Kelionės lėktuvu visuotinai laikomos viena saugiausių transporto rūšių, tačiau retkarčiais pasitaikantys lėktuvų incidentai sukelia visuomenės susirūpinimą ir klausimus dėl aviacijos saugumo. Šiame straipsnyje apžvelgiama lėktuvų avarijų statistika, priežastys ir keleivių galimybės padidinti išgyvenimo tikimybę.
Lėktuvo avarija ir katastrofa: apibrėžimai
Lėktuvo avarija - tai įvykis, kai tam tikrų aplinkybių metu yra pažeidžiamas lėktuvas. Jei per lėktuvo avariją yra sužeidžiamas ar žūsta bent vienas asmuo, toks įvykis yra laikomas lėktuvo katastrofa.
Aviacijos saugumo statistika ir mitų griovimas
Nors socialiniuose tinkluose plinta įvairūs vaizdo įrašai, o po jais vartotojai komentuoja, kad jau bijo skristi lėktuvais, aviacijos saugos ekspertai patvirtina, jog lėktuvai išlieka bene saugiausia transporto priemone. Palyginimui, maždaug 50 mln. incidentų per metus įvyksta keliaujant automobiliais visame pasaulyje, o kasmet keliuose žūsta apie 1,3 mln. žmonių, skaičiuoja Pasaulio sveikatos organizacija.
VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas dr. Visvaldas Daugėla komentavo, kad „formaliai [keliauti lėktuvu] yra saugiau“, o aviacija laikoma pati saugiausia transporto priemonė. Jis pabrėžė, kad „bent jau formaliai laikoma, kad pagal vieno žmogaus nukeliautą atstumą tai yra pati saugiausia transporto priemonė“. Vis dėlto galutinis saugumas priklauso nuo individualių kelionės aplinkybių, nes „viename lėktuve gali keliauti keli šimtai keleivių, todėl visos patikros ir kitos procedūros atliekamos užtikrinant maksimalų saugumą keliaujant“.
Naujausi Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), vienijančios viso pasaulio oro linijų bendroves, duomenys rodo, kad nelaimingų atsitikimų - žūties ar kitokių nelaimių - rizika per dešimtis milijonų komercinių skrydžių, kurie vykdomi kiekvienais metais, yra labai maža. Paskutinėje metinėje IATA saugumo ataskaitoje, paskelbtoje vasario mėnesį, asociacijos generalinis direktorius Willie Walshas teigė, kad 2023 metų saugos rezultatai „ir toliau demonstruoja, kad skrydžiai lėktuvais yra saugiausia transporto rūšis“.
Anot IATA, 2023-aisiais buvo užfiksuota 30 tokių atsitikimų. Tai reiškia, kad vienas nelaimingas atsitikimas įvyksta kas 1,26 mln. skrydžių. Tai mažesnė rizika nei ankstesniais metais, kai vienas nelaimingas atsitikimas įvykdavo kas 770 000 skrydžių. Be to, tarp reaktyvinių orlaivių 2023 m. nebuvo nei vienos mirtinos avarijos ar laivo korpuso pažeidimų, todėl mirtinų nelaimingų atsitikimų rizikos lygis buvo „rekordiškai mažas“. „Vidutiniškai žmogus turėtų keliauti lėktuvu kasdien 103 239 metus, kad patirtų mirtiną avariją“, - teigiama ataskaitoje.
Embry-Riddle aeronautikos universiteto Naujajame Džersyje aviacijos saugos profesorius Anthony Brickhouse`as CNN sakė: „Važiuodami į oro uostą rizikuojate labiau nei skrisdami lėktuvu.“ Jis netgi pridūrė, kad „kai kuriose pasaulio dalyse... kilti eskalatoriumi yra pavojingiau nei skristi lėktuvu“.
Rugpjūtį paskelbta oro linijų saugumo studija, kurios vienas iš autorių yra Masačusetso technologijų instituto statistikos profesorius Arnoldas Barnettas, nustatė, kad 2018-2022 metais visame pasaulyje žūties rizika įlipus į lėktuvą buvo lygi vienam iš 13,7 mln. Kitaip tariant, jei tuo laikotarpiu pasirinktumėte atsitiktinį skrydį ir įsėstumėte į lėktuvą, tikimybė, kad žūsite per lėktuvo katastrofą ar teroristinį aktą, būtų lygi vienam iš beveik 14 milijonų. A. Barnettas pabrėžia, kad aviacijos sauga per daugelį metų gerokai pagerėjo ir yra daug didesnė tikimybė žūti užpuolus rykliui nei žūti per lėktuvo katastrofą.
Katastrofų priežastys ir tyrimų svarba
Lėktuvų avarijas gali lemti įvairūs veiksniai. Susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vadovas Bronius Merkys teigia, kad didžiausia tikimybė, jog lėktuvo avariją Alytuje, kurios metu žuvo buvęs Seimo narys Vytautas Galvonas, lėmė piloto klaida.
Po incidento Pietų Korėjoje, kai Muano tarptautiniame oro uoste sudužus keleiviniam lėktuvui „Boeing“, ekspertai CNN teigė, kad lėktuvui prieš paliečiant tūpimo taką, veikiausiai nebuvo iki galo išsiskleidusi orlaivio važiuoklė. Pietų Korėjos tarnybos, padedamos Jungtinių Valstijų tyrėjų, tiria katastrofos priežastis.
Buvo atvejų, kai orlaiviai buvo numušti, pavyzdžiui, po „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo sudužimo Čečėnijoje, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas apkaltino Rusiją netyčia numušus lainerį oro gynybos sistemomis.
Aviacijos pramonė taip pat susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų trūkumo, pavyzdžiui, JAV sprendžiama, kaip surasti pakankamai skrydžių valdymo bokštų darbuotojų. Tuo metu, kai šalia Ronaldo Reigano nacionalinio oro uosto įvyko aviakatastrofa, vienas skrydžių vadovas dirbo dviejose skirtingose bokšto pozicijose ir aptarnavo tiek vietinį, tiek sraigtasparnių eismą.
Anthony Brickhouse‘as pabrėžė, kad tyrėjai, atlikę tyrimą, pateiks rekomendacijas, ką reikėtų daryti kitaip, kad ateityje tokių avarijų būtų išvengta. Anot jo, aviacijos saugumo specialistai stebi tendencijas ir kas kartojasi. Profesorius Arnoldas Barnettas viliasi, kad pastarojo meto tragedijos atskleis sistemos trūkumus: „Ir tikiuosi, kad, atkreipus dėmesį į šiuos trūkumus, atsiras gera proga patobulinti visas sritis, kuriose mums reikia tobulėti.“
Avarijos atvejo analizė: konfliktas kabinoje
Žymesni lėktuvų incidentai ir jų kontekstas
Nepaisant aukštų saugumo standartų, aviacijoje retkarčiais pasitaiko tragiškų incidentų. Štai keletas žymesnių pavyzdžių, kurie atspindi skirtingas avarijų priežastis ir pasekmes:
- „Spanair“ katastrofa Madride (2008 m.): „MD-82“ orlaivis sudužo kildamas Barajas oro uoste, nusinešdamas 154 žmonių gyvybes, dar 18 buvo sužeisti.
- „Air France“ skrydžio AF447 katastrofa (2009 m.): „Airbus A330“ orlaivis sudužo Atlanto vandenyne skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Paryžių. Žuvo visi 228 keleiviai ir įgula.
- Smolensko aviakatastrofa (2010 m.): Rusijoje, netoli Smolensko, įvyko aviakatastrofa, per kurią Lenkijos vyriausybinis lėktuvas „Tu-154“, kuriame buvo prezidentas Lechas Kaczynskis ir aukščiausi valstybės pareigūnai, sudužo bandant leistis.
- Malaizijos oro linijų lėktuvų dingimai (2014 m.):
- Iš Kvala Lumpūro pakilęs 227 keleivius skraidinęs „Malaizijos oro linijų“ lėktuvas MH370 Pekino taip ir nepasiekė. Iš radarų dingusio lėktuvo ieškojo kelių valstybių tyrėjai ir privatūs ekspertai.
- Tų pačių metų liepos 17 dieną įvyko kita katastrofa, kurios tarptautinis tyrimas nustatė, kad į lėktuvą pataikė Rusijos raketa.
- Incidentas Vilniuje: Pirmadienio rytą sostinėje įvyko lėktuvo katastrofa - Liepkalnyje, netoli Vilniaus oro uosto, nukrito krovininis orlaivis „Boeing 737“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis buvo visiškai suniokotas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto ir dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.
2024 metai: ar saugumas mažėja?
Vis dėlto geri saugos rodikliai praeityje dar negarantuoja, kad jie išliks tokie patys ir ateityje. Turint galvoje pastaruoju metu įvykusias katastrofas, keleiviai galėjo įžvelgti ir naujų priežasčių nerimauti.
Vien per pastarąsias kelias dienas 2024 m. pradžioje žuvus daugiau kaip 200 žmonių, žūčių skaičius per komercinės aviacijos incidentus gerokai viršijo 2023 metų IATA statistiką - 72 žuvusius žmones (vienoje 2023 m. įvykusioje avarijoje, susijusioje su „Yeti Airlines“ turbopropeleriniu lėktuvu, žuvo 72 žmonės). „Bloomberg“ šaltinių gauti tyrimai rodo, kad 2024 m. buvo mirtingiausi metai aviacijoje nuo 2018 m., kai per lėktuvų katastrofas žuvo daugiau kaip 500 žmonių.
Pastarojo meto incidentai 2024 metais:
- Pietų Korėjos lėktuvo avarija: Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota Pietų Korėjos lėktuvo avarija. 181 asmenį iš Bankoko į Pietų Korėją skraidinęs oro linijų „Jeju Air“ lėktuvas sudužo nusileidimo metu. Iš lėktuve skridusių žmonių avariją išgyveno tik du. Paskutinis tragiškas incidentas įvyko Pietų Korėjoje, kai Muano tarptautiniame oro uoste sudužus keleiviniam lėktuvui „Boeing“, žuvo 179 žmonės - tai buvo didžiausia aviakatastrofa šioje šalyje nuo 1997 metų.
- Azerbaidžano lėktuvo incidentas: Ši avarija įvyko po to, kai Kalėdų dieną sudužus „Azerbaijan Airlines“ lėktuvui, įskridusiam į Rusijos oro erdvę Čečėnijos sostinėje Grozne, žuvo 38 žmonės.
- „Air Canada Express“ incidentas: Taip pat buvo pranešta apie „Air Canada Express“ lėktuvo avariją, kurios metu, laimei, žūčių pavyko išvengti. Skrydžio metu, „atvykus į Halifakso Stanfildo tarptautinį oro uostą Naujojoje Škotijoje, kilo įtarimų dėl važiuoklės gedimo“. Lėktuvu skrido 73 keleiviai, tačiau pranešimų apie sužeistuosius nebuvo gauta.
- „Boeing 737 Max“ problemos: Sausio mėnesį per „Alaska Airlines“ lėktuvo skrydį atplyšus durelių plokštei, „Boeing 737 Max“ fiuzeliažo šone liko žiojėjanti skylė. Keleiviai nežuvo, tačiau šis incidentas įvyko po dviejų tragiškų „737 Max“ avarijų 2018 ir 2019 metais, dėl kurių visame pasaulyje 20 mėnesių buvo nevykdomi skrydžiai šio modelio orlaiviais. Šie incidentai įvyko baigiantis metams, kurie aviacijos pramonei, ypač lėktuvų gamintojai „Boeing“, vis dažniau sulaukiančiai kritikos dėl savo produktų kokybės, nebuvo itin palankūs.
- Incidentai JAV: Sausio 30 d. virš sostinės Vašingtono ore susidūrus keleiviniam lėktuvui ir JAV kariuomenės sraigtasparniui, žuvo visi 67 abejuose orlaiviuose buvę asmenys. Netrukus po šios katastrofos judriame Filadelfijos kvartale nukritus medikų lėktuvui, septyni žmonės žuvo ir dar 19 buvo sužeista.
- Kiti: Anksčiau vasarį per lėktuvų avariją žuvo „Mötley Crüe“ vokalisto Vince‘o Neilo privataus lėktuvo pilotas ir buvo sužeisti dar trys žmonės. Pirmadienį Toronto oro uoste apvirto lėktuvas.
Nors Kranfildo universiteto aviacijos ir aplinkos docentas Guy Grattonas pabrėžia, kad „tai buvo baisus nukrypimas, bet tai buvo nukrypimas“, Willie Walshas pažymėjo, jog „saugumo niekada negalima laikyti garantuotu dalyku“ ir kad „du per pirmąjį 2024 metų mėnesį įvykę ir daug dėmesio sulaukę incidentai rodo, kad nors skrydžiai yra vienas saugiausių keliavimo būdų, visada yra erdvės, kur tobulėti“.
Kaip padidinti išgyvenimo tikimybę lėktuvo avarijos atveju?
Nors lėktuvo avarijos tikimybė yra itin maža, keleiviai gali imtis tam tikrų priemonių, siekdami padidinti savo išgyvenimo šansus ekstremaliose situacijose:
- Orlaivio pasirinkimas: Jei yra galimybė rinktis, pirmenybę teikite dideliems laineriams. JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) atlikti tyrimai parodė, kad tokie orlaiviai avarijos metu sugeria daugiau energijos, todėl padidėja tikimybė išgyventi.
- Sėdimos vietos pasirinkimas: Pasirinkę vietą arčiau avarinio išėjimo, padidinsite savo šansus išsigelbėti, nes galėsite greitai evakuotis.
- Apranga ir avalynė: Drabužiai iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, medvilnės ar vilnos, gali sumažinti nudegimų riziką gaisro metu. Patogūs batai padės greitai išlipti iš lėktuvo. Venkite sintetinių audinių, nes jie dega greičiau.
- Saugos instrukcijų laikymasis: Neignoruokite saugos instrukcijų, nes jos gali išgelbėti jūsų gyvybę. Prieš pakildami atidžiai susipažinkite su išėjimų vieta ir informacija apie avarines situacijas.
- Pavojingiausi momentai: Atminkite, kad pavojingiausi momentai yra pirmosios 3 minutės po pakilimo ir paskutinės 8 minutės prieš nusileidimą.
- Saugos diržas: Nepamirškite užsisegti saugos diržo ne tik kylant ir leidžiantis, bet ir viso skrydžio metu.
- Avarinė laikysena: Jei orlaivis ruošiamas avariniam nusileidimui, užimkite laikyseną, kuri sumažintų sužalojimų skaičių. Jei priešais jus yra sėdynė, apsikabinkite ją rankomis ir atremkite galvą į atlošą. Jei sėdynės nėra, pasilenkite į priekį, rankomis apsiviję kelius.
- Ramumas: Kritiškoje situacijoje panika yra didžiausias priešas. Kad padidintumėte savo galimybes išgyventi, svarbu veikti greitai ir ramiai.
tags: #lektuvo #avarijos #tikimybe