dalyvavo Europos Le Mano serijoje (ELMS) ir Azijos Le Mano serijoje, kur su komanda laimėjo Australijos ir Malaizijos etapus, iškovodamas čempiono titulą LMP2 AM kategorijoje.
2021 metais Gustui buvo išduota pirmoji Lietuvoje A kategorijos lenktynininko licencija, o 2022 metais jis tapo pirmuoju lietuviu, dalyvavusiu „EuroNASCAR“ čempionato aukščiausioje klasėje.
Be realių lenktynių, Gustas aktyviai dalyvavo ir virtualiose varžybose, kur kovojo su tokiomis žvaigždėmis kaip Jensonas Buttonas ir Maxas Verstappenas. Nors dabar jis kiek nutolo nuo aktyvių lenktynių, Gustas liko automobilių sporte - jis yra Lietuvos Automobilių Sporto Federacijos (LASF) E-Sporto komiteto pirmininkas, organizuoja elektromobilių ir E-Sporto varžybas, taip pat treniruoja pradedančius lenktynininkus.
Gustas pasakoja, kad NASCAR automobiliai yra daug sunkesni, neturi tiek prispaudžiamosios jėgos ir naudoja mechaninę pavarų dėžę, skirtingai nuo Le Mano prototipų, kurie sukurti ilgesnėms lenktynėms, turi didesnius greičius posūkiuose ir yra daug trapesni.
Kalbėdamas apie virtualias lenktynes, Gustas teigia, kad vienintelis skirtumas nuo realių bolidų yra išcentrinės jėgos, kurių simuliatoriuje nejauti. Visas kitas automobilio valdymas, reguliavimas ir įtakos sąlygų poveikis yra identiški.
Gustas taip pat pabrėžia, kad ilgų distancijų lenktynėse yra daug daugiau galimybių gyventi iš sporto, todėl jo kelias niekada nebuvo orientuotas į „Formulę-1“. Jis pataria jauniems lenktynininkams visada turėti teisingus žmones aplink save ir įsiklausyti į jų pastabas, kad galėtų tobulėti.
tags: #lietuviai #vairuotojai #lenktynese