Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai naujieji vidaus vandenų transporto priemonių savininkai nevykdo pareigos kreiptis į LTSA dėl įsigytų vidaus vandenų transporto priemonių registravimo duomenų pakeitimo.
Primename, kad, pardavus vidaus vandenų transporto priemonę, pasikeitę duomenys apie jos savininką turėtų būti įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Neregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės eksploatavimas užtraukia administracinę atsakomybę.
Vidaus vandenų transporto priemonių registracija
Registracijos duomenų pakeitimo tvarka
Registravimo duomenų pakeitimą galima atlikti keliais būdais:
- Senajam ir naujajam savininkui kartu atvykus į LTSA padalinį.
- Senajam savininkui pranešus LTSA apie savininko pasikeitimą ir naujajam savininkui kreipiantis į LTSA dėl šios vidaus vandenų transporto priemonės registravimo duomenų pakeitimo. Pastaruoju atveju pakeitimas turi būti atliktas per 15 darbo dienų.
Kviečiame visus vidaus vandenų transporto priemonių savininkus, kurie įsigijo vidaus vandenų transporto priemonę ir dar nesikreipė į LTSA dėl šios vidaus vandenų transporto priemonės registravimo duomenų pakeitimo, nedelsiant tai padaryti. Paaiškėjus atvejams, kai per nustatytą terminą nebuvo įvykdyta ši pareiga, vidaus vandenų transporto priemonė bus išregistruota iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro be papildomo pranešimo.
Reikalingi dokumentai naujam savininkui
Norėdamas įregistruoti pasikeitusius duomenis, naujasis vidaus vandenų transporto priemonės savininkas turi pateikti LTSA:
- Prašymą (galima rasti LTSA svetainėje).
- Vidaus vandenų transporto priemonės nuosavybę patvirtinantį dokumentą (pvz., pirkimo-pardavimo sutartį).
Prašymą ir dokumentus galima pateikti siunčiant juos el. paštu. Elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai, siunčiami el. paštu, turi būti pasirašyti saugiais elektroniniais parašais. Kitu atveju juos galima atsiųsti ar atvežti į klientų aptarnavimo skyrių.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras yra valstybės registras. Jo valdytoja yra Susisiekimo ministerija, o duomenys tvarkomi Vidaus vandenų laivų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse gali būti eksploatuojamos tik Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos, užsienio šalyje įregistruotos ar įstatyme nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės, kurios registre neregistruojamos. Jeigu vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota užsienio šalyje, jos eksploatacijos metu privaloma turėti tai patvirtinančius dokumentus.
Kada laivai neregistruojami registre
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruojamos šios transporto priemonės:
- Kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės.
- Sportiniai laivai.
- Žmogaus raumenų jėgos varomi pramoginiai laivai.
- Pramoginiai laivai, varomi pakabinamaisiais varikliais, kurių gamintojo nurodomas galingumas neviršija 19 kW (25 AG).
- Burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai.
Šios nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonė (išskyrus žmogaus raumenų jėgos varomus pramoginius laivus) eksploatuojama vykdant komercinę veiklą. Komercinei veiklai skirtus laivus būtina registruoti ir toliau.
Esminiai supaprastinimai ir pakeitimai
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotiems Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimams, kuriais supaprastinamas pramogai skirtų vidaus vandens transporto priemonių eksploatavimas, mažinama administracinė našta laivų savininkams bei perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, numatančios vidaus vandenų transporto priemonėms taikomus techninius reikalavimus.
Nuo 2022 m. sausio 20 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie leidžia sportines ir pramogai skirtas vandens transporto priemones eksploatuoti neįregistravus jų Vidaus vandenų laivų registre. Pagal naujus pakeitimus, tokios transporto priemonės kaip irklinės valtys (nepriklausomai nuo jų ilgio), valtys su pakabinamais elektros varikliais, pakabinamieji varikliai bei kitose šalyse registruotos vandens transporto priemonės galės būti neregistruojamos.
Susisiekimo ministras pabrėžė: „Šie pakeitimai neabejotinai turėtų sumažinti administracinę naštą žvejybai ar pramogai skirtų laivų savininkams. Supaprastiname techninių apžiūrų teikimo tvarką vandens transportui, o burinių jachtų apžiūras patikėsime atlikti ne vienai organizacijai, kaip buvo iki šiol, bet Lietuvos transporto saugos administracijos atestuotiems juridiniams asmenims. Tikimės, kad toks žingsnis įneš kur kas daugiau skaidrumo ir užkirs kelią galimoms korupcijos apraiškoms“.
LIVE: DEAL DEAD? Trump Calls Emergency Meeting After Iran's 14-Point Proposal Gets THUMBS DOWN
Techninės apžiūros pokyčiai
Paprastesnė tapo ir pramoginių bei asmeninių laivų techninė apžiūra. Ji galės būti neatliekama, jei laivai nebus naudojami komerciniais tikslais, plaukios vidaus vandenyse, tačiau ne valstybinės reikšmės vandens keliuose. Pramoginiams ir asmeniniams laivams, kurie nevykdo komercinės veiklos ir plaukioja tik vidaus vandenų telkiniuose, techninė apžiūra nebebus atliekama. Tačiau, siekiant užtikrinti saugią laivybą, tokių laivų techninės būklės ir jų aprūpinimo įrangos atitikimas reikalavimams bus tikrinamas bet kuriuo laivų eksploatavimo metu.
Aiškiau bus reglamentuojami ir techninės apžiūros reikalavimai. Pakeitimais nustatoma vidaus vandenų transporto priemonių pirminių, periodinių ir neeilinių techninių apžiūrų tvarka, periodiškumas, apžiūrų galiojimo terminai, numatyti vykdytojai, kurie išduotų atitinkamus dokumentus. Pagal pasiūlytus pakeitimus technines apžiūras turėtų atlikti Lietuvos transporto saugos administracija, o burinių jachtų technines apžiūras - Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai.
Pramoginio laivo, naudojamo keleiviams vežti, techninė apžiūra atliekama kas vienerius metus, taip pat papildomai patikrinama jo atitiktis mažųjų laivų reikalavimams.
Pramoginių ir asmeninių laivų techninė apžiūra priklauso nuo laivo ir variklio pagaminimo metų. Laivų ir variklių, nuo kurių pagaminimo datos praėjo nuo 1 iki 5 metų, atlikta apžiūra galioja dvejus metus.
Svarbu žinoti, kad nuėmus variklį motorinė valtis savaime neįgyja irklinės valties statuso. Nors plaukti ja irkluojant nedraudžiama, tačiau valtis išlieka motorinė.
Laivų plaukiojimo rajonų nustatymas
Projekte nustatomi vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai. Šių rajonų nustatymas įtvirtins galimybę burinėms jachtoms, kitiems pramoginiams laivams plaukioti jūroje, nors pastarieji ir nėra pripažįstami jūriniais laivais, tačiau tokią galimybę numato Saugios laivybos įstatymo nuostatos. Plaukiojimo rajonų nustatymas įstatyme aktualus ir pramoginių laivų gamintojams, importuotojams, platintojams, nes tokiu būdu bus aiškiai apibrėžta jų verslo reguliacinė aplinka.
Laivavedžių kvalifikacijos liudijimai
Informacija apie išduotų motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimų galiojimą:
- Iki 1990 m. kovo 11 d. išduoti kvalifikacijos dokumentai, kuriais suteikiama teisė valdyti motorinius pramoginius laivus, negalioja.
- Nuo 2004 m. liepos 11 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. išduoti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimai ir motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautiniai kvalifikacijos liudijimai galioja 10 metų.
- Asmenys, turintys nuo 2004 m. liepos 11 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. išduotus kvalifikacijos dokumentus ir norintys juos pakeisti į naujo pavyzdžio kvalifikacijos dokumentus arba gauti naujus, baigiantis šių dokumentų galiojimo laikui, gali juos pakeisti į atitinkamai prilygintus kvalifikacijos dokumentus:
- Motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, kuriuo suteikiama teisė valdyti laivus, kurių bendras variklių galingumas iki 50 AG arba iki 150 AG, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, - į motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, kuriuo suteikiama teisė valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vandenų keliuose ir teritorinės jūros ribose.
- Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, kuriuo suteikiama teisė valdyti laivus, kurių bendras variklių galingumas iki 150 AG, arba laivus be variklio galios apribojimų vidaus vandenyse ir pakrančių plaukiojimo rajonuose, - į motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, kuriuo suteikiama teisė valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų vidaus ir jūrų vandenyse.
Išsamiau apie motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo ir kompetencijos įgijimą bei kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatus galima rasti atitinkamuose teisės aktuose.
Iššūkiai mėgėjiškai laivybai prieš supaprastinimus (vartotojo patirtis)
Iki šių supaprastinimų, žmonės, sumanę prie irklinės valtelės prikabinti variklį, neišvengdavo gausybės rūpesčių. Žvejybos sezonas gadindavo nervus žvejams, kurie prie irklinių valčių norėdavo prikabinti kad ir silpniausią variklį.
Pavyzdžiui, Vilnietis matematikos profesorius 62 metų Arūnas, turintis nedidelę valtelę su pora pakabinamųjų mažo galingumo (2,5 ir 3,5 arklio galios) variklių, kad nereikėtų per visą ežerą plakti irklais, susidūrė su sunkumais. Anksčiau, jei variklio galia neviršijo 5 arklio galių, nereikėjo nei valties registruoti, nei kokių nors leidimų gauti. Tačiau įsigaliojus naujiems teisės aktams, tai padaryti tapo sudėtinga. Vilniaus regione buvo tik trys techninės apžiūros punktai: vienas Elektrėnuose, kitas Trakuose, prie Galvės ežero esančioje sporto bazėje, trečias - Vilniuje, „Žalgirio“ irkluotojų bazėje.
Profesorius Arūnas pasakojo: „Nuo Veisiejų ežero iki Vilniaus techninės apžiūros punkto man - 155 kilometrai kelio. Kaip tą valtį atsigabenti? Su priekaba? Nėra numatyta ir tvarkos, kaip būtų galima išsikviesti laivybos inspektorių. Belieka su inspektoriumi tartis asmeniškai.“
Be to, žvejai niurnėdavo matydami ir nepagrįstai dideles motorinių laivų techninės apžiūros kainas. „Automobilis techninės apžiūros centre išpurtomas ir iškratomas, išmatuojama ir išmetamųjų dujų sudėtis. O valtis tiktai apžiūrima. Netikrinamas nei variklio triukšmingumas, nei dūmų sudėtis.“ Profesoriaus teigimu, tie neapgalvoti reikalavimai labai trukdė mėgėjiškai laivybai. „Juk neplaukioju po ežerą su vandens slidėmis. Paleidžiu variklį, kad nuplaukčiau žvejoti į kitą ežero galą.“
Kitas neaiškumas kildavo dėl saugos įrangos. Laivuose, kurių ilgis nesiekia 10 metrų, privalo būti gelbėjimosi liemenės - po vieną kiekvienam, kas tik įkelia į jį koją. Tačiau nebuvo aišku, kiek reikia gelbėjimo ratų, pririštų prie 30 metrų ilgio plūduriuojančių gelbėjimo lynų, nes buvo nurodyta „reikiamas skaičius“, tačiau koks - nenurodyta.
tags: #laivu #registracija #bei #technine #apziura #taps