Šiame straipsnyje apžvelgsime Kuršėnų dvaro sodybos istoriją, apylinkes ir planuotus bei įgyvendintus infrastruktūros pokyčius, ypatingą dėmesį skiriant parkavimo aikštelės plėtrai ir jos įgyvendinimo iššūkiams.
Kuršėnų dvaro sodyba: istorija ir reikšmė
Dvaro istorija ir savininkai
Kuršėnų dvaro istorija prasideda 1564 m., kai Žygimantas Augustas leno teisėmis atidavė šį dvarą Polocko pilininkui Jurgiui Despot Zinovičiui. Dvaras buvo vienintelis Lietuvoje išlikęs leninis dvaras, o lenu buvo vadinamos žemės su visais priklausiniais, kurias senjorai už tam tikras paslaugas perduodavo savo vasalams. Netrukus šio dvaro žemėse, esančiose antroje Ventos pusėje, ėmė augti gyvenvietė, o 1569 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Išmirus Despot-Zenovičių giminei, 1621 metais dvaras atiteko LDK iždininkui S. Pacui. 1631 m. Zigmantas Vaza amžiną leno teisę pripažino Jurgiui Gruževskiui su žmona už nuopelnus karuose su rusais ir švedais Livonijoje. Nuo 1631 m. iki Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė Gruževskiams. Dvarą valdė septynios Gruževskių kartos.
XVIII a. pabaigoje Kuršėnus paveldėjo Steponas Gruževskis. Jis 1811 m., pasikvietęs dailininką J. Rilkę su visa pameistrių brigada, pastatė naujus (dabartinius) dvaro rūmus ir koplyčią, taip pat suremontavo kitus pastatus. Rūmai 1812 m. buvo nudažyti tuo metu madinga balta spalva. Dvaras dar labiau suklestėjo valdant jo jaunesniajam sūnui Edvardui, kuriam dvaras atiteko 1846 m. Pirmojo pasaulinio karo metais dvare įsikūrę vokiečiai nuniokojo parką ir rūmus, išvežė vertingiausius daiktus, o 1915 m. kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus ir daržines. Tada dvaras priklausė Jurgiui Gruževskiui. Tarpukariu dvaras pažangaus ūkininkavimo dėka klestėjo. 1940 m. dvaras atiteko sovietų valdžiai.
Bėgant metams dvaro pastatų paskirtis keitėsi. 2000 metais Kuršėnų dvaro rūmuose įsikūrė Tautodailės ir amatų centras. 2006 metais centras tapo biudžetine įstaiga - Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centru. 2011-2012 metais centro veiklai pritaikytas rekonstruotos dvaro oficinos pastatas. 2020 metais Kuršėnų dvaro rūmų pastatas buvo restauruotas, o 2021 m. liepos 6 d. atvertas lankytojams. Restauravimo metu išlaikytos visos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės. Čia įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras ir kalendorių ekspozicija, kurią sudaro apie 5000 vnt. eksponatų. Centras intensyviai puoselėja ir populiarina tradicinius Šiaulių regionui būdingus amatus, rengia rajoninius, respublikinius ir tarptautinius projektus, suteikiančius galimybę įvairioms visuomenės grupėms pažinti senuosius amatus.
Kuršėnų dvaro parkas
Mišraus suplanavimo Kuršėnų parkas Ventos kairiajame krante įkurtas XIX a. Dvaro parką sutvarkė nuo 1846 m. dvarą valdęs Edvardas Gruževskis. Šiauriniame pakraštyje, tarp upės ir nedidelio intako, yra iš senvagės įrengtas tvenkinys, parko viduryje - apie 70 m skersmens apskrita pieva, apsodinta medžių eile ir apjuosta plačia privažiavimo alėjos kilpa. Liepų alėja prie Ventos itin džiugina akį. Parko pakraščiuose grupėmis ir pavieniui auga didžialapės liepos, paprastieji bukai, balzaminiai kėniai, švediniai šermukšniai, grakščiosios liepos, paprastieji kaštanai, sibiriniai ir europiniai maumedžiai. Parko centrinėje dalyje įrengta aikštė. Nuo 1958 m. Kuršėnų parkas pradėtas saugoti valstybės, o 1986 m. jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.
Parkavimo aikštelės projektas: įgyvendinimas ir iššūkiai
Projekto pradžia ir apimtis
2013 m. spalio 17 d. baigtas įgyvendinti projektas „Kuršėnų dvaro sodybos teritorijos sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams“. Šis projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2012 m. balandžio 30 d., pasirašius rangos darbų sutartį su uždarąja akcine bendrove „Meba“.
Pirkimo objektas apėmė Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Kuršėnų dvaro sodybos teritorijoje, Ventos g. 7A, Kuršėnų m., Šiaulių r. sav., esančios automobilių stovėjimo aikštelės su privažiavimu ir paviršinių nuotekų tinklų kapitalinio remonto darbus. Į darbų sudėtį įėjo darbo projekto parengimas, techniniame projekte suprojektuotų statybos darbų atlikimas, išpildomosios topografinės nuotraukos parengimas, kadastrinių matavimų atlikimas ir bylų parengimas su patikra VĮ Registrų centre, statybos užbaigimo dokumento gavimas. Projekto koncepcija apėmė sodybos atkūrimą, archyvinių dokumentų analizę ir kultūros paveldo reikalavimų atsižvelgimą.
Iškilusios problemos ir sprendimai
Projektas vyko labai sudėtingai ir vangiai. Pasibaigus įgyvendinimo laikui liko nepadaryta daug darbų: nebuvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, neįrengtas parko apšvietimas, nesutvarkyta teritorija. Pagal projektą, laikantis kultūros paveldo reikalavimų, visų pirma turėjo būti maksimaliai atkurti buvusio parko takai iš specialaus smėlio-kalkių mišinio. Be šitų darbų rangovas turėjo įrengti apšvietimą, užtikrinti lietaus vandens nuvedimą nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kad tai neterštų teritorijos ir vandens telkinių. Projekto įgyvendinimo laikas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui, tačiau darbai nejudėjo.
Kilo didžiulė problema, kad prieš rengiant automobilių stovėjimo aikštelę, buvo sukviestas Kuršėnų bendruomenės susirinkimas, kuriame išreikštas nepritarimas dėl žvyro dangos įrengimo automobilių stovėjimo aikštelėje, vietoje buvusios asfalto dangos. Tuo pat metu lygiagrečiai buvo vykdomas kitas projektas „Ventos upės pakrančių Kuršėnų mieste sutvarkymas“, pagal kurį buvo tvarkomos pakrantės ten, kur buvo numatyta įrengti takus. Abu šie projektai susidubliavo, todėl dalies darbų nebuvo galima atlikti.
Dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri sutiko, kad būtų pakeista sutartis: sumažinta darbų vertė, atliktas techninio projekto koregavimas ir surasta kita, kultūros paveldo reikalavimus atitinkanti, danga automobilių stovėjimo aikštelei. Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė, kad sutartis būtų pratęsta iki 2014 m. Nedelsiant pakoreguotas techninis projektas, ieškota tinkamų dangų tokiems kultūros paveldo objektams. Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą atliko UAB „Techsis“, kuri darbus užbaigė 2014 m. rugsėjo mėn.
Defektų nustatymas ir pakartotinis įrengimas
Tačiau UAB „Meba“ nesugebėjo užbaigti darbų, kurie buvo numatyti parko sutvarkymo sutartyje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis rangos sutarties nuostatomis, 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Meba“ įrengtiems parko takams nustatytas akivaizdus brokas, kurio ištaisymo minėta bendrovė nesiėmė. Defektams nustatyti buvo kreiptasi į projektuotojus UAB „Rusnė“, o laboratorinius tyrimus atliko Kelių ir transporto tyrimo institutas ir Kultūros paveldo centro laboratorija. Jie nustatė, kad takai įrengti netinkamai ir juos būtina įrengti iš naujo.
Savivaldybės administracija nusprendė atlikti tikslią dvaro takų ekspertizę (ją atliko UAB „Ekspertika“). 2014 m. lapkričio 12 d. pateiktoje ekspertizės išvadoje konstatuota, kad takų apatinis (šalčiui atsparus) ir viršutinis (smėlio-kalkių mišinio) sluoksniai įrengti netinkamai. Juos reikėjo pašalinti ir įrengti iš naujo. Vadovaujantis šia išvada, buvo pareikalauta, kad UAB „Meba“ ištaisytų defektus. Statybų bendrovė įsipareigojo iki 2015 m. kovo 1 d. parengti projektą šiems defektams ištaisyti, tačiau to nepadarė. Patikinimai, kad projektas bus parengtas iki balandžio 15 d., taip pat liko neįvykdyti. Todėl 2015 m. balandžio 29 d. buvo pasirašyta sutartis defektų ištaisymo projektui parengti su kita bendrove - UAB „Rusnė“.
2015 m. gegužės 20 d. gavus projektą, kreiptasi į UAB „Meba“, kad ji nedelsiant pradėtų defektų ištaisymą, tačiau statybos bendrovė reikalavimų nevykdė. Birželio viduryje Agentūroje surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Šiaulių rajono meras, Savivaldybės administracijos direktorius ir specialistai, suderėta pratęsti sutartį ir gelbėti projektą. Nors terminai spaudė, įvykdytas viešasis pirkimas ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta sutartis „Kuršėnų dvaro sodybos parko takų dangos išardymo, atstatymo ir drenažo įrengimo darbai“ su nauju rangovu UAB „Limega“.
Sėkmingas projekto užbaigimas ir ateities perspektyvos
Atkurtas grožis ir lankytojų patogumas
Pradėjus vykdyti darbus buvo rasta ir papildomų paslėptų defektų, pavyzdžiui, takų kraštų įrėminimas buvo atliktas iš specialių plytų, kurios turėjo būti įbetonuotos, tačiau betono buvo rasta labai mažai arba visai neįbetonuota. Dėl papildomų defektų tvarkymo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimu darbų pabaiga buvo pratęsta. UAB „Limega“ darbai buvo sėkmingai baigti ir statybos užbaigimo komisijos įvertinti gerai 2015 m. lapkričio 17 d.
Šio projekto įgyvendinimą vykdžiusi UAB „Meba“ matomai nelabai suprato, ką ji turėjo padaryti. Techninis prižiūrėtojas UAB „Antikus“ - nevykdė darbų kontrolės, nes jeigu techninis prižiūrėtojas matė, kad rangovas nesupranta, ką dirba, turėjo nedelsiant stabdyti šio projekto įgyvendinimą. Projekto įgyvendinimas pareikalavo didžiulių lėšų.
Pasak vieno lankytojo: „Vaikščiojau Kuršėnų parko naujai nutiestais takais ir džiaugiausi, kad dabartiniams rajono vadovams užteko drąsos ir išminties ištaisyti ankstesniųjų klaidas. Po pirmosios takų rekonstrukcijos be guminių batų lietui palijus jais negalėjai vaikščioti, todėl niekas parke ir nebesilankė, nebeliko jame gyvybės. Dabar situacija iš esmės kita. Ateikite ir patys įsitikinsite.“
Atnaujinta infrastruktūra, įskaitant tinkamai įrengtą parkavimo aikštelę, prisideda prie Kuršėnų dvaro sodybos patrauklumo ir patogumo lankytojams. Galbūt reikėtų atnaujinti senąjį fontaną parke, galbūt nutiesti pėsčiųjų tiltą per Ventą tiesiai nuo miesto centro, įkurti erdves mažyliams? Kuršėnų dvaras yra vienintelis vertingiausias medinės dvarų architektūros palikimas Šiaulių rajone, o jo atnaujinimas ir pritaikymas turizmo poreikiams yra svarbus indėlis į regiono kultūros paveldo išsaugojimą ir populiarinimą.
tags: #kursenu #dvaro #sodybos #parkavimo #aikstele